Byla "žudikė" - versijos...

Jeigu aukštai reitinguotas valdžios „elitas“ neprisiima asmeninės atsakomybės nei už sisteminę krizę valstybėje, nei už didžiausias aferas bei šiurpiausius nusikaltimus, įvykdytus jiems valdant šalį, reiškia viskas teisėta arba, pasak AMB, „vsio zakonno“, ir todėl mes galime būti visiškai ramūs, kad tokios rezonansinės bylos, kaip Juro Abromavičiaus ir VSD karininko Vytauto Pociūno žūties, VEKS ir LEO milijardinės aferos, Kauno pedofilijos byla – „žudikė“, kaip ir daugybė kitų „valstybininkų“ klano toleruojamų nusikaltimų, liks neatskleisti, iki galo neišaiškinti, o tikrieji kaltininkai taip ir nesusilauks pelnytos bausmės. Išliekant dabartinei tendencijai aukščiausiuose politinės valdžios sluoksniuose, apaugusios legendomis bylos bus metų metais vilkinamos, iš esmės netiriamos ir numarintos, galbūt tik dėl akių nubaudus trečios eilės, pagal svarbą, prasikaltusius „iešmininkus“. Na, o tokie „sistemos kamščiai“, kaip buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas, net nebus patraukti teisinėn atsakomybėn už skandalingų korupcinių aferų, šiurpių nusikaltimų aplaidų „tyrimą“, tiksliau – dangstymą, tiktai bus „pergrupuoti“ valstybės tarnyboje ir apvilkti teisėjo mantijomis, užtikrinančiomis jų neliečiamybę. Tarytum pajuokai, neseniai paskelbta „sensacinga“ žinia, kad išaiškėjo dar daugiau pažeidimų, padarytų tiriant Kauno pedofilijos bylą. Pasirodo, Drąsiui Kedžiui policijos pažyma apie dukters tvirkinimą buvo išduota, jokiam pareigūnui net neapžiūrėjo galimos nusikaltimo vietos – L.Stankūnaitės tėvų namuose. Ir kadangi, remiantis šia pažyma, buvo pradėta tirti itin didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi Kauno pedofilijos byla, dabar nuspręsta dėl šio „grubaus“ pažeidimo apkaltinti pažymos išdavimo metu Kauno Panemunės nuovados viršininku dirbusį Egidijų Kuckailį. Labai norima išsiaiškinti, kas dar galėjo būti susijęs su tos nelemtos pažymos išdavimu D.Kedžiui ir kas ją pasirašė. Tiktai kažin ar šių aplinkybių tyrimas, bandant suversti kaltę „iešmininkams“, padės atskleisti Kauno bylos „žudikės“ tikrąsias tragedijos priežastis ir atsakyti į svarbiausius klausimus: kas prievartavo mažametę D.Kedžio dukrelę ir jos pusseserę? Kas nušovė teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę? Kas kankino ir nužudė Drąsių Kedį? Kas „prigirdė“ seklioje baloje įtariamą pedofilą Andrių Ūsą?.. Kol į šiuos pagrindinius klausimus atsakingi pareigūnai nesugebės pateikti išsamių, argumentuotų atsakymų, o byla -„žudikė“ nebus ištirta iš esmės ir iki galo, kol tikrieji nusikaltėliai nebus įvardinti ir nubausti, tol tokia didele neteisybe bei nusikalstamai aplaidžiu teisėsaugos institucijų darbu pasipiktinusi visuomenė pati gilinsis į rezonansinės bylos smulkiausias detales, žmonės patys analizuos praslystančias į paviršių bylos aplinkybes, tol bus kuriamos įvykdyto nusikaltimo atskleidimo versijos... Ir iš tikrųjų, šioje byloje prieš daug ką, tiesiog, užmerkiamos akys. Pasirodo, keturios ekspertų išvados prokurorams - niekinės, o va penktoji imama už pagrindą, nors tas išvadas pateikusi ekspertė net nepasikalbėjo su vaiku. O dabar biologinė mama L.Stankūnaitė, kuriai teismo nutartimi turėjo būti pareikšti įtarimai mažametės dukrelės tvirkinimu,  reikalauja dar vienos ekspertizės, nors pagal įstatymą tokio amžiaus vaiką galima apklausti tik vieną kartą. Bet argi tai rūpi uoliems prokurorams, kurių viešai skelbiamos Kauno pedofilijos bylos ir D.Kedžio žūties aplinkybių versijos nuskamba, kaip lėkštas farsas šiurpios tragedijos akivaizdoje?!.. Nejau kas nors patikės, net jeigu Panevėžio apylinkės teismas ir neįrodys A.Ūso kaltės - prievartavus D.Kedžio mergaitę, kad ponas A.Ūsas nebuvo pedofilas, tvirkinęs mažamečius, o tapo mergaitės „fantazijų“ ir D.Kedžio surežisuotos šmeižto kompanijos auka? Nejau kas nors gali suabejoti penkerių metų mergaitės nuoširdumu, duodant parodymus, ir keturiomis ekspertizėmis, patvirtinančiomis jog vaikas kalbėjo tiesą?.. Žinoma, kad gali, ir tai yra būtent tie veikėjai, kurie prievartavo vaiką, ir, vienaip ar kitaip, klastodami ar ignoruodami mergaitės parodymus bei bandydami iš jos „išspausti“ pedofilų kaltę paneigiančius liudijimus, tapo šio sunkaus nusikaltimo bendrininkais!.. Sakoma - kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų. Deja, šis dėsnis netaikytinas išskirtinėms byloms, dulkstančioms ikiteisminio tyrimo stalčiuose, apraizgytoms bei neribotam laikui įkalintoms klaninės teisėsaugos voratinklyje. Kol ši ydinga sistema, apraizgiusi šalį, nebus išardyta, tol teisingumo misija guls ant sąžiningų, dorų visuomenės narių, negalinčių abejingai stebėti, kaip Lietuvoje vykdomi šiurpūs nusikaltimai bei milijardinės korupcinės aferos, iššaukusios gilią ekonominę-finansinę krizę valstybėje. Regis, iki teisingumo pergalės nepriklausomoje Lietuvoje, kaip ligi dangaus: kažkas bando pakelti akis į dangų ir kreipia mūsų žvilgsnį į žvaigždes, o kažkas temato pirštą!.. Štai, pavyzdžiui, vienas iš daugelio piliečių, pravarde „Pikasiukas“, kantriai narpliojantis  bylos-žudikės aplinkybes, mano supratimu, pateikia visuomenei kur kas rimtesnę, įtikinamesnę versiją, nei aukšti Generalinės prokuratūros šulai, postringaujantys apie nesmurtinę D.Kedžio mirtį. Manau, tikrai verta įsiklausyti į šio anonimo nuomonę, paskleistą komentarų skiltyje, šalia tūkstančio kitų panašių nuomonių virtualioje realybėje: „Visumoje, policijos darbuotojai į D.Kedžio informaciją pažiūrėjo aplaidžiai, deramai neapklausė galimų įtariamųjų, neištyrė to buto, kuriame buvo nurodytos nusikalstamos veikos. Jau tada buvo galima viską ištirti ir teisiškai atitinkamai įvertinti. Tokiu policijos aplaidumu dabar mėgina pasinaudoti ... pedofilų gynėjai. Tai, manau, paradoksas, bet taip yra. O juk būtent toks tyrimas galėjo užkirsti tikimybę keturioms žūtims. Galimų vykdytų nusikaltimų vietos, su jais susiję asmenys, kur visa tai ilgą laiką galėjo vykti, ryškėja vis labiau ir iš mažylės liudijimų nustatoma, kad tie trys ją ir jos pusseserę prievartavę dėdės yra Andrius Ūsas, Jonas ir nežinomas blondinas, vardu Aidas. Apie mažylės skriaudimą sužino D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė ir padeda broliui rašyti pranešimus, prašymus ir reikalavimus į įvairias valstybės valdžios ir teisėsaugos institucijas. Kreiptasi buvo daugybę kartų į policiją, prokuratūrą, vaikų teisių priežiūros tarnybą, Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę, tačiau tiriamasis procesas realiai nepajudėjo, o atsakymų nesulaukta arba jie buvo tik formalūs atsirašinėjimai. Dabar teisėsaugininkai netgi bando įrodinėti, kad teisėja N.Venckienė peržengė teisėjos etikos ribas. Nuo kada bet kuriam Lietuvos piliečiui uždrausta būti žmogumi ir kovoti prieš blogį?.. Drąsių Kedį iš tikrųjų verta gerbti ne tik už savo dukrelės viešą gynimą. Jis nebuvo abejingas ir jos vyresnės pusseserės likimui, tiesiog maldavo Vaikų teisių priežiūros tarnybos viršininkės R.Šalaševičiūtės padėti bent jau antrai mergaitei, kuri vis dar buvo labai pavojingoje aplinkoje. Deja, į tuos prašymus taip pat nebuvo įsiklausyta. Mažylės aiškinimai apie jos mamos ir V.Naruševičienės dalyvavimą su įvairiomis raudonos piniginės ir „sysalų kremų nuo grindų valymo" detalėmis, galėtų priblokšti kiekvieną vaiko tėvą. Taip, manau, atsitiko ir su Drąsiu Kedžiu. Matydamas, kad jokie tyrimo veiksmai teisėsaugoje neatliekami, jis pats ryžtasi tai daryti savo jėgomis. O kas jam beliko? D.Kedys imasi savotiško tyrėjo vaidmens, bando sužinoti apie Kauno pedofilų klaną daugiau, renka jų nuotraukas ir suruošia mažylės paminėto Jono atpažinimą iš nemažo skaičiaus nuotraukų. Gaila, kad tai nebuvo teisiškai įforminta, kaip neginčijamas faktas. Mergaitė beda pirštu į jos žinomą Joną, kuris, pasirodo, buvo teisėjas Jonas Furmanavičius. D.Kedys randa mažylės nurodytą viešbutį "Baltosios burės", kur dėdės ją buvo atsivedę, nustato L.Stankūnaitės naudojamo tokiems tikslams buto adresą ir dar daug ką. Apie tai neatsargiai užsimena viešai, galimai sukeldamas pedofilų nerimą. Slenkant mėnesiams ir nesulaukiant bent kiek padoresnės teisėsaugos reakcijos, D.Kedys puola į neviltį ir ryžtasi savo mažylės parodymus nufilmuoti bei kreiptis pagalbos į žiniasklaidą. Šis jo žingsnis galėjo sukelti dar didesnę galimų pedofilų isteriją. Dabar atsiranda labai daug „ekspertų“, kurie aiškina, kam mažylės parodymų viešinti nederėjo. Gal ir taip. Nederėjo. Tačiau suprasti verta ir D.Kedžio vilties teisėsaugoje praradimą. Beje, būtent tie filmuoti mažylės pasakojimai pakreipė visą bylos eigą apkiautusios teisėsaugos nenaudai. D.Kedys po truputį pradeda suvokti, kad jis užkabino labai galingas jėgas ir bando apsisaugoti nuo susidorojimo. Pasikviečia pagalbon savo pažįstamą iš Neringos Žilių, su savimi nešiojasi ir vežiojasi oficialiai registruotą ginklą. Iš vėlesnio Žiliaus pasakojimo galima suprasti, kad toks atsargumas turėjo rimtą pagrindą. Ginklą teko panaudoti iššaunant į orą, siekiant apsiginti prieš kelis vyriškius, kurie sustabdė Vilniaus - Klaipėdos kelyje D.Kedžio vairuojamą automobilį ir paklausė Drąsiaus: „Tai vis kovoji su pedofilais?.." Jie elgėsi labai agresyviai. Grumtynių metu Žilius teigė užčiuopęs pas vieną užpuolėją prie liemens pistoleto dėklą. D.Kedys, pasitelkęs vieną asmenį į talką, pradeda platinti žinutes internete apie situaciją ir prašo žmonių padėti surasti „blondiną Aidą". Įrašą apie mažylės parodymus ir savo ryžtingą protestą jis pateikia televizijos filmavimo grupei (TV-3). Tai buvo gal prieš mėnesį iki tragiškų 2009 m. spalio 5 dienos įvykių Kaune. Drąsiaus teiginys, kad jis "traiškys pedofilus, kaip tarakonus iki savo gyvenimo pabaigos" , kaip ir visa filmuota medžiaga galėjo patekti arba bent jau buvo žinoma apie jos egzistavimą sunerimusiems pedofilams. Įtariamasis pedofilas Andrius Ūsas stengiasi blokuoti patenkančią į viešumą informaciją. Atėjęs į "Laikinosios sostinės" redakcija jis reikalauja informacijos neviešinti ir įvardina daug įtakingų politikų ir teisėsaugininkų, kaip savo gerus pažįstamus, galimus užtarėjus. Redakcijos darbuotojai nepabūgsta...“ Be abejo, tai tik viena iš bylos-žudikės versijų, sklandanti viešojoje erdvėje. Tai versija, kuriai pritaria visuomeninio judėjimo „Drąsiaus kelias“ šalininkai, rengiantys protesto akcijas, piketus prie prokuratūrų. Ach, tie žmonių judėjimai, versijos, nusikaltimai!.. Ko gero, visai nebūtina klausti - „Kiek tavyje Drąsiaus?“. Pakaks ir to, jeigu, nevengdami akistatos su savo sąžine, išdrįsime nuoširdžiai paklausti savęs: „Ar aš esu blaiviai mąstantis, doras pilietis, Tėvynės patriotas, atrandantys savyje ryžto bei drąsos laiku ištiesti pagalbos ranką ir apginti skriaudžiamą žmogų, atjautos nuskriausto nekalto vaiko ašaroms, pasišventimo priešintis ciniškam neteisingumui teisinėje, demokratinėje valstybėje?..“  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]