Tuo metu, kai prorusiškoji pasaulio dalis švenčia tarybinės (kitaip – sovietinės) armijos šventę, kurios proga kaip sykis įvyko ir Sočio žiemos olimpinių žaidynių uždarymas, čečėnų ir ingušų tautos žemai lenkia galvą žuvusiesiems 1944 m. vasario 23-iąją. Tądien NKVD, NKGB ir SMERŠ žudikai operacijos „Lęšis“ (rus. Чечевица) arba „Pantera“, trukusios iki kovo 9-osios, metu pradėjo prievartinę čečėnų ir ingušų deportaciją į Vidurinę Aziją ir Kazachstaną, pranešė liveleak.com.
Oficialiai buvo vykdomas „banditų“ naikinimas: sovietiniai šaltiniai tvirtino, kad nužudyti 3 078 neva banditų gaujoms priklausę žmonės, dar 1 715 suimta.
Iš tikro buvo visiškai sunaikinta Čečėnų-Ingušų autonominė sovietų socialistinė respublika (ČIASSR). Deportuota daugiau kaip 500 000 žmonių, tremties ir žudynių metu gyvybių neteko beveik pusė jų. 2004 m. Europos Parlamentas šį istorinį įvykį pripažino genocidu.
Operaciją „Lęšis“ asmeniškai palaimino Josifas Stalinas ir Lavrentijus Berija. Ji buvo 1940–1944 m. sovietų ekspansijos į Šiaurės Kaukazą dalis. Plačiau žvelgiant – viena tremčių, vykdytų XX a. 4–6 deš.
Sunaikinus ČIASSR, įkurta Grozno sritis, į apleistus namus įkeldinti naujakuriai, o represuotųjų tautų pavadinimai bei kai kurios vietovės ištrintos iš visų knygų, enciklopedijų. 1945-ųjų vasarą čečėniški ir ingušiški vietų pavadinimai pakeisti rusiškais, mečetės ir kapinės sunaikintos, masiškai degintos nachų kalbomis (čečėnų, ingušų ir bacų) parašytos knygos, rankraščiai, tarp kurių buvo tūkstantmečio senumo manuskriptų. Išskirtos šeimos, artimieji, nebepamatę vienas kito.
Į Tėvynę sugrįžti čečėnams ir ingušams leido Nikita Chruščiovas 1956 m. Iki 1959 m. į ją sugrįžo beveik visi, kurie liko gyvi po deportacijos, tačiau jų namuose jau gyveno kiti žmonės, tad daugeliui grįžusiųjų teko apsigyventi žemukalnėse esančiose stepėse, Grozne.
Pagrindiniu sovietinės ideologijos tikslu išliko visiškai asimiliuoti čečėnus ir ingušus, laikyti juos kuo toliau nuo mylimų kalnų, primenančių senąsias kovas. Rusai ir čečėnai bei ingušai Sovietų Sąjungoje gaudavo skirtingų dydžių atlyginimus. Paniekinti Šiaurės Kaukazo tautas bandyta visaip – badu, kriminaliteto auginimu, priverstine emigracija į kitas sovietines respublikas dėl skurdo.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]