Chamas mirė – tegyvuoja chamas (atsakymas į A. Tapino straipsnį „Rekviem bailiams ir chamams“)

Lietuvos rašytojų sąjungos naujasis narys Vytautas Landsbergis – grakščios metaforos „šunauja“ autorius.

Aš, kaip ir Andrius Tapinas, jautriai reaguoju į chamiškumą. Pritariu jam, kad gyvename dvigubų standartų laikais. Tarp mūsų tik nedidelis skirtumas – mano atmintis ilgesnė. Aš dar atsimenu, kad ne Viktoras, o vienas gerbiamas profesorius didelę tautos dalį išvadino runkeliais, o nepatinkančius žurnalistus – šunauja. Vėliau to paties profesoriaus partijos nariai ir jam prijaučiantys visuomeninkai visus kitaminčius ir abejojančius, kad Rusija puls – už mėnesio, savaitės, poryt… – išvadino vatnikais ir liepė nešdintis iš Lietuvos. Tačiau trečdalis Lietuvos jau buvo ir taip išvažiavusi, todėl likusieji nutarė geriau patylėti, nei aiškinti teisėsaugai apie žodžio laisvę.

Prisimenu, kad ne Butkevičius, dėl silpno regėjimo, tapo pirmąja tokio rango patyčių auka. Buvusio prezidento Rolando ir seimo pirmininkės Loretos lepteltos kalbos klaidos išaugino tokią patyčių bangą, kad teko kentėti ne tik jiems, bet ir jų šeimų nariams. Ar tada mes nepadarėm meškos paslaugos savo valstybei? Ar nepadarėm įtakos augančiai kartai, panaikinę pagarbą ir ištrynę liniją tarp racionalios darbų kritikos ir elementaraus cinizmo?

Prisimenu, kad ne Darbo partijos lyderis, o kitos partijos įkūrėjas ir nūnai geras A. Tapino kolega A. Valinskas dar anksčiau pradėjo tujinti prezidentę ir išvadino ją boba. Prisimenu dar daug ką. Norėčiau užmiršti, bet negaliu, nes netikiu dabartiniu kovotoju su chamais, kuris neseniai pats buvo toks pat. Gal kiek labiau rafinuotas, bet ne mažiau ciniškas. Juk dar puikiai visi atsimena M. Šalčiūtę kažkada solidžioje, o dabar … „Pinigų kartoje“.

Beje, prisimenu ir kaip pats kovotojas prieš chamus ironiškai išsityčiojo iš VRK lapelių dėl žemės referendumo, užkasdamas juos žemėje ir taip pasiųsdamas velniop 300 000 tautiečių. Dėl to labiausiai dabar jam turėtų „padėkoti“ liberalai, norintys surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Nes anuomet panaudotas sarkastiškas A. Tapino humoras gali būti užkrečiamas.

Todėl ir netikiu autoriaus nuoširdumu kovoje su chamais. Mintims pritariu, bet nuoširdumu netikiu. Jei būtų pradėjęs nuo savęs, pripažinęs nors vieną savo klaidą, atsiprašęs nors vieno įžeisto žmogaus. O dabar… Manau, kad Andrius lygiai taip pat nori dėmesio, minionų minios pritarimo. Manau, jis taip pat nori „būti ant bangos“, nes šiuo metu „ant bangos“ yra karas prieš chamus ir patyčias, kurį vėl laimės chamai. Bet gražesni, subtilesni ir skaniau kvepiantys.

P. S. Žinau, kad parašiau piktokai, bet parašiau, nes tikiu, kad tik pradėdami nuo savęs galime pakeisti aplinkinį pasaulį.