Žalinga tyla dėl trąšų CBAM: kas priėmė sprendimą tylėti?

Ekspertai.eu redakcija nuo kovo pradžios su Seimo kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Žemės ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarija siekė sužinoti, kas vyksta dėl CBAM – kas Lietuvos vardu priėmė sprendimą tylėti, kai Europos Sąjungoje buvo svarstomas Lietuvos ūkininkams ir trąšų kainoms reikšmingas klausimas?



Aiškinantis, kokią poziciją Lietuva užėmė dėl ūkininkams svarbaus Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, kitaip vadinamo CBAM arba PADKM, taikymo trąšoms, iš valstybės institucijų atsakymų ryškėja keista ir labai iškalbinga situacija: ministerijos žodžiais lyg ir palaikė siūlymus lengvinti trąšų naštą žemės ūkiui, tačiau Europos Sąjungos Tarybos posėdyje Lietuvos atstovai šiuo klausimu nepasisakė, raštu pozicijos nepateikė, o formalaus mandato dokumento institucijos iki šiol nepateikė.

Kalbama apie 2026 m. sausio 26 d. Europos Sąjungos Tarybos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje svarstytą Austrijos iniciatyvą, pažymėtą dokumentu ST 5554/26. Šioje iniciatyvoje buvo keliami klausimai dėl laikino CBAM taikymo trąšoms stabdymo, kompensacinių priemonių žemės ūkiui, trąšų rinkos skaidrumo didinimo, privalomos poveikio žemės ūkiui analizės, taip pat dėl galimybės išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai netaikyti muitų trąšoms.

Redakcija kreipėsi į Seimo kanceliariją, Žemės ūkio ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Finansų ministeriją, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos agentūrą. Atsakymai parodė ne aiškią valstybės pozicijos formavimo grandinę, o atsakomybės išskaidymą ir nukreipinėjimą iš vienos institucijos į kitą.

Seimo kanceliarija informavo, kad Seimo Europos reikalų komitetas klausimo, susijusio su dokumentu ST 5554/26, iki 2026 m. sausio 26 d. nesvarstė. Taip pat nurodyta, kad šiam komitetui nebuvo teikta Lietuvos Respublikos pozicija dėl šio klausimo. Dar svarbiau – Seimo kanceliarija patvirtino, kad Lietuvos atstovai tame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje šiuo klausimu nepasisakė.

Žemės ūkio ministerija savo atsakyme taip pat nurodė, kad Lietuvos atstovas dėl Austrijos iniciatyvos nepasisakė, o Lietuvos pozicija raštu nebuvo pateikta. Kartu ministerija pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija palaikė siūlymą laikinai stabdyti CBAM taikymą importuojamoms trąšoms, palaikė kompensacines priemones žemės ūkiui, trąšų rinkos skaidrumo didinimą, poveikio analizę ir siūlymus laikinai netaikyti didžiausio palankumo režimo bei antidempingo muitų trąšoms. Tačiau tame pačiame atsakyme ministerija pripažino, kad Lietuva dar nėra suformavusi savo pozicijos.

Taigi susidaro paradoksas: ministerija teigia, kad siūlymus palaikė, bet valstybės vardu Europos Sąjungos Taryboje Lietuva nei pasisakė žodžiu, nei pateikė poziciją raštu. Kitaip tariant, Lietuva lyg ir „palaikė“, bet niekur to formaliai nepasakė.

Dar daugiau klausimų kelia tai, kad Žemės ūkio ministerija nurodė, jog mandatą šiam klausimui formavo Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o galutinis mandato davėjas buvo Europos reikalų komitetas. Tačiau pats Europos reikalų komitetas redakcijai atsakė, kad šio klausimo nesvarstė ir kad Lietuvos Respublikos pozicija dėl jo komitetui nebuvo teikta.

Užsienio reikalų ministerijos atsakymai aiškumo taip pat nepridėjo. Ministerija dėl dalies klausimų nukreipė į Žemės ūkio ministeriją, dėl dalies – į Aplinkos ministeriją. Pati Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad jos atstovaujamose Europos Sąjungos darbo grupėse dokumentas nebuvo svarstytas, o pozicijų raštu Europos Sąjungos institucijoms aptariamais klausimais ministerija neteikė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė neturėjusi duomenų apie dokumento ST 5554/26 pateikimą ir nukreipė į Aplinkos ministeriją kaip instituciją, formuojančią bendrą Lietuvos poziciją CBAM klausimu. Finansų ministerija savo ruožtu nurodė, kad nebuvo įtraukta į Lietuvos pozicijos ar mandato derinimą dėl ST 5554/26 prieš 2026 m. sausio 26 d. posėdį. Tai ypač keista, nes Austrijos iniciatyvoje buvo kalbama ir apie muitus trąšoms.

Aplinkos ministerija pateikė informaciją apie koordinavimą, darbo grupes, LINESIS sistemą ir institucijų dalyvavimą, tačiau esminis klausimas liko iki galo neatsakytas: ar iki 2026 m. sausio 26 d. apskritai egzistavo konkretus Lietuvos pozicijos arba mandato dokumentas dėl ST 5554/26, kas jį parengė, kas jį patvirtino ir kokia buvo jo teisinė galia.

Todėl iš institucijų atsakymų galima daryti aiškią išvadą: redakcijai nepateiktas joks dokumentas, įrodantis, kad Lietuva dėl Austrijos iniciatyvos turėjo formaliai patvirtintą poziciją ar mandatą. Taip pat nepateiktas dokumentas, kuris paaiškintų, kas nusprendė, jog Lietuvos atstovas Europos Sąjungos Tarybos posėdyje šiuo klausimu nepasisakys ir kad Lietuvos pozicija nebus pateikta raštu.

Tai nėra vien techninis biurokratinis klausimas. CBAM taikymas trąšoms tiesiogiai susijęs su ūkininkų sąnaudomis, trąšų kainomis, maisto gamybos savikaina ir žemės ūkio konkurencingumu. Todėl visuomenė turi teisę žinoti ne tik tai, ką ministerijos deklaruoja atsakymuose redakcijai, bet ir tai, kaip Lietuva realiai elgiasi Europos Sąjungos institucijose.

Kol kas vaizdas toks: kai atsirado galimybė kalbėti Europos Sąjungos Taryboje – Lietuvos atstovai tylėjo. Kai reikėjo pateikti poziciją raštu – Lietuva jos nepateikė. Kai redakcija paprašė parodyti mandatą – institucijos jo nepateikė. O kai paprašyta paaiškinti, kas už tai atsakingas, atsakomybė pradėjo keliauti ratu tarp ministerijų, Seimo komiteto ir Vyriausybės institucijų.

Todėl pagrindinis klausimas lieka neatsakytas: kas Lietuvos vardu priėmė sprendimą tylėti, kai Europos Sąjungoje buvo svarstomas Lietuvos ūkininkams ir trąšų kainoms reikšmingas klausimas?

Keli susiję:

Zoologijos sodų ir CBAM specialistės Airos Paliukėnaitės prezentacija Seime

Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei siekti CBAM mechanizmo taikymo trąšoms atšaukimo

Žlugus NATO, nebus aišku, pagal kokius principus reikės aiškinti LR Konstituciją, o CBAM siūloma atšaukti

Europos Komisija neketina stabdyti CBAM taikymo trąšoms, bet siūlo laikinai mažinti kai kuriuos muitus

Nuo 2026-ųjų brangs maistas ir būstas, bus bankrotų, tačiau Lietuva taps švaresnė – tokia CBAM kaina