Dauguma Krymo gyventojų vis dar džiaugiasi dėl jų aneksijos. Į Rusiją su meile

Nuotr. Alexey Pavlishak / Reuters

Prieš daug metų Rusijos pajėgos užgrobė Ukrainos Krymo teritoriją. Maskva skubiai surengė referendumą 2014 m. kovo 16 d., kad suteiktų pusiasalio perėmimui teisėtumo įvaizdį. Remiantis oficialiais rezultatais, 97 procentai Krymo gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės referendumą laikė apgaulingu, įvykdytu prie šautuvo vamzdžio. Šiuo požiūriu Krymas laisvai neprisijungė prie Rusijos; jis buvo aneksuotas.

Rusija ir jos kritikai mini skirtingas sukaktis minint šį įvykį. Rusijos pareigūnai 2014 m. kovo 18 d. mini „Krymo sugrįžimo“ į tėvynę dieną, kai Krymas oficialiai įstojo į Rusiją. Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešininkai apgailestauja dėl Krymo aneksijos 2014 m. vasario 27 d., dieną, kai Rusijos pajėgos pradėjo slaptas operacijas pusiasaliui iš Ukrainos užgrobti. Tą metų dieną JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paskelbė pranešimą spaudai, kuriame skelbiama, kad „Krymas yra Ukraina“: „JAV nepripažino ir niekada nepripažins Rusijos pretenzijų dėl pusiasalio suvereniteto. Mes raginame Rusiją nutraukti Krymo okupaciją.“

Ar Krymo gyventojams atrodo, kad jie gyvena okupuotoje teritorijoje, po Rusijos įsibrovėlių kulnais? Kai kuriems be abejo tikrai taip. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir vietiniai aktyvistai užfiksavo daugybę nesutarimų slopinimo atvejų ir aktyvistų, priklausančių totorių musulmonų mažumai, kalinimo dėl terorizmo kaltinimų. Vietos valdžia apiplėšė įtariamų aktyvistų namus, sutriuškino nepriklausomą žiniasklaidą ir uždraudė „Mejlis“, reikšmingiausią totorių pilietinės visuomenės organizaciją. Tačiau suvokimas, kad didžioji pusiasalio gyventojų dalis Vakaruose nesulaukia tokio paties dėmesio kaip disidentų pranešimai. Mūsų apklausos 2014 m. ir vėliau 2019 m. rodo, kad Krymo gyventojai buvo ir tebėra už Rusijos aneksijos palaikymą. Ši populiari nuotaika apsunkina Vakaruose vyraujančią nuomonę apie Krymą, kaip agresyvų žemės užgrobimą.

Čia pasilikti

2014 m. kovo mėn. Kryme vykęs referendumas buvo labai ydingas. Po karinės invazijos balsavimas buvo skubotas, poliarizuotomis sąlygomis, o Rusijai nepritariantieji boikotavo referendumą. Tačiau neginčijama, kad dauguma, nors ir ne visi, Krymo gyventojų pasveikino prisijungimą prie Rusijos. Daugybė apklausų aneksijos metu ir iškart po jų atskleidė plačią paramą stojimui į Rusiją, įskaitant vieną iš „Levada Center“ apklausų – kuri buvo atlikta mūsų vardu 2014 m. gruodžio mėn. Anksčiau pranešdami apie šiuos apklausos rezultatus, įvardinom kaip atotrūkį tarp tarptautinės bendruomenės, kuri aneksavimą laikė neteisėtu, ir Krymo žmonių, kurie apskritai palaikė šį žingsnį, pavadinome „Krymo mįsle“. Taip, Rusija buvo griežta ir ekspansyvi savo veiksmuose Kryme, pažeisdama tarptautinius įstatymus ir normas. Bet tai neapsunkino daugumos Krymo gyventojų.

Nuo 2014 m. Maskva į Krymą išliejo nemažas sumas pinigų. Nutraukusi Krymo ryšius su Ukrainos vandens, elektros, dujų ir transporto sistemomis, Rusija sumokėjus didelę kainą įvedė pusiasalį į savo infrastruktūros tinklus. Elektros linijos dabar eina į Krymą iš Rusijos Rostovo miesto, o po Krasmą iš Krasnodaro eina povandeninis dujotiekis. Ryžtingiausias Rusijos veiksnys regione buvo 19 kilometrų ilgio kelio ir geležinkelio tilto per Kerčės sąsiaurį (baigtas 2019 m.) statyba – megaprojektas, kuris ne tik matomai sujungė Krymą su Rusija, bet ir simbolizavo Putino administracijos valia Krymą sujungti su tėvyne. Kartu su šiais ir kitais projektais tūkstančiai naujų Rusijos gyventojų atvyko į Krymą, kai kuriais skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalis milijono. Krymas buvo greičiausiai augantis Rusijos regionas 2019 m. Ir pritraukė daugybę Rusijos turistų.

Vykdydami platesnę posovietinių valstybių apklausos projekto dalį, mes paprašėme „Levada-Center“ grįžti į Krymą 2019 m. gruodžio mėn., kad apžvelgtume ten gyvenančių žmonių požiūrį, praėjus penkeriems metams po mūsų pirminio tyrimo. 2019 m. apklausos metu buvo aplankyti 826 žmonėmis, atsakymus pateikė - 54 proc. Apklausoje buvo naudojami tiek tiesioginiai, tiek eksperimentiniai klausimai, kurie buvo skirti sąžiningiems ir patikimiems atsakymams opiomis temomis gauti. Proporcijos pagal tautybes – įprastas etniškumo terminas posovietinėse šalyse – praktiškai atitiko jų santykį 2014 m. Kryme atliktame surašyme. Mūsų apklausoje 66 proc. respondentų nurodė, kad yra rusai, 13 proc. totoriai – kaip etninė Tiurkų grupė, sudaranti apie aštuntadalį pusiasalio gyventojų ir 16 proc. sudaro ukrainiečiai.

Apskritai 2014 m. Krymo aneksija gyventojams suteikė pagrindo optimizmui, o dauguma Krymo gyventojų tikėjosi, kad jų gyvenimas pasikeis į gerąją pusę. Ar po penkerių plėtros iniciatyvos metų iš Maskvos, investavus daugiau nei 20 milijardų dolerių investicijų ir integravus į Rusijos infrastruktūrą, pakeitė lūkesčius Kryme?

Iš mūsų apklausos duomenų galima palyginti, kaip Krymo gyventojai matė savo ateitį 2014 m. gruodžio mėn. Ir kaip jie tai suvokė po penkerių metų. Pašnekovų buvo klausiama, ar jie tikisi, kad po dvejų metų bus geriau. Rusai Kryme 2014 m. dėjo dideles viltis (93 proc. tikėjosi, kad per dvejus metus bus geriau), tačiau 2019 m. jie buvo kiek mažiau viltingi (iki 71 proc.). Totorių, kurie teigė, kad, jų manymu, tapus Rusijos dalimi, taps geriau, dalis išaugo nuo 50 proc. 2014 m. iki 81 proc. 2019 m. Ukrainos gyventojai Kryme išliko optimistiški: 75 proc. nurodė, kad tikisi pagerėjimo 2014 m., ir 72 proc., kurie tai pakartojo 2019 m. Šis paprastai didelis etninių grupių optimizmas rodo, kad dauguma Krymo gyventojų džiaugiasi, kad paliko Ukrainą vardan turtingesnės Rusijos.

Nepaisant kasdienių logistinių sunkumų, susijusių su išsiskyrimu su Ukraina, išėjimo parama nesikeičia. 2014 m. kovo mėn. vykusio Referendumo pritarimo rezultatai buvo labai aukšti, rusų (84 proc.) ir ukrainiečių (77 proc.) – abu šie duomenys liko nepakitę nuo 2014 m. Netikėtai nustebino, kad totorių aneksijos palaikymo lygis - nuo 21 procentų 2014 m. pakilo iki 52 procentų 2019 m., nors pastarasis skaičius yra maždaug 25–30 punktų mažesnis nei kitų pusiasalio gyventojų. Ši mažumų grupė ilgą laiką kėlė ypatingą Maskvos pasipiktinimą ir įtarimą. 1944 m. Josifas Stalinas deportavo visus totorius iš Krymo į Vidurinę Aziją, tai buvo bausmė už tariamą neištikimybę Antrojo pasaulinio karo metu.

Po 1991 m. jų palikuonys grįžo į nepriklausomą Ukrainą, tačiau stengėsi susigrąžinti savo turtą ir susirasti naujų pragyvenimo šaltinių. Tai, kad daugelio totorių gyvenimas pagerėjo valdant Rusijai, yra Rusijoje ekonominio pranašumo matas. Tuo pat metu daugelis ukrainiečių ir totorių – kai kuriais skaičiavimais, jų gali būti net 140 000 - kurie, ko gero, nenorėjo gyventi Rusijos valdžioje, nuo 2014 m. išvyko iš Krymo.

Krymo gyventojai taip pat labai optimistiškai vertina Rusijos atsparumą išorės ekonominiam spaudimui. Po Krymo aneksijos JAV ir kitos Vakarų šalys įvedė ekonomines sankcijas Rusijai. Po penkerių metų eiliniai pusiasalio gyventojų susirūpinimas dėl šių sankcijų pasekmių labai sumenko. Mūsų 2014 m. gruodžio mėn. apklausoje 80 procentų nurodė, kad yra susirūpinę dėl tarptautinių sankcijų padarinių. Ši dalis 2019 m. sumažėjo iki 54 proc. Krymo gyventojai, kaip ir žmonės kitur Rusijoje, panašu, kad priprato prie sankcijų.

Nuo ankstesnės mūsų apklausos praėjo penkeri metai, tačiau nauji 2019 m. gruodžio mėn. duomenys rodo panašius 2014 m. rezultatus, Kryme gyvenantys rusams ir ukrainiečiai sutinka, kad jų gyvenimas po aneksijos pagerėjo. Tačiau totorių požiūris buvo ženkliai pozityvesnis 2019 m., nei buvo 2014 m. Turėdami nesėkmingus istorinius ryšius su centriniais Maskvos valdovais – didžiąja dalimi dėl trėmimų – totoriai, po įvykusio 2014 m. Referendumo buvo pesimistiškesni, nei rusai ir ukrainiečiai. Tačiau atstumas tarp totorių ir kitų žmonių 2014 m. labai sumažėjo 2019 m. Pavyzdžiui, tik 19 proc. totorių respondentų 2014 m. tvirtai sutiko, kad Kryme sąlygos buvo geresnės, po Rusijos perėmimo; 2019 m. ši dalis išaugo iki 45 procentų.

Tobulėjimo galimybės

Nepaisant šios geros valios ir teigiamo požiūrio į aneksiją, dauguma gyventojų greitai nustato besitęsiančius pusiasalio sunkumus. 2014 m. 73 procentai apklausos respondentų tikėjosi „didelių“ ar „daug“ problemų pereinant prie Rusijos. Po penkerių metų daugelis tų rūpesčių išliko. Visiems respondentams 2019 m. gruodžio mėn. uždavėme atvirą klausimą, prašydami išsiaiškinti tris didžiausias Krymo problemas. Konsoliduoti atsakymai pateikti toliau sekančioje diagramoje.

Vertinant Krymo problemas, nuomonės trijose pagrindinėse etninėse grupėse nesiskyrė. Krymo gyventojai išreiškė didelį ekonominį susirūpinimą dėl mažų pensijų ir darbo užmokesčio bei tebesitęsiančio nedarbo. Mažos vyriausybės investicijos į švietimą ir sveikatos apsaugą užėmė antrąją vietą susirūpinimą keliančių klausimų sąraše. Krymą taip pat jaudino vietinės ekonomikos tvarumas, infliacija ir lėtas regiono infrastruktūros plėtros tempas. Tuo pačiu metu, atsakydami į šį neterminuotą klausimą, Krymo gyventojai mažiau domėjosi politinėmis problemomis, įskaitant vietos ir nacionalinio valdymo pobūdį, žmogaus teises ir santykius su Ukraina ir kitomis šalimis. Šis požiūris atitiko nuotaikas kaip ir daugelyje kitų posovietinių šalių, kur kišeninių užrašų problemos yra svarbesnės už politines.

Krymo aneksijos architektas Putinas sulaukė įvairių atsiliepimų mūsų 2019 m. apklausoje. Bendras Putino patvirtinimo reitingas Rusijoje po piko per pastaruosius kelerius metus iškart aneksavus Krymą mažėjo; dabar, remiantis „Levada Center“ nacionaliniu tyrimu, atliktu 2020 m. sausio mėn., šis skaičius sumažėjo iki 68 procentų. Atsižvelgiant į bet kokį savarankiško pranešimo šališkumą per eksperimentinį klausimą, bendras Putino pritarimo įvertinimas Kryme yra 55 procentai. Jo reitingai yra pastebimai aukštesni tarp ukrainiečių (61 proc.) ir rusų (60 proc.) nei tarp totorių (tik 34 proc.) - tai rodo, kad Krymo totoriams tebekyla įtarimai dėl Putino vyriausybės, net jei juos tenkina vietinių ekonominių sąlygų pasikeitimas. 2019 m. tiesioginė paklausa, ar pasitiki Putinu – 85 procentai Krymo gyventojų atsakė, kad pasitiki Rusijos prezidentu, kaip ir tie, kurie teigė, kad pasitiki juo 2014 m.

Laimingi kartu?

Šie apklausos rezultatai neturėtų būti aiškinami kaip Krymo įvaizdžio, kurį Vakaruose pristato Ukrainos aktyvistai ir gynėjų grupės, paneigimas. Naujausi parodymai prieš Kongresą nutapė niūrų „gyvenimo okupacijoje“ Kryme paveikslą. Nekyla abejonių, kad pusiasalyje pažeidžiamos žmogaus teisės. Aktyvistams ir tiems, kurie vis dar priešinasi aneksijai, gyvenimas yra sunkus. Korupcija išlieka endeminė.

Bet kai Ukrainos aktyvistai ir Vakarų politikai tvirtina, kad Krymo gyventojai „gyvena okupacijos metu“, jie klysta tapatindami kai kieno patirtį, su patirtimi – visų. Dauguma Krymo gyventojų nepatiria Rusijos valdžios kaip slegiamos, svetimos ar nepageidaujamos. Remdamiesi mūsų apklausų įrodymais, jie pagrįstai džiaugiasi gyvendami Putino Rusijoje.

Šaltinis: foreignaffairs.com

P. S.

Ekspertai.eu primena, kad Lietuva remia Ukrainą ne tik finansais ir karinėmis priemonėmis, bet taip pat komandiruoja daug specialistų ir politikų, kurie padeda mūsų kaimynui geriau įveikti korupciją, sparčiau artėti prie vakarietiškos kultūros ir integruotis į Europos Sąjungą bei NATO.

O oficialus Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija Jonas Ohmanas valstybinio transliuotojo eteryje yra informavęs, kad ukrainiečiai šiame kare stengiasi žudyti pirmiausia būtent rusų tautybės žmones.