Dėkoju LR Seimo pirmininkei ir kitiems, dėjusiems pastangas man padėti, tačiau prašau Seimo panaikinti mano neliečiamybę – tegul viskas įvyksta iki galo, iki „ad absurdum“. Turiu kai ką paaiškinti – taip, teisėtvarkos organai yra juridiškai teisūs, esu ne kartą pripažinęs raštu ir žodžiu, kad juridine prasme nusižengiau. Kaip viskas vyko iš tikrųjų, žinau aš vienas, tačiau įrodyti negaliu, ir todėl aplinkybes aiškinti nėra prasmės. Suvokęs, kad mano aiškinimai apsaugai ir teisėsaugai nerūpi, tiesą sakant, įsiutau ir nutariau – tebūnie, tegul viskas vyksta iki galo, pagal įstatymo raidę, juo labiau kad apklausos procedūra užsitęsė iki vidurnakčio, o fizinė savijauta artėjo prie ribos. Pagaliau gyvenimo gale gal verta patirti vieną didžiausių išbandymų – išbandymą pažeminimu. Jei atlaikysiu šitai, akistata su amžinybe nebus baisi.
Tad primygtinai prašau Seimo, taip pat ir frakcijos narių bei kitų bendraminčių balsuoti už mano neliečiamybės atėmimą. Kartu atsiprašau Seimo ir jo narių, kuriems tenka dalintis pažeminimu.
P. S. Beje, svetimą pavardę man prirašė apsauginiai – apklausos dokumentą pasirašiau savo pavarde ir nurodžiau savo adresą.