Generolas Tutkus: kur tie pinigai, kurie prioriteto tvarka buvo skiriami toms priedangoms?

Vienas dronas, pusė Lietuvos panikoje: generolas Valdas Tutkus klausia, kur mūsų pasirengimas?

Po didelę Lietuvos dalį sudrebinusio oro pavojaus buvęs kariuomenės vadas, generolas Valdas Tutkus visuomeniniuose tinkluose paskelbė kritišką komentarą apie šalies pasirengimą reaguoti į bepiločių orlaivių grėsmes, civilinės saugos būklę ir politinius prioritetus gynybos srityje.

Pasak generolo, situacija, kai didelėje Lietuvos dalyje buvo paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus, o vėliau paaiškėjo, kad kalbama ne apie masinį taikinių judėjimą, o apie vieną droną, kelia rimtų klausimų.

„Kada reikia skelbti tikrą oro pavojų? Na, matyt, jei aptinkamas masinis taikinių judėjimas valstybės sienos link, kada atsiranda reali grėsmė, net taikiniams nekirtus valstybės sienos, bet jų kryptis kelia rimtą susirūpinimą“, - rašo V. Tutkus.

Generolo teigimu, iš viešai pateiktos informacijos susidaro įspūdis, kad Lietuva pati taikinio neaptiko – informaciją gavo iš Baltarusijos. Jo vertinimu, tai rodo, kad vadinamoji „karšta linija“ tarp šalių vis dar veikia, o tokio kanalo egzistavimą reikėtų vertinti ne pašaipiai, o pragmatiškai.

„Karšta linija veikia, ir ačiū Dievui“, - pažymi V. Tutkus.

Vienas pagrindinių generolo akcentų – Lietuvos techninis pasirengimas kovoti su dronais. Jo teigimu, naikintuvų panaudojimas tokio tipo objektams sekti ar numušti labiau primena simbolinį veiksmą, nes drono ir naikintuvo greičiai, aukščiai bei veikimo pobūdis labai skiriasi.

„Su dronų aptikimo sistema – ne kas. Su priemonėmis kovai su dronais – irgi nelabai kas. Naikintuvai, kaip paaiškėjo, nelabai tinka dronų medžioklei“, - konstatuoja generolas.

V. Tutkus primena, kad Lietuvoje yra įmonių, gaminančių gynybos technologijas, o kai kurie lietuviški sprendimai, įskaitant radijo elektroninės kovos priemones, buvo naudojami ir Ukrainoje. Todėl, jo vertinimu, problema yra ne gebėjimų stoka, o prioritetų ir finansavimo klausimas.

„Išvada – galime, kai norime! Matyt, norime, bet ne tie, kas nustato prioritetus ir skiria finansavimą“, - teigia V. Tutkus.

Generolas skeptiškai vertina kai kuriuos didžiuosius gynybos projektus šios konkrečios grėsmės kontekste. Jo teigimu, nei būsimas Kapčiamiesčio poligonas, nei tankai, nei planuoti reaktyviniai lėktuvai savaime neišspręs dronų aptikimo ir neutralizavimo problemos.

Atskira komentaro dalis skirta civilinei saugai. V. Tutkus klausia, kur yra realiai parengtos priedangos, planai, suderinti veiksmai ir atsakingi asmenys.

„Kur tie pinigai, kurie prioriteto tvarka buvo skiriami toms priedangoms? Kur gi tos priedangos, kur tie planai ir suderinti veiksmai, atsakingi asmenys?“ – klausia buvęs kariuomenės vadas.

Pasak generolo, susidariusi situacija faktiškai tapo neplanuotomis pratybomis, tačiau jų rezultatas, jo vertinimu, buvo „artimas nuliui“. Jis taip pat perspėja, kad per dažnas pavojų skelbimas gali turėti priešingą rezultatą – žmonės gali nustoti rimtai reaguoti į perspėjimus.

„Gal visgi nereikėtų tų dažnų pavojų skelbti. Nes per dažni pavojų skelbimai duoda tik neigiamą poveikį“, – rašo V. Tutkus.

Komentare V. Tutkus išskiria ir teigiamą epizodą. Jo manymu, kompetentingiausiai šioje situacijoje pasirodė generolas Nerijus Stankevičius, kuris, pasak V. Tutkaus, aiškiai, ramiai ir be pagražinimų pristatė susidariusią padėtį.

„Ramybė, kompetencija, jokio išmislo. Trumpai ir aiškiai išdėstė susidariusią situaciją, nurodė informacijos šaltinius, kokių veiksmų imtasi“, – apie N. Stankevičiaus pranešimą rašo V. Tutkus.

Komentaro pabaigoje generolas kelia ir platesnį politinį klausimą – ar tokie incidentai nėra naudojami kaip dalis politikos, kuri, jo žodžiais, nuosekliai traukia Lietuvą į karą ar bent jau „ribotą“ konfliktą.

V. Tutkus primena tranzito ribojimus, sienų uždarymus, antirusišką retoriką ir viešus politikų pareiškimus apie Kaliningradą. Jo vertinimu, būtina klausti, kam Lietuvoje būtų naudingas susidūrimas su Rusija ir kas realiai sumokėtų tokio plano kainą.

„Tokiu atveju reikėtų pagalvoti, kam toks susidūrimas su Rusija Lietuvoje būtų naudingas ir kas realiai sumokėtų savo kainą už tokio plano įgyvendinimą“, – rašo V. Tutkus.

Generolo išvada griežta: oro pavojaus istorija parodė ne tik technines spragas, bet ir sistemines valstybės pasirengimo problemas. Dronų aptikimas, kovos su dronais priemonės, civilinė sauga, priedangos, institucijų koordinavimas ir politiniai prioritetai – visa tai, pasak V. Tutkaus, reikalauja ne deklaracijų, o realių sprendimų.

Nes jei vienas dronas gali sukelti sumaištį pusėje Lietuvos, klausimas jau ne apie droną. Klausimas – apie valstybę, kuri metų metus kalba apie karą, bet realioje situacijoje pati nežino, ar tai pavojus, ar pratybos.