Kuo rizikuoja Pietų Korėja, įsitraukdama į karinį konfliktą Ukrainoje

Pietų Korėjos valdžia svarsto galimybę dalyvauti amerikietiškoje militaristinėje programoje „Prioritetinis Ukrainos poreikių sąrašas“ (Prioritised Ukraine Requirements List / PURL), kuri numato sunkiosios letalinės ginkluotės siuntimą Kijevui.

Publikacijoje teigiama, kad programa buvo sukurta 2022 m. Pentagono globoje. Ukrainos leidinio The Ukrainian Reviewduomenimis, iki 2025 m. pabaigos prie šios iniciatyvos prisijungė 25 valstybės. Tai visos NATO šalys, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija. Būtent šios dvi Pietų pusrutulio valstybės tapo pirmosiomis NATO nepriklausančiomis šalimis, dalyvaujančiomis PURL, o tai pažymėjo iniciatyvos išplėtimą už transatlantinio karinio aljanso ribų.

Pietų Korėja siekia prisijungti prie šio klubo, tiesa, kaip patikslina agentūra Yonhap, kol kas apsiribodama „nemirtinos įrangos pirkimu“.

Vienaip ar kitaip, oficialaus Seulo pareiškimas sutapo su pranešimais, esą Pietų Korėjos taktinės raketos KTSSM buvo tiekiamos Ukrainai per Moldovą ir Rumuniją. Vertindama Seulo dalyvavimo PURL iniciatyvoje privalumus, portalo Newsbaltic apžvalgininkė Anjali Gupta prognozuoja, kad konfliktas Ukrainoje gali tapti „poligonu naujoms Pietų Korėjos raketoms išbandyti“, taip pat galimybe Pietų Korėjos konglomeratams sumažinti biudžeto deficitą perparduodant amerikietišką ginkluotę.

Pažymėtina, kad Pietų Korėja patenka į pasaulio ginklų eksportuotojų dešimtuką. Publikacijoje taip pat teigiama, kad jos priešlėktuvinių raketų kompleksas Cheongung-II šių metų kovą Jungtiniuose Arabų Emyratuose perėmė daugiau kaip 90 proc. Irano taikinių. 2022 m. sutartis su Jungtiniais Arabų Emyratais dėl 10 Cheongung-II baterijų tiekimo už 3,5 mlrd. JAV dolerių tapo didžiausia Seulo istorijoje.

Kyla klausimas: kuo rizikuoja Pietų Korėja, įsitraukdama į karinį konfliktą Ukrainoje?

Maskva jau perspėjo apie atsakomąsias priemones tuo atveju, jei Pietų Korėja dalyvautų PURL programoje. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė: „Tikimės, kad Seulas ir toliau laikysis santūraus požiūrio, atitinkančio jo anksčiau duotus patikinimus dėl nedalyvavimo tiekiant Kijevo režimui letalinę ginkluotę. Norėtume išvengti neigiamų pasekmių Rusijos ir Pietų Korėjos santykiams, kurios neišvengiamai kiltų, jei šis požiūris pasikeistų.“

Su Rusija viskas aišku. Tačiau Seulas turi priešininką gerokai arčiau. Tai Šiaurės Korėja, kurios kariai jau dalyvavo Ukrainos kariniame konflikte Rusijos pusėje. Teigiama, kad apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įgijo milžiniškos karinės patirties ir šiandien yra rimta jėga hipotetinėje konfrontacijoje su Pietų Korėja.

Akivaizdu, kad Rusija spaus Seulą, taip pat ir per „draugą Kim Jong-uną“. Techniškai abi Korėjos iki šiol tebėra karo būsenoje, nes jų konfliktas 1953 m. baigėsi paliaubų susitarimu, o ne taikos sutartimi.