|
Taigi nereikėtų stebėtis atsiradus manančių, kad V.Petkevičius vaikėsi Au. Butkevičių ne dėl kažkokių principų, o vien dėl tų iš KGB rūmų išneštų ir negrąžintų maišų, kuriuose, pasak NSK pirmininko, “visa inteligentija”. Kai vienas žino, kas tuose maišuose, kai žino kitas, galima galvoti, kad kai ką žino ir tas trečias, kuris tuos maišus KGB rūmuose paliko................
Matyt, tas trečias žino ir kodėl tuos maišus paliko. Nes kai tautos pažangos šviesuoliai į savo rinkimų sąrašus įtraukia kone visą provincijos inteligentijos grietinėlę, tai kažin ar toks faktas paaiškinamas, kaip sakė Aukščiausiosios Tarybos komisijos KPSS turtui paimti pimininkas K.Grinius (stovėjęs prie tautos pažangos ištakų kartu su krašto apsaugos ministru), vien kūrybinių asmenybių “sponsoriavimu”. Menininkai – žmonės nestabilūs, todėl jų ištikimybei garantuoti paprastai reikia stipresnių priemonių. Pavyzdžiui, maišų.
O tada išeitų, kad ir maišų turėtojai, ir maišų geidėjai, ir tie, kurie maišuose, - visi tampomi ant tos pačios rankos pirštų užnarpliotais siūlais. Ir žmonėms tada darosi sunkiau patikėti tokiais tėvynės gelbėtojais, - kurie su maišais, - nors ir neabejotinai tėvynei nusipelniusiais. Taigi ir techninis analizės aspektas neišvengiamai atveda prie tų pačių klausimų.............
Ar tikrai valstybinis Lietuvos interesas susideda iš vienų ar kitų Maskvos grupuočių interesų? Ar Maskvoje apskritai dar yra grupuočių, kurių politinis ir finansinis interesas yra išlaikyti Baltijos šalis nepriklausomas? Jeigu taip ir jeigu nepriklausomybė labiau laikosi tais maskviškiais interesais negu savo piliečių pastangomis, tai Baltijos šalys tikrai nėra gyvybingos valstybės, o tik, pasak generolo Denikino, “trys rusiško žipono sagos”. Kurias retkarčiais reikia prisiūti naujasniais siūlais.
|