Dievaži, per šitiek tūkstančių metų jau tapo normalu gyventi normaliame, materialiame pasaulyje. Kur dažniausias planas yra verslo planas. Kur vertybė yra pinigas. Kur norma yra skylėtas biudžetas, nepakankamas finansavimas, amžinas deficitas, valstybės skola. Tiesiog prašosi pabusti iš tokio klampaus sapno, gyventi sąmoningai, „nenormaliai“, dvasingai: neturtinti banko sąskaitą, o sielą (nesiūlau atsisakyti pinigų, bent jau nesureikšminti. Manau, ateity visgi jų nereiks). Nes dovanoju ir gaunu dovanų. Nuo namo iki bučinio! Siūlau nevergauti, o džiaugsmingai dirbti. Planą išsvajoti ir realizuoti. Akimirksniu ir be pinigų (tarp kitko, esu išbandęs – veikia). Nebūti niekam skolingam. Būti laimingam.
Dievaži, jau tapo normalu nuodais maitinti gyvulius, žudyti ir valgyti mėsą, iki negyvumo ir negalėjimo čirškinti, skrudinti gyvą maistą. Nors, katalikai ir kiti, sukluskite, net evangelijoje, o ir nuo pinigų nepriklausomų mokslininkų darbuose yra konkrečiai parašyta to nedaryti! Yra norma keliolika metų muštruoti vaikus, kad jie taptų melagiais vadybininkais, korumpuotais teisininkais bei politikais, lupikais bankininkais. Jau kaip ir norma tvatinti savo lyties atstovą. Normalu nuodytis negyvu rūgštiniu fluoruotu vandeniu, tręšti žemę sintetinėmis trąšomis, naudoti negyvus, genetiškai modifikuotus produktus. Atsiprašau dėl daug ką pasakančio pavyzdžio, bet morgo darbuotojai jums patvirtins, kad mūsų „rūgščioje“ terpėje, organuose gyvena armijos kirmėlių ir parazitų! Todėl būkime nenormalūs: būkime šarminiai ir šarmingi! Kad kraujo pH būtų daugiau nei 7! Gyvi ir sveiki. Nežudykime, valgykime gyvą maistą (primityviai nežvenkite, kad siūlau ryti gyvą kiaulę), gerkime gyvą vandenį, kalbėkime su juo, juk jau ir labai mokyti skaitė, kaip vanduo reaguoja į meilę ar neapykantą... Išmokykime savo vaikus nemokamai statyti namus iš natūralių medžiagų, šildytis nemokamai, užsiauginti savo maistą. O ne pirkti anksčiau paminėtą gėrį už paskolas ir vergovę.
Dievaži, per šitiek tūkstančių metų jau tapo normalu turėti ir bambant vilktis paskui savo kravažadnus, aukštai sureitinguotus valdovus, taškančius visus žmonių resursus, kapojančius galvas, skiriančius teisėjus ir budelius, statančius savo rūmus, Valdovų rūmus, olimpiadas. „Paminkliniais“ veidais sakančius kalbas apie nepriklausomybę vergvaldžius. Stumiančius žmones į karus. Norma tapo politika kaip religija bei religija kaip politika ir verslas. Tai gal būkime nenormalūs – pabuskime, gyvenkime laisvai. Juk mes esame laisvi Dievo vaikai, tai yra Dievai! Gal kai kas pusdieviai, gal pusgalviai – šiaip ne man vertinti. Kad ir kaip būtų – pasivys... Visi kažkada žudėme, prievartavome. Viskas yra Dievas. Viskas yra vienas. Ir turėtume nebijoti Tėvo. Nieko nebijoti. Ir tokie Dievo vaikai turi nuostabią lietuvišką kalbą bei kultūrą, bet kartu turim visą motiną Žemę, senolę visatą ir t. t. Yra Dievo vaikai, kalbantys ir japoniškai, ir latviškai. Tai pasakykit man, partizanų apdainuotieji tautiečiai, ar reikia mums griežtų sienų, pradažnų muitininkų ir valdininkų, karabasų-barabasų teisėjų, nustekentų policininkų, vaistais ir skiepais nuodijančių gydytojų (už storų farmacininkų lėšas keliaujančių po pasaulį)? Būkime nenormalūs, atsikratykime politizuotų religijų su paauksuotais altoriais ir pilvotais Rašto aiškintojais. Nestatykime katedrų – nešiokime jas širdy, nestatykime teismų – būkime teisūs. Nebūkime dievobaimingi, ne tikėkime Dievą, o žinokime Jį.
Aš noriu, kad mano mintys taptų ne tik žodžiu, bet ir kūnu! Todėl turiu rimtą ir konkretų pasiūlymą: kas man padovanos geriausią trumpą kritiką, pasiūlymą ar pamokymą, aš padovanosiu mano darbuotojų – sliekų maišą gyvos žemės (biohumuso), taip pat pavaišinsiu gyvu maistu. Dievaži, nesu visiškas teisuolis, noriu būti toks.