Egipte paroda iš Lietuvos „Sofijos Romer Kairas 1943–1947“

Kaire, tolimojo Egipto sostinėje, spalio 29 d. atidaryta Lietuvoje prieškariu gyvenusios žymios dailininkės Sofijos Romerienės (Zofia Romer, 1885–1972) paroda „Zofia Romer. Kairas ir kairiečiai 1943–1947 tapyboje ir grafikoje“, kuri veiks iki lapkričio 14 d.

Įdomu, kad paroda surengta istoriniame „Beyt Al Sinnary“ pastate, kuris išgarsėjo, kai čia gyveno ir dirbo 1798–1801 m. Napoleono ekspediciją į Egiptą lydėję mokslininkai ir dailininkai, pirmą kartą parengę žymiausią iki šiol daugiatomį senojo Egipto aprašymą „Description de l'Egypt“. Šio ypatingo namo, dabar priklausančio „Bibliotheca Alexandrina“ (Aleksandrijos bibliotekai), atmosfera labai tiko prie dailininkės darbų, vaizduojančių Kairą prieš maždaug 70 metų.

Z. Romer portretas, 1935. Dail. S. I. Witkiewicz

Iš viso pasaulio surinktoje parodoje rodoma 20 kopijų tapybos ir grafikos darbų, kuriuos S. Romerienė sukūrė gyvendama Kaire 1943–1947 m. Parodą surengė dailininkės tyrinėtoja menotyrininkė dr. Jolanta Širkaitė, Lietuvos ambasada Egipte ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, bendradarbiaujant su garsiąja Aleksandrijos biblioteka, kurios direktorius Ismailas Serageldinas dalyvavo parodos atidaryme.

Savo senelės parodoje prisiminimais apie jos gyvenimą pasidalino dailininkės anūkas fotografas Tedas Romeris, atvykęs iš Kanados ir pagaminęs nepriekaištingas fotografines originalių darbų kopijas. Dailininkės parodą pagerbė Kanados, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Estijos ambasadoriai. Taip gražiai tarsi susiejant dailininkės gyvenimo biografinius faktus. Nes Kanadoje S. Romerienė praleido paskutinius gyvenimo metus ir yra palaidota. Didžiojoje Britanijoje tapė tuometinio ambasadoriaus vaikus. Gimė Estijoje, tuometiniame Dorpate, o dabar Tartu. Buvo lenkų kilmės, mokėsi ir gyveno Lietuvoje.

Parodą atidaro Tedas Romeris ir Lietuvos ambasadorius Dainius Junevičius

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Egipte Dainiaus Junevičiaus, „ši paroda yra pirmas dailininkės Sofijos Romerienės kūrybos sugrįžimas į Kairą po septynių dešimtmečių pertraukos ir teikia vilties, kad šie darbai paskatins Egipto menotyrininkus susidomėti šios įdomios dailininkės kūryba, gal net ieškoti jos darbų privačiose kolekcijose“.

Nors parodoje pateikiama tik labai maža dalis to, ką per ketverius gyvenimo Kaire metus nutapė S. Romerienė, kūriniai puikiai atspindi dailininkės kūrybą, lankytojus žavi jos tapyboje ir grafikoje meistriškai pavaizduoti ir įamžinti jau neatpažįstamai pasikeitusio Kairo vaizdai ir senieji žmonių tipai.

Sofija Dembovska-Romerienė buvo tapytoja, raižytoja, piešėja. Vilniaus gydytojo Tadeušo Dembovskio ir krokuvietės Matildos Grosse duktė. Dailės mokėsi privačiai pas tapytoją Eleną Römer ir Vilniaus piešimo mokykloje. Apie 1900 m. studijavo Krokuvoje ir Miunchene pas Simoną Hollósy ir Karlą Rothą, 1904–1905 m. – Paryžiuje pas Jacques'ą Émile'į Blanche'ą ir Lucą Olivier Mersoną. 1905 m. rudenį – 1906 m. pavasarį ir vasarą Krokuvoje, Baraneckio muziejuje, lankė Józefo Siedleckio kursus.

Z. Romer. Vaikai pievoje, 1916 m.

Z. Romer. Tytuvėnų dvaro sodas pavasarį, 1916 m.

Ištekėjusi 1911 m. už dvarininko, ekonomisto ir visuomenės veikėjo Eugenijaus Romerio, Sofija apsigyveno Tytuvėnų dvare. Deja, 1941-ųjų birželį kartu su vyru buvo ištremta į Komijos ATSR, ten Syktyvkaro žaislų fabrike dirbo dažytoja. 1942-ųjų spalį gavo leidimą persikelti į Kuibyševą. Čia palaidojusi vyrą, 1943 m. gegužę kartu su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną. 1944–1947 metais gyveno Kaire, vėliau išvyko į Angliją. 1950-ųjų rugpjūtį apsigyveno Kanadoje, iš pradžių Sent Adelėje, vėliau Monrealyje. 1955 m. persikėlė į Vašingtoną, 1963 m. grįžo į Monrealį, kur ir mirė 1972 m. Dailininkė buvo Amerikos meno lygos (American Arts League) narė.

Dailininkė tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele, sukūrė nemažai grafikos darbų. S. Romerienės kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojantis potėpis, vaiskus, dažniausiai šaltų tonų koloritas. 3–4 dešimtmečiais sukūrė keletą portretų, kurių stilistika primena neoklasicistinę Ludomiro Sleńdzińskio tapybą. Aliejinėje ir pastelinėje tapyboje vyrauja portretai. Sukūrė žymių tarpukario Lietuvos ir Vilniaus krašto mokslo ir visuomenės veikėjų, literatų, šeimos narių portretų, natiurmortų. Akvarelinei tapybai būdingas skaidrus potėpis, šviesus koloritas.

Pokario metais tapė daugiausia užsakomuosius portretus, laisvalaikiu – spalvingus arabų tipus, Kairo vaizdus, rūmų interjerus Egipte, šeimos narių ir draugų portretus, nedidelio formato peizažus ir natiurmortus. Grafinėje kūryboje dirbo vario raižinio, sausosios adatos ir akvatintos technika. Estampuose ir piešiniuose vaizdavo Tytuvėnų ir aplinkinių vietovių gamtos motyvus, architektūrinius miestų ir miestelių peizažus, portretus, buities scenas.

Sofijos Romer parodos atidarymas Kaire

Likimo nublokšta į Egiptą, dailininkė tapė Egipto aukštuomenės, užsienio diplomatų, žymių Kairo gyventojų ir paprastų egiptiečių portretus. Kaip rašoma monografijos apie S. Romerienę autorės dr. J. Širkaitės parengtame parodos kataloge, dailininkės žvilgsnį taip pat traukė nedidukas tuometinis Aguzos kaimas su tuščiomis ir tyliomis gatvelėmis, Zamaleko sala ir Al Muskio kvartalas, siaurutės senos gatvelės, mečečių kupolai, paslaptingi šventyklų interjerai, arabiško stiliaus namų kiemai. Ji taip pat aistringai tapė Kairo mečečių, dailininkų dirbtuvių, prabangių rūmų interjerus.

Gyvendama Kaire S. Romerienė savo darbus eksponavo keliose kolektyvinėse parodose, o 1944 m. pabaigoje buvo surengusi personalinę parodą. Dauguma Kairo laikotarpio darbų dabar yra privačiuose rinkiniuose, muziejuose, pas dailininkės po visą pasaulį išsibarsčiusius palikuonis. Per savo gyvenimą ji buvo surengusi nemažai personalinių parodų. Jos kūriniai eksponuoti parodose Kaune, Vilniuje, Rygoje, Krokuvoje, Lvove, Paryžiuje, Kaire, Londone, Monrealyje, Vašingtone, Niujorke.

Paroda Kairo istoriniame „Beyt Al Sinnary“ pastate

Ši paroda yra dalis kryptingos Lietuvos ambasados Egipte programos, kuria Egipto žiūrovams pristatomi Lietuvos ir Egipto kultūrinio sąlyčio taškai. Per pastaruosius metus Egipte buvo surengta M. K. Čiurlionio kūrybai ir gyvenimui skirta paroda, Aleksandrijos bibliotekoje vyko pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo gyvenimui ir darbui Aleksandrijoje skirta tarptautinė mokslinė konferencija. Šių metų lapkričio mėnesį Kaire koncertuos „Vilniaus kvartetas“, o gruodžio mėnesį Baltijos ir Višegrado šalių filmų programos metu bus rodomas lietuvių režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Kai apkabinsiu tave“.