„Ekspertai.eu“ prašo VAGK pagalbos: kodėl D. Grybauskaitė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatsakė į tris iš ekspertai.eu klausimų, kuriuos skelbėme publikacijoje „Prezidentės prašoma rinkėjams paaiškinti, kodėl Lietuva rekordiškai brangiai moka už dujas”.

Prašėme, kad šalies vadovė ne tik nurodytų priežastis, dėl kurių Lietuva rekordiškai brangiai moka už dujas, bet ir atsakytų į klausimus apie savo biografiją, suformuluotus viešame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos tekste.

Birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė atsiuntė elektroninį laišką su prierašu: Siunčiame Jums atsakymus į Jūsų 2013-05-20 kreipimesi pateiktus klausimus. Rašto, atsiųsto su šiuo laiškeliu, turinį skelbėme publikacijoje „Prezidentūra atsakė į klausimus apie rekordiškai dideles dujų kainas ir prezidentės biografijos detales”.

Deja, tarp šių atsakymų nėra jokių atsakymų nei apie dujas, nei į porą klausimų, susijusių su D. Grybauskaitės apsisprendimu, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę:

Kodėl likote dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios?

Kodėl likote dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 25-osios, kada M. Burokevičiaus vadovaujama LKP/TSKP drauge su TSRS kariškiais išmetė iš šių patalpų Vilniaus pedagoginį institutą ir joje įkūrė perversmininkų štabą?

Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kaip rašoma šalies vadovės atsakyme ekspertai.eu, ji dirbo 7 metus iki 1990 metų birželio 30 dienos, t. y. iki pat tos dienos, kai „Rusijos nurodymu Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo likviduota, o jai priklausę pastatai perduoti Vilniaus pedagoginiams institutui”.

Tuo metu ši mokykla buvo tapusi neseniai paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės priešininkų buveine.

„M. Burokevičiaus prašymu 1990 metų kovo 25 dieną šią mokyklą, kurią Lietuvos Vyriausybė bent man keistu dėl priėmimo skubos 1990 metų kovo 11 dienos nutarimu perdavė Vilniaus pedagoginiam institutui, užgrobė TSRS vidaus kariuomenė. Mokyklos rektoriumi vietoje pašalinto S. Šimkaus paskirtas V. Lazutka. Čia veikė sąjunginė partinė mokykla ir politologijos mokymo centras, kurio pagrindu turėjo būti įkurtas Slavų Universitetas. Ji tapo tikru LKP/TSKP veiklos štabu su leidimų sistema, apsauga. Ketvirtame aukšte jų CK biuro nutarimu iškart įsikūrė ir 1990 metų birželyje pradėjo veikti radijo stotis „Tarybų Lietuva“, transliavusi sausio 13 dieną viską į eterį visomis kalbomis”, - remdamasis dokumentais per šiemetinį Laisvės gynėjų dienos minėjimą iš Seimo tribūnos sakė Z. Vaišvila (visą kalbą skelbėme publikacijoje „Prezidentė išklausė kalbą apie tai, kad kolaborantų vaidmuo Sausio 13-osios byloje iki šiol neįvertintas”).

Tad net jei prezidentei D. Grybauskaitei ir labai nesinori, vis dėlto labai svarbu, kad ji pati visuomenei aiškiai paaiškintų, kodėl po Kovo 11-osios liko darbuotis tokioje nelemtoje įstaigoje.

Antraip žodžiai, kuriais prezidentė vakar pradėjo savo metinį pranešimą, verčia pasijusti nejaukiai. D. Grybauskaitė sako: „Dar visai neseniai, tik prieš dvidešimt penkerius metus, iš pogrindžio išlaisvinome Vytį, Gedimino Stulpus, Trispalvę ir Tautinę Giesmę, o lietuvių kalbą įteisinome kaip valstybinę.” O klausytojų galvose kirba klausimas: tai gal ir Mykolas Burokevičius su kolegomis Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, padedami SSSR kariškių, laisvino iš pogrindžio Vytį? Labai labai negerai, jei tokie klausimai trukdo klausytis prezidentės metinių pranešimų.

Todėl ekspertai.eu kreipiasi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydami ištirti LR Prezidento kanceliarijos veiksmus, jai vykdant įstatymais valstybės ir savivaldybės institucijoms numatytą pareigą teikti žiniasklaidai jos prašomą informaciją (tiksliau – neatsakant į aukščiau cituotus klausimus) ir, nustačius netinkamą šios pareigos vykdymą, įpareigoti ištaisyti susidariusią padėtį bei numatyti kaltam asmeniui atitinkamas poveikio priemones (inicijuoti jų taikymą).