Elektronikos prognozės 2013-iesiems

Iki 2013 metų liko visai nedaug. Tai karštligiškos kalėdinės prekybos, pasaulio pabaigos laukimo ir prognozių kitiems metams laikas. Šis straipsnis tikrai ne apie pasaulio pabaigą, o apie tai, kas mūsų laukia elektronikos ir kompiuterinės technikos srityje 2013-aisiais.

Pačioje 2013 metų pradžioje, sausio 8-11 Las Vegase vyks viena didžiausių pasaulyje elektronikos parodų „CES“. Keturias dienas didžiausi kompiuterinės, telekomunikacijų ir buitinės technikos gamintojai ištrauks iš užančių savo naujausius, jau sukurtus ar dar tik kuriamus produktus ar technologines koncepcijas, kurie rinkoje pasirodys per ateinančius kelerius metus. Kai kurie iš šių produktų ar idėjų galbūt tikrai sukels revoliuciją. Arba nugrims užmarštin taip ir nesulaukę pirkėjų pripažinimo.

CES – viena didžiausių pasaulyje elektronikai skirtų parodų. Ji vyksta Las Vegase, JAV ir ją aplanko šimtai tūkstančių lankytojų

Jau dabar bandoma spėlioti, kokios pagrindinės tendencijos vyraus elektronikos rinkoje 2013-aisiais. Spalio pabaigoje parodos organizatorė CEA (angl. Consumer Elekctronics Association) surengė Baltijos regiono žurnalistams konferenciją ir pristatė savo ateities viziją. Ši vizija paremta rinkos tyrimais bei slaptomis žiniomis, kurias suteikė parodoje dalyvausiantys gamintojai.

Tendencija Nr.1: Elektronikos svarba žmogaus gyvenime tik didės

Pati tendencija nėra didelė naujiena, nes atspindi dabartinę visos žmonijos raidą. Nauja yra tai, kad nežiūrinti ekonominės krizės, elektronikos rinka toliau augs. CEA atstovai pateikė tokį faktą: kiekvienais metais JAV gyventojų dalis, perkančių Kalėdų ir Velykų dovanoms buitinę elektroniką, didėja. Tikimasi, kad 2012 metais daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) visų dovanų bus iš elektronikos srities. Prieš ketverius metus - 2008-aisiais - ši dalis sudarė 73 proc. Skirtumas atrodo nedidelis, bet parodo, kad kompiuteriai, televizoriai, telefonai ir kita smulkesnė technika jau kurį laiką dominuoja mūsų gyvenime ir jų svarba palaipsniui tik didėja.

Tendencija Nr.2: Rinkos varomoji jėga bus išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai

Jau kelerius metus iš eilės elektronikos rinkoje stebima ta pati dinamika: beveik visų įrenginių pardavimai krenta išskyrus išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. CEA prognozuoja, kad 2012 metais ši tendencija bus ypatingai ryški. Asociacijos atstovų duomenimis, labiausiai šiemet kris skaitmeninių kamerų, tradicinių mobiliųjų telefonų, plazminių televizorių, MP3 ir MP4 grotuvų bei DVD ir „Blu-ray“ leistuvų pardavimai. Daugelio šių įrenginių funkcijas gali atlikti išmanusis telefonas, tad nieko nuostabaus, kad pirmieji nyksta, o telefonai kyla.

Pagrindinė varomoji elektronikos rinkos jėga bus išmanieji telefonai

Ką tik pasirodžiusi operacinės sistema „Windows 8“ suteikė planšetiniams kompiuteriams dar vieną stiprų kozirį kovoje prieš stalinius bei nešiojamuosius giminaičius. 2013 metais tradicinė kompiuterinė technika bus ir toliau perkama, tačiau didžiausių pelnų atneš būtent planšetės.
Įdomu, kad kitąmet laukiamas ir žaidimų konsolių rinkos atsigavimas. Jis susijęs su naujų modelių -„Playstation 4“ ir „Xbox 720“ išleidimu. Kada tiksliai pasirodys šie žaidimų kompiuteriai - ar 2013 metų pabaigoje, ar pradžioje - kol kas nežinoma.

Vis mažiau žmonių pirks spausdintuvus ir daugiafunkcius aparatus namams. Elektroninės žiniasklaidos ir elektroninių knygų laikais šie įrenginiai naudojami vis rečiau.
Dar viena įdomi naujiena: ryškus plazminių televizorių kritimas. Akivaizdu, kad prieš kelerius metus prasidėjusi šios rūšies ekranų krizė tęsiasi iki dabar. Nors iš kitos pusės, rinkos analitikai teigia, kad ateityje žmonės pirks vis didesnės įstrižainės televizorius.  

Tendencija Nr. 3: Plėsis išmaniųjų įrenginių panaudojimas sveikatos srityje

Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai keičia ne tik mūsų gyvenimą, bet ir padeda jį išsaugoti. Šie daiktai jau skirti ne vien tik komunikacijai ir laisvalaikiui, pasaulyje atsiranda vis daugiau sprendimų, kurie paverčia išmaniuosius įrenginius asmeniniais gydytojais ir sporto treneriais. Pavyzdžiui, telefonai gali stebėti mūsų būklę ir pranešti apie pavojingus pokyčius gydytojams, priminti, kad jau laikas išgerti vaistus arba padėti laikytis dietos. Gamintojai kuria įvairiausius priedus, kuriuos galima nešioti ant piršto, rankos arba krūtinės, ir kurie bevieliu ryšiu perduoda duomenis apie mūsų kūną į telefone arba „planšetėje“ įdiegtą aplikaciją arba tiesiogiai į internetą.

Išmanusis vaistų indelis „Vitality GlowCaps“ gali išsiųsti šeimininkui SMS žinutę su priminimu išgerti piliulę arba netgi paskambinti

CES organizatoriai teigia, kad per ateinančius penkerius metus dėvimų sporto ir sveikatinimo įrenginių kiekis išaugs iki 169,5 milijonų ir  jais bus galima matuoti ir stebėti beveik visus žmogaus sveikatos rodiklius.

Tendencija Nr.4: Protingesni automobiliai

Idealus ateities automobilis turėtų važiuoti pats, be vairuotojo įsikišimo. Gamintojai daug dirba ties šia užduotimi ir netgi sukūrė kelis prototipus, kurie sugeba judėti miesto gatvėmis, tačiau iki masinės tokių mašinų gamybos kol kas dar toli. Tačiau progresas ta linkme sparčiai vyksta. Į naujausius automobilius kišama vis daugiau elektronikos, jiems suteikiama vis daugiau išmaniųjų funkcijų. Integruota navigacija, pastovaus greičio palaikymo sistema (angl. cruise-control) jau yra pasenusios technologijos. Dabar ant bangos aktyvios, vairuoti padedančios sistemos, tokios kaip „Kia Motors HUD“ arba „Ford Driver Alert“, kurios stebi kelią ir praneša apie kylančias grėsmes, pavyzdžiui, pavojingai sumažėjusį atstumą iki artimiausios mašinos. Arba pažadina prisnūdusį vairuotoją ir pasiūlo jam sustoti bei išgerti puodelį kavos. „Kia“ savo sistemą netgi sugebėjo įmontuoti į priekinį stiklą – kompiuterio generuojamas vaizdas yra užklojamas ant tikro vaizdo. Kitais žodžiais, tai išplėstosios realybės sistema.

„Kia“ išplėstos realybės automobilio sistema

CEA atlikti tyrimai parodė, kad šiuo metu apie 15 procentų JAV šeimos ūkių turi automobilius, kuriuose įmontuota ryšį su internetu turinčios komunikacijos ir laisvalaikio sistemos. Ekspertai teigia, kad ateityje tokių automobilių sparčiai daugės.

Tendencija Nr.5: Ateities televizoriai bus didesni ir raiškesni

LED, LCD ir „plazmos“ technologijos įsitvirtino televizorių rinkoje. Daugelis žmonių jau turi 20-50 colių įstrižainės ekraną  su viena iš šių technologijų. Dabar eilė atėjo didesniems – daugiau nei 60 colių TV. CEA teigia, kad šių metų antrame pusmetyje 60“ ir didesnių LCD televizorių bus parduota tiek pat kiek 20 colių ir mažesnių. O kitais metais svarstyklės nusvirs didelių ekranų pusėn. Dideli ekranai pigs, tad juos galės įsigyti vis daugiau pirkėjų.

Kita TV tendencija yra „ultra HD“ raiška. Šiuo metu didesnių televizorių standartinė raiška yra „Full HD“ (1920x1080 taškų). Tačiau prekyboje jau pasirodė pirmieji modeliai su taip vadinama 4K raiška (angl. 4K resolution). Vaizdas tokiuose ekranuose sudarytas iš apytiksliai 4000 taškų horizontalia kryptimi. Kol kas jų kainos yra kosminės – siekia 20 ir daugiau tūkstančių JAV dolerių. CEA prognozuoja, kad per 4 metus „ultra HD“ raiškos ekranų kainos nukris ir jų pardavimai palaipsniui augs. Asociacijos ekspertų teigimu, 2016 metais tokie televizoriai užims apie 8,8 proc. visos TV rinkos.

„LG“ televizorius su 4K raiška ir 84 colių įstrižainės ekranu (modelis UD84LM9600)

Įdomu tai, kad plazminiams televizoriams prognozės ne kokios. Daugelyje išsivysčiusių šalių šio tipo ekranų pardavimai krenta. Pavyzdžiui, rinkos tyrimų kompanijos „GFK“ duomenimis, Lietuvoje plazminių ekranų dalis tarp naujai nupirktų televizorių sumažėjo nuo 5 procentų 2011 metais iki 3 procentų šiais metais (duomenys už sausio-rugsėjo mėnesius). Dabar mūsų šalyje „ant bangos“ yra LED LCD technologija: trys iš keturių parduodamų TV turi būtent šio tipo ekraną.

Tendencija Nr.6: Daiktų internetas

2003 metais pasaulyje gyveno 6,3 milijardo žmonių, kurie naudojo 0,5 milijardo įrenginių, turinčių ryšį su internetu (daugiausia kompiuteriai, tinklo įranga ir kai kurie telefonai). Vienam žmogui teko tik 0,08 prijungtas prie pasaulinio tinklo įrenginys. 2010 metais situacija drastiškai pasikeitė: gyventojų skaičius išaugo iki 6,8 milijardo, o prijungtų prie interneto įrenginių – iki 12,5 milijardo. Vienam žmogui teko jau 1,84 įrenginio. Ir šie daiktai tapo gerokai įvairesni bei protingesni. Prie interneto buvo prijungti televizoriai, šaldytuvai, skalbimo mašinos, GPS sekimo įrenginiai, fotoaparatai, spausdintuvai, el. knygos, žaidimų konsolės, muzikiniai centrai ir radijo imtuvai, išoriniai standieji diskai. Ir tai toli gražu nėra visas sąrašas.

Ekspertų teigimu, daiktų internetas nepaliaujamai augs ir toliau. 2015 metais vienam planetos gyventojui teks 3,47 prisijungę įrenginiai, o 2020 metais – jau 6,58. Daiktų internetas keičia žmonių vartojimo įpročius. Geriausiai šią tendenciją iliustruoja išmaniųjų telefonų pavyzdys. Prieš kelis metus telefonas buvo skirtas tik skambinimui ir trumposioms žinutėms, tačiau dabar jo išmanioji versija atstoja daugeliui iš mūsų ir kompiuterį, ir fotoaparatą, ir muzikos grotuvą. CEA atstovai mano, kad „daiktų internetas atveria verslui naujus inovacijų ir paslaugų įgyvendinimo horizontus“.