EP išaiškino, koks bus BREXIT

Trečiadienį, kovo 29 dieną, Jungtinė Karalystė praneš Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos. Tai leis pradėti formalų išstojimo procesą pagal ES sutarties 50–ąjį straipsnį, įskaitant derybas dėl susitarimo, kuriuo bus nustatyta JK išstojimo iš ES tvarka. Derybų trukmė – dveji metai, nebent abi pusės vieningai nuspręstų jas pratęsti. Be to, JK ir ES turės susitarti dėl būsimų santykių. Sužinokite daugiau apie JK išstojimo iš ES procesą ir Parlamento vaidmenį jame.

Šis ES sutarties straipsnis numato, kad „bet kuri valstybė narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos“. Jo aktyvavimas leis pradėti derybas, kurių trukmė – dveji metai, nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nuspręs pratęsti šį terminą.

Per išstojimo procesą bus siekiama susitarti dėl JK pasitraukimo iš bendrijos sąlygų, tačiau įmanoma, kad susitarimas iš viso nebus pasiektas.

Per dvejus metus ES ir JK turės susiderėti ir sudaryti susitarimą, kuris nustatys JK išstojimo iš ES tvarką „atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus“. Savo ruožtu būsimus ES ir JK santykius nustatys kitas susitarimas, kurio sudarymas gali užtruki gerokai ilgiau.

Sėkmingai pasibaigus deryboms, sprendimui sudaryti susitarimą dėl išstojimo turės pritarti 72 proc. ES Tarybos narių (20 valstybių narių iš 27), atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. Jam taip pat turės pritarti Europos Parlamentas ir JK.

Savo ruožtu susitarimui dėl būsimų santykių turės pritarti visos valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Susitarimas dėl išstojimo apims daugelį klausimų. Tarp jų:

    JK gyvenančių ES piliečių teisės ir ES valstybėse gyvenančių JK piliečių teisės;
    JK finansiniai įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė būdama ES nare;
    Sienų kontrolės klausimai, ypač tarp JK ir Airijos;
    JK įsikūrusių ES agentūrų būstinių klausimas;
    Tarptautiniai JK įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė būdamas ES nare, pavyzdžiui, jos dalyvavimas Paryžiaus klimato kaitos susitarime.

Tikėtina, kad susitarimas dėl būsimų JK ir ES santykių nustatys bendradarbiavimo sąlygas įvairiose srityse – nuo gynybos ir kovos su terorizmu iki aplinkosaugos, mokslinių tyrimų ir švietimo.

Vienas svarbiausių klausimų – būsimi prekybiniai santykiai, įskaitant muitų klausimą, produktų standartus ir ginčų sprendimą.

JK aktyvavus 50–ąjį ES sutarties straipsnį, Europos Vadovų Taryba (EVT) priims gaires dėl bendros pozicijos ir principų, kurių ES laikysis visų derybų metu. Planuojama, kad jos bus priimtos per balandžio 29 dieną vyksiantį EVT susitikimą.

Vėliau ES Taryba priims sprendimą suteikti įgaliojimus Europos Komisijai pradėti derybas su ir patvirtins derybinius nurodymus.

Vyriausiuoju Europos Komisijos derybininku paskirtas buvęs eurokomisaras Mišelis Barnjė (Michel Barnier).

Kalbėdamas Europos Parlamente jis pabrėžė pagrindinius derybų principus: keturių ES laisvių (laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas) nedalomumas; bet kokio pereinamojo laikotarpio susitarimo laikinumas; narystė ES laikoma palankiausiu įmanomu statusu; bet kokie būsimi santykiai turi remtis vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimu; teisių ir įsipareigojimų, sutartų su ne ES šalimis, pusiausvyra; galimai glaudesnis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje.

Nepasiekus susitarimo dėl išstojimo, ES sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti praėjus dvejiems metams, kai gaunamas pranešimas apie ketinimą išstoti iš ES, t. y. praėjus dvejiems metams nuo 2017 m. kovo 29 dienos.

Tam, kad susitarimas dėl JK išstojimo įsigaliotų, jam turės pritarti Europos Parlamentas. Todėl europarlamentarai artimiausiu metu balsuos dėl rezoliucijos, kurioje išdėstys savo „raudonas linijas“ derybų procese.

Europos Parlamento koordinatoriumi dėl JK išstojimo proceso paskirtas Gi Ferhofstadas (Guy Verhofstadt).

Šaltinis: EP Spaudos tarmyba