ES viršūnių susitikimas: karšti ginčai dėl migrantų ir graikų skolų

Po karštų ginčų ES šalių lyderiai susitarė, kad šalys pasidalins 60 tūkst. pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Italijoje ir Graikijoje. Proporcijos, kuriomis bus skirstomi migrantai, kol kas neaptartos. Šis sprendimas nepalies Vengrijos ir Bulgarijos.

Sprendimas dėl Graikijos skolos atidėtas šeštadieniui, birželio 27 d., kai vyks euro grupės posėdis. Specialų pareiškimą padarė Vokietijos kanclerė Angela Merkel: „Laiko lieka mažai, ir visi Europos Taryboje pritarė, kad viską baigti reikia šeštadienį, todėl ši diena tokia svarbi.“

Vokietija norėtų, kad balsavimas dėl naujojo pagalbos paketo Graikijos parlamente vyktų jau šį sekmadienį. Vokietijos įstatymų leidėjai savo ruožtu susitarimą nagrinės birželio 29 d.

„Pirmąją viršūnių susitikimo dieną diskusija dėl Graikijos tęsėsi daugiau nei dvi valandas. Pasak šaltinių ES, Italijos, Kipro ir Austrijos valstybių vadovai buvo Graikijos vyriausybės pusėje, kiti, kaip pavyzdžiui, Prancūzija, Olandija ir Lietuva, griežtai reikalavo iš Graikijos sutikti su kreditorių pasiūlymais. Šiuo metu kamuolys Graikijos pusėje, o ES lyderiai laukia galutinio susitarimo“, – tvirtina „Euronews“ žurnalistė.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė minėtame posėdyje svarstant Europos saugumo ir gynybos klausimus pabrėžė, kad ES turi įvertinti pasikeitusią saugumo aplinką, naujas hibridines grėsmes ir pokyčius ES kaimynystėje, įskaitant Rusijos agresiją, ir numatyti konkrečias priemones, kaip su tuo bus kovojama.

„Per 12 metų, nuo tada, kai buvo priimta Europos saugumo strategija, grėsmės labai pasikeitė. ES kaimynystėje telkiami kariniai pajėgumai, prieš ES valstybes nukreiptos kibernetinės atakos, ekonominės blokados, teroro aktai ir informaciniai išpuoliai ES šalyse. Europos Sąjunga negali to nematyti. Būtinos adekvačios priemonės, kaip kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis“, – sakė Lietuvos prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, Europai reikia užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą, stiprinti ES karinius ir civilinius pajėgumus, efektyviau naudoti ES greitojo reagavimo pajėgas, vystyti konkurencingą ir skaidrią gynybos pramonę ir technologijas. Taip pat būtinas stipresnis ES bendradarbiavimas su NATO, JT ir ESBO.

Lietuva taip pat siekia aktyvesnio ES atsako į informacines grėsmes. Mūsų šalies iniciatyva parengtas bendras ES kovos su dezinformacija ir strateginės komunikacijos veiksmų planas. Šiame plane numatytos priemonės pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos Rytų kaimynystės regione stiprinimui ir gebėjimų reaguoti į dezinformaciją ugdymui.

Dar vienas Lietuvos interesas – saugumo ir stabilumo ES kaimynystėje užtikrinimas. Prezidentės teigimu, kuo saugesnė ir stabilesnė bus ES kaimynystė, tuo saugesnė bus visa Europa.

ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė F. Mogherini šalių vadovams pristatė globalios aplinkos pokyčių poveikio vertinimą, kuris buvo parengtas bendradarbiaujant su EK ir konsultuojantis su ES valstybėmis narėmis.

Šalių vadovai aptarė naujos ES visuotinės užsienio ir saugumo strategijos kryptis ir formavimo principus ir įpareigojo vyriausiąją įgaliotinę F. Mogherini ją parengti.