Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Penki Vokietijos kariniai hospitalai tokio sužeistųjų srauto neatlaikytų. Todėl į karo medicinos sistemą numatoma įtraukti civilines ligonines, kurios tuo pat metu turėtų gydyti ir gyventojus.
Ulmo karo ligoninės vadovas Benediktas Friemertas pripažino, kad Vokietijos sveikatos apsaugos sistema tokiam scenarijui nepasirengusi.
Kariuomenė svarsto galimybę atgaivinti po Ulmo ligonine esantį požeminį medicinos kompleksą, pastatytą 1979 m. Jis suprojektuotas taip, kad gydytojai galėtų tęsti sužeistųjų gydymą net branduolinio smūgio atveju. Komplekse 2 000 žmonių galėtų išbūti 90 dienų.
Beveik tris dešimtmečius nenaudoto objekto atkūrimas pareikalautų milijonų eurų. Sprendimas dėl jo atnaujinimo dar nepriimtas.
Ypač svarbi šios istorijos dalis tiesiogiai susijusi su Lietuva.
2026 m. kovą Bundesveras surengė didžiausias per kelis dešimtmečius karo medicinos pratybas „Medic Quadriga“, kuriose buvo imituojamas puolimas prieš Lietuvą.
Vokietijos kariai treniravosi teikti skubią chirurginę pagalbą Lietuvoje, evakuoti sužeistuosius į Vokietiją ir paskirstyti juos civilinėms ligoninėms.
„Bloomberg“ duomenimis, Vokietijoje tik keli šimtai gydytojų turi karo traumų gydymo patirties. Intensyviausios mokymo programos per metus gali parengti vos 50–100 chirurgų.
Pasirengimą taip pat sunkina vaistų tiekimo, medicinos atsargų ir ligoninių apsaugos problemos.
Taigi Vokietija rengiasi konkrečiam NATO rytinio flango karo scenarijui: Lietuvoje būtų gydomi ir evakuacijai ruošiami sužeistieji, o Vokietijoje – priimamas masinis jų srautas. Tai oficialus karinio planavimo scenarijus, o ne prognozė, kad karas neišvengiamas.
Šaltinis: bloomberg.com, theprint.in, bundeswehr.de
Komentarai
Komentarų dar nėra.