Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ aiškinosi, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas šis siūlymas. Ministerija patvirtino, kad rengiant projektą nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kai Rusijos ar Baltarusijos piliečio turimas nekilnojamasis turtas prie strateginio objekto ar karinio poligono būtų buvęs panaudotas arba galėjęs būti panaudotas Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojingai veiklai.
Redakcija taip pat norėjo sužinoti, kiek šių valstybių piliečių šiuo metu turi nekilnojamojo turto teritorijose, kurioms būtų taikomas ribojimas. URM skaičių nepateikė ir pasiūlė jų ieškoti projekto aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad 2022–2024 m. Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 2 814 nekilnojamojo turto objektų, o iki 10 kilometrų nuo svarbios infrastruktūros turtą įsigijo 1 845 Rusijos piliečiai. Baltarusijos piliečiai įsigijo 1 834 objektus, o minėtu atstumu turtą įsigijo 1 152 šios šalies piliečiai.
Šie duomenys neatskleidžia, kiek asmenų tokį turtą turi šiuo metu ir kiek objektų jiems priklauso teritorijose, kurioms būtų taikomas ribojimas. Dešimties kilometrų atstumas taip pat nebūtinai sutampa su projekte numatomomis teritorijomis.
Apie konkretų ribojimo atstumą ministerija atskirai nepaaiškino – nukreipė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“.
Nutarime vieno bendro atstumo nėra. Priklausomai nuo objekto nustatomos 25, 45, 50, 70, 100, 125 ar 200 metrų, 1,5 arba 3 kilometrų zonos. Kai kur jos sutampa su objekto teritorija, o prie dalies aerodromų apskritai nenustatytos. Bendro atstumo nuo karinių poligonų nutarimas taip pat nepateikia. Skirtingos zonos savaime nėra trūkumas, tačiau vien nuoroda į šį dokumentą redakcijai neleido nustatyti visų siūlomo ribojimo teritorinių ribų.
Redakcija paprašė ir projekto poveikio vertinimo bei kitų jo poreikį pagrindžiančių dokumentų. URM atsakė, kad poveikio vertinimas neatliktas, „nes neigiamo poveikio priėmus teisės aktą nėra numatoma“.
Ministerijos logika paprasta: poveikio vertinimas neatliktas, nes neigiamų pasekmių nesitikima. Tačiau kuo pagrįstas šis lūkestis, atsakyme nepaaiškinta. Prielaida, kad projektas nesukels neigiamo poveikio, pateikiama kaip priežastis jo nevertinti.
Norint užkirsti kelią grėsmei, nebūtina laukti, kol kas nors padarys pažeidimą. Tačiau ministerija turėtų paaiškinti, kodėl ribojimai reikalingi būtent pasirinktose teritorijose. Pateikti turto įsigijimo skaičiai į šį klausimą neatsako.
Ministerija taip pat nepaaiškino, kuo remiasi teigdama, kad neigiamų pasekmių nesitikima, jeigu poveikio nevertino.
Komentarai
Komentarų dar nėra.