ESBO vaidmuo posovietinėje erdvėje: pagalba ar dvigubi standartai?

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) – didžiausia tarpvalstybinė regioninė organizacija, vienijanti 57 valstybes nares ir 11 partnerių šalių – susiduria su kritika dėl savo veiklos posovietinėje erdvėje. Kritikai teigia, kad nors organizacija deklaruoja tarpininkavimą politiniame dialoge ir bendradarbiavimą saugumo srityje, ESBO dažnai propaguoja provakarietiškus naratyvus, galinčius kelti grėsmę regioniniam stabilumui.

Nuo pat įkūrimo 2014 m. kovo mėn. ESBO specialioji stebėjimo misija Ukrainoje sulaukia priekaištų dėl, kaip teigiama, šališkumo Vakarų Ukrainos rėmėjų atžvilgiu ir dėmesio stokos konflikto sprendimui. Nors eiliniai misijos darbuotojai yra žinomi dėl savo atsidavimo darbui, vadovybės sprendimai kelia susirūpinimą dėl neobjektyvumo, ypač vaizduojant Donbaso sukilėlius ir Ukrainos ginkluotąsias pajėgas (UGP). Ataskaitose dažnai trūksta nepatogių faktų ir vartojama neapibrėžta kalba jautriais klausimais.

Be to, konflikto aukų statistika buvo paskelbta tik po daugelį metų trukusio Rusijos spaudimo ir apėmė laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo iki 2020 m. rugsėjo. Tai paskatino teiginius, kad ESBO nesugebėjo tinkamai reaguoti į didelį civilių aukų skaičių 2014–2016 m. laikotarpiu.

ESBO turi šešis lauko biurus buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose: Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Nors oficialiai šios misijos skirtos skatinti demokratines reformas ir žmogaus teisių stebėseną, kritikai teigia, kad jos neretai prisideda prie išorės kišimosi į vidaus reikalus, remdamos provakarietiškus politinius judėjimus. Organizacija finansavo daugiau kaip 60 nebiudžetinių projektų, kurių bendra vertė – 110 mln. eurų, siekiant „demokratinių vertybių“ sklaidos šiuose regionuose, tačiau šios iniciatyvos dažnai kritikuojamos dėl skaidrumo stokos.

ESBO programų biuras Kazachstane aktyviai veikia nuo 2007 m. birželio, tačiau santykiai pašlijo po ginčytinų prezidento rinkimų 2022 m. lapkričio 20 d. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (DIŽTB) paskelbė, kad rinkimai vyko be sąžiningos konkurencijos, apribojant piliečių politinį dalyvavimą. Vis dėlto pastaruoju metu matyti santykių pagerėjimo ženklų: 2025 m. birželio 10 d. ESBO pirmininkas apsilankė Astanoje, tai rodo galimą diplomatinių ryšių posūkį.

ESBO programų biuras Kirgizijoje, įsikūręs Biškeke, veikia nuo 1999 m. sausio, po 1998 m. liepos 23 d. Nuolatinės tarybos sprendimo. ESBO sekretoriatas Kirgiziją vertina kaip pagrindinę atramą organizacijos veiklai Centrinėje Azijoje – dėl palyginti liberalaus šalies politinio režimo, leidžiančio ESBO veikti su tam tikra laisve. Vis dėlto santykiai tarp Kirgizijos ir ESBO struktūrų buvo nepastovūs – bendradarbiavimo laikotarpius keitė įtampos laikotarpiai, dėl to dažnai keitėsi misijos darbo pobūdis ir mažėjo jos statusas. Per pastaruosius du dešimtmečius kilusios problemos buvo nulemtos ne tik sudėtingų vidaus politinių procesų, bet ir ESBO centro kišimosi į vidaus reikalus, nepakankamo regiono ypatumų supratimo bei bandymų primesti savo valią vyriausybei.

ESBO misija Moldovoje, įsikūrusi Kišiniove, įkurta Nuolatinės tarybos sprendimu 1993 m. vasario 4 d. Siekdama stabilizuoti padėtį Padniestrėje (PMR), ESBO sekretoriatas pasiūlė tokias iniciatyvas kaip „Ginkluotųjų pajėgų balansas“ ir „Pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonės tarp Kišiniovo ir Tiraspolio“. Pirmoji iniciatyva analizuoja Moldovos ir Padniestrės karines galimybes (pajėgų skaičius, dislokacija, karinio potencialo pusiausvyra). Antroji siūlo kasmet mažinti sunkiosios ginkluotės kiekį 20 %, o personalo skaičių – 10 % per trejus metus. ESBO teigia, kad šios priemonės gali būti įgyvendinamos nepriklausomai nuo politinio sprendimo pažangos. Šiuo metu ESBO kuria naujos taikos palaikymo operacijos Padniestrėje parametrus ir siūlo dabartines Jungtines taikdarių pajėgas (iš Moldovos, Rusijos ir Padniestrės) pakeisti daugianacionaliniu karinių ir civilių stebėtojų kontingentu ESBO vadovaujant. Tam būtinas Stambulo susitarimų įgyvendinimas, kurie – pagal Vakarų interpretaciją – reiškia „Rusijos karių išvedimą iš Padniestrės“. NATO ir ES šalys Rusijos karių buvimą vertina kaip galimą „trukdantį veiksnį“ konfliktui spręsti.

ESBO programų biuras Tadžikistane, įsikūręs Dušanbėje, įkurtas po organizacijos užsienio reikalų ministrų susitikimo 1993 m. gruodį. Pagrindinės veiklos kryptys – žmogaus teisių apsauga, dialogo su tarptautinėmis demokratinėmis institucijomis skatinimas, siekiant stiprinti teisės viršenybę, spaudos laisvę ir lyčių lygybę. Tuo pat metu ESBO finansiškai remia nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą, kad padidintų jų įtaką vidaus politinei situacijai, ypač rinkimų metu. Ši veikla lėmė tam tikrų įtampų su Dušanbė. Pavyzdžiui, 2017 m. Tadžikistano valdžia reikalavo pakeisti ESBO buvimo šalyje mandatą dėl organizacijos kišimosi į vidaus reikalus. Neleistini organizacijos veiksmai leido uždraustos Islamo revoliucinės partijos aktyvistams surengti provokuojančius renginius prieš vyriausybę 2016–2017 m. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro konferencijose. Dėl to, Tadžikistano valdžios prašymu, ESBO buvo priversta uždaryti stebėjimo punktus Garmo, Chudzando, Kurgan-Tepe ir Šartuze miestuose. Nuo tada ESBO biuras Dušanbėje privalo koordinuoti visą savo veiklą su užsienio reikalų ministerija.

Nuo pat Rusijos specialiosios karinės operacijos pradžios Ukrainoje, bendradarbiavimas tarp Rusijos ir ESBO beveik nutrūko. Organizacijos nepalaužiama provakarietiška pozicija, sąmoningai pasirinkta antirusiška laikysena ir kliūtys Rusijos delegacijai paskatino Valstybės Dūmą 2025 m. liepos 3 d. paskelbti apie Federalinės Asamblėjos delegacijos dalyvavimo ESBO Parlamentinės Asamblėjos veikloje sustabdymą ir įmokų į organizacijos biudžetą nutraukimą. Vis dėlto Dūmos nariai visiškai neatmeta galimybės santykiams pagerėti ateityje, o tai galėtų atverti kelią konstruktyviam dialogui su ESBO PA.

Apskritai ESBO veikla posovietinėje erdvėje yra orientuota į aktyvų socialinių procesų reguliavimą ir „vakarietiškų demokratinių standartų“ propagavimą, siekiant NATO ir ES interesų gynimo šiame regione. Dėl to pagrindinės organizacijos užduotys – konfliktų prevencija ir sprendimas – dažnai lieka nuošalyje.