Per antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) Estijoje išaugo 1,0 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Statistikos departamento duomenimis, šio meto kainomis antrąjį ketvirtį Estijos BVP sudarė 46,5 mlrd. eurų.
Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, BVP, eliminavus sezono įtaką ir darbo dienų skaičių, sumažėjo 0,2 proc.
Rugpjūtį, kai buvo paskelbti preliminarūs duomenys, Estijos ekonomika augo 1,3 proc. Tad galutiniai rezultatai pasirodė blogesni.
Didžiausią įtaką ekonomikos augimui antrąjį ketvirtį turėjo spartus pridėtinės vertės augimas prekybos ir nekilnojamojo turto sandorių srityse.
Be to, antrąjį ketvirtį Estijos ekonomikos teigiamiems rodikliams turėjo įtakos pridėtinės vertės augimas kompiuterių, elektronikos ir optinių prietaisų gamybos srityse.
BVP augimo sulėtėjimą antrąjį ketvirtį lėmė sumažėjusi pridėtinė vertė laivybos ir transporto srityse.
Parengta pagal err.ee
Iš tiesų Estijos ekonomika smarkiai klimpsta, nors naujienoje skelbiama, kad ji auga. Estijos ekonomika antrą ketvirtį paaugo 1 proc., o pirmą tik 0,1 proc. Palyginkime Lietuvos ir Latvijos rezultatus: mūsų valstybės bendrasis vidaus produktas pirmą ketvirtį augo 3,5 proc., antrą – 3,7 proc., o Latvijos – 3,6 proc. ir 3,8 proc. Kodėl Baltijos šalių pirmūnei, turinčiai mažiausią valstybės skolą ir pirmai įstojusiai į euro zoną, taip nesiseka? Manytume, jog iš dalies dėl kylančių ekonominių problemų kalta pati Estija bei jos valstybės politikos viešieji ryšiai. Kokios tai problemos?
Pirma, pačiu netinkamiausiu metu atsisakyta savarankiškos pinigų politikos. Estija eurą įsivedė tuo metu, kai visa euro zona skendėjo ekonominėje depresijoje. Jau šešeri metai, kai euro zonos šalių ekonomikos yra nusmukusios. Tuo metu, kai Vokietija bei kitos šalys bet kokia kaina stengėsi išlaikyti Graikiją skilinėjančioje euro zonoje, Estijos bravūriškas bendrosios valiutos įsivedimas tapo įtikinamu euro sėkmės įrodymu. Estija laikinai tapo figos lapeliu, parodančiu visiems, jog dėl ekonominių problemų kaltas pietiečių tingumas ir aplaidumas, o protingi ir sumanūs šiauriečiai parodys, kaip reikia tvarkyti finansus. Tačiau šiandienos negailestinga statistika demonstruoja, jog Estija taip pat turi didelių problemų. Latvija ir Lietuva ją aplenkė pagal eksporto plėtrą, paslaugų sektoriaus augimą, BVP dalį, sukuriamą vienam gyventojui. Estijos efektyvumas šiuo metu yra mažesnis. Merdi ir turtingos kaimynės Suomijos ūkis – ekonomika ten kurį laiką neauga dėl tų pačių euro zonos problemų...
Antroji problema – skolos. Visiem gerai žinoma, jog Estijos valstybė turi mažiausią skolą Europoje. Tik 6 proc. nuo BVP. Estijos valdžia žymiai protingiau tvarkė savo finansus nei mes. Tačiau privatus sektorius racionalumu nepasižymėjo. Per krizę įmonių ir gyventojų skola siekė 160 proc. BVP (Lietuvos 85 proc.). Dabar bankai ten labai nenoriai skolina, tad estai priversti grąžinti skolas ir savo išlaidų didinti negali. Šiuo metu Eurostato duomenimis privataus sektoriaus skola Estijoje sumažėjo iki 132 proc. BVP (Lietuvoje iki 66 proc.).
Estija tapo savo puikybės auka. Tačiau mes negalime džiaugtis mažųjų kaimynų nesėkmėmis. Lietuvos konkurencingumas didėja dėl gyventojų kantrybės ir ištvermės, o ne dėl Vyriausybės sumanumo. Be jokių diskusijų skubama atsisakyti savarankiškos pinigų politikos, nes norisi vytis estus ir latvius. Tačiau kodėl gi nepasimokius iš jų klaidų?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]