Europarlamentarai ragina stiprinti kibernetinę gynybą ir ryšius su NATO

Naujos hibridinės grėsmės verčia ES stiprinti kibernetinę gynybą ir bendradarbiavimą su NATO, pažymėjo europarlamentarai.

Rezoliucijoje dėl kibernetinės gynybos, kuriai pritarė 476 EP nariai, nepritarė 151, o susilaikė 36, akcentuojama, kad įvairios valstybės, tarp jų Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, taip pat nevalstybinės grupės vykdo piktavalius kibernetinius išpuolius, dažnai nukreiptus prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat kibernetinį šnipinėjimą, masinį ES piliečių sekimą ir dezinformacijos kampanijas.

Europarlamentarai įsitikinę, kad šiai veiklai užkardyti būtinas didesnis ES dėmesys ir glaudesnis jos valstybių bendradarbiavimas. Jie siūlo vykdyti daugiau kibernetinių pratybų, mokyti atsakingus pareigūnus ir keistis karininkais, investuoti į kibernetinės kriminalistikos ekspertų rengimą, taip pat stiprinti ES misijų ir operacijų kibernetinės gynybos pajėgumus.

Europarlamentarai palankiai vertina ES šalių nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą šioje srityje: informacijos mainų apie kibernetinius incidentus platformos kūrimą ir greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandos steigimą. Jie viliasi, kad sėkmingas šių projektų įgyvendinimas leis sukurti Europos greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandą, kuri padėtų nustatyti ir atremti kolektyvines kibernetines grėsmes.

EP pranešėjas Urmas Paetas (Urmas Paet, Liberalai ir demokratai, Estija) kalbėjo: „Kibernetinis išpuolis branduolinėje jėgainėje gali ją paversti atomine bomba, o ligoninėje – sukelti pavojų pacientų gyvybei. Turime išmokti apsiginti nuo tokių grėsmių, sustiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus ir paskatinti ES valstybes bendradarbiauti tarpusavyje bei su NATO.“

Kitoje birželio 13 d. trečiadienį priimtoje rezoliucijoje dėl ES ir NATO santykių (441 balsas už, 182 prieš, 57 susilaikė) pažymima, kad nė viena iš šių organizacijų nepajėgi viena suvaldyti naujų saugumo iššūkių, todėl jos privalo glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos, strateginės komunikacijos, kovo su terorizmu, informacijos keitimosi, kovos su nelegalia migracija ir tarptautinio ginkluotės bei karo pajėgų judėjimo srityse.

EP nariai sveikina gausesnį NATO pajėgų dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bei pažymi, kad glaudesni ES ir NATO ryšiai gali padėti užkirsti kelią Rusijos skverbimuisi į kaimynines Rytų Europos valstybes.

„2014 m. įvykdyta Krymo aneksija paskatino glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą, kuris dabar plėtojamas pasitelkus ne mažiau kaip 74 bendrus projektus. Turime toliau stiprinti šį bendradarbiavimą siekiant suvaldyti hibridines grėsmes, taip pat užkardyti teroro ir kibernetinius išpuolius. Be to, svarbu didinti sąlyčio taškus misijose ir operacijose, taip pat šalinti kliūtis kariniam mobilumui“, – pažymėjo EP pranešėjas Joanas Mirča Paškus (Ioan Mircea Paşcu, Socialistai ir demokratai, Rumunija).

Lietuvoje išrinkto EP nario nuomonė. Petras Auštrevičius (Liberalai ir demokratai) diskusijoje kalbėjo: „NATO yra ir ateityje išliks svarbiausia saugumo partnerystės sistema. Šiame daugiašalių saugumo iššūkių iš rytų ir pietų fazėje ES ir NATO pastaraisiais metais gilino tarpusavio bendradarbiavimą. Man labai malonu matyti, kad daugelis ES šalių, įskaitant mano šalį – Lietuvą, įvykdė ir net viršijo savo pareigą šiais metais skirti 2 proc. BVP šalies gynybai. Manau, turime užtikrinti dar geresnį mūsų pajėgumų ir išteklių koordinavimą, taip pat koordinavimą strateginiu lygmeniu. Vis dėlto, nepaisant šių gilesnės integracijos laimėjimų, mums vis dar trūksta priemonių, kad būtų užtikrinta kuo efektyvesnė kolektyvinė Europos piliečių ir NATO sąjungininkų gynyba. ES biudžeto išlaidos Sąjungos ir jos partnerių saugumui vertintinas kaip teigiamas žingsnis, sustiprinsiantis visuomenės pasitikėjimą.“

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje