Europarlamentarai siekia plataus užmojo skaitmeninių paslaugų mokesčio

Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu būtų taikomas 5 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis.

Siekiama apmokestinti tas technologijų įmones, kurios uždirba iš reklamos skaitmeninėje erdvėje, surinktų vartotojų duomenų tvarkymo ir pardavimo, taip pat tas, kurios padeda vartotojams bendrauti bei parduoti prekes ar paslaugas. Į skaitmeninių paslaugų mokesčio sritį neturėtų patekti pajamos iš mažmeninės prekybos. Europarlamentarai taip pat siekia taikyti tokį mokestį ir už vartotojams teikiamą skaitmeninį turinį – vaizdo, garso medžiagą, žaidimus ar tekstą. Tai apimtų tokias įmones kaip „Netflix“ ar „Youtube“.

Siūlomu nauju mokesčiu siekiama panaikinti skaitmeninės ir tradicinės veiklos pajamų apmokestinimo atotrūkį. Šiuo metu tarptautinėms skaitmeninėms įmonėms ES taikomas vidutinis 9,5 proc. pelno mokesčio tarifas, o tradiciniams verslams – 23,2 proc.
 
EP siūlo, kad mokestis būtų taikomas, kai bendra metinė įmonės apmokestinamų pajamų suma visoje ES viršija 40 mln. eurų (Komisija siūlė 50 mln. eurų ribą), o pasaulinė įmonės apmokestinamų pajamų suma viršija 750 mln. eurų per metus. Europarlamentarai taip pat siūlo padidinti skaitmeninio paslaugų mokesčio tarifą iki 5 proc. (Europos Komisija siūlė 3 proc. tarifą).
 
Dabartinės pelno mokesčio taisyklės atspindi XX amžiaus pradžios tradicinį verslą, kai įmonės apmokestinamos ten, kur jos kuria pridėtinę vertę. Tačiau skaitmeninėje ekonomikoje verslas dažnai grindžiamas vartotojų dalyvavimu, jie sukuria didelę dalį pridėtinės vertės. Toks verslas gali teikti paslaugas nuotoliniu būdu arba fiziškai dalyvaujant labai mažai, o klasikinės mokesčių taisyklės nėra prie to pritaikytos.

Europarlamentarai įsitikinę, kad šiai problemai turi būti atrastas pasaulinis sprendimas. Nors EBPO ir kitos tarptautinės organizacijos dirba šioje srityje, pažanga yra lėta, o ES valstybės, jausdamos spaudimą, linkusios imtis veiksmų pavieniui. Todėl siekiama nustatyti laikiną skaitmeninių paslaugų mokestį visoje ES.

EP pranešėjas dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio Polas Tangas (Paul Tang, Socialistai ir demokratai, Nyderlandai) sakė: „Ir Europos Parlamentas, ir Europos žmonės nori, kad technologijų gigantai sumokėtų savo mokesčius. Būtent todėl mes balsavome už platesnį skaitmeninių paslaugų mokesčio taikymą, taip pat interneto transliacijos paslaugų apmokestinimą. Norime elementaraus teisingumo – tokio, kai kiekvienas sumoka savo sąžiningą dalį.“

Pranešėjas dėl reikšmingos skaitmeninės veiklos Darjušas Rosatis (Dariusz Rosati, Europos liaudies partija, Lenkija) teigė: „Mokesčiai turi būti mokami, kai įmonė sukuria vertę – nepriklausomai nuo to, ar ji yra skaitmeninė, ar tradicinė. Dėl Taryboje vykstančių ginčų ES iki šiol nesugeba išspręsti šios problemos. Europos Sąjunga turi kurti pasaulines tendencijas, o kartu ir toliau dirbti tarptautiniu mastu. Atėjo laikas veikti!“

Direktyvos projektui dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio pritarė 451 EP narys, nepritarė 69, o susilaikė 64. Direktyvos projektui dėl reikšmingos skaitmeninės veiklos pritarė 439 EP nariai, nepritarė 58, o susilaikė 81. Parlamento nuomonė dėl mokesčių yra konsultacinė, o galutinį sprendimą šiuo klausimu turi priimti ES Taryba.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje