Europos Parlamento atstovas R. Pogorelis: „ES bus sėkminga tiek, kiek joje pavyks suderinti tautiškumą ir tarptautiškumą“

Europos Sąjungą (ES) keiksnoti populiaru, net madinga, tačiau nedaug kas yra perpratęs sudėtingą jos funkcionavimo ir juolab valdymo mechanizmą. Nesileisdami į sofistiką, pakalbinome Robertą Pogorelį, Europos Parlamento (EP) Informacijos biuro Lietuvoje administratorių ryšiams su žiniasklaida. Kas jau kas, o šis apie dešimtmetį EP dirbantis žmogus apie europietiškus reikalus išmano puikiai.

- Ar visada buvai eurooptimistas? Pavyzdžiui, aš kadaise buvau euroskeptikas, ir dabar, po daugiau kaip 10 metų, suvokiu, kad tiesiog daug ko nežinojau. Galėčiau net save eurooptimistu pavadinti. Labai daug kalbama apie ES problemas, mažai apie privalumus, pliusus, ne tik skiriamus pinigus, bet ir tai, ką galbūt mažai kas pastebi. Kokius išskirtum didžiausius ES kaip sandraugos pliusus?

- Buvau ir esu eurooptimistas, nes užaugau sovietmečiu ir matau didžulį skirtumą tarp to, kaip gyvenome tada ir dabar. Nesakau, kad visi Europos Sąjungos sprendimai yra tobuli, bet nereikia pamiršti to, kad dažnai jie yra sunkaus kompromiso rezultatas. 28 šalys, septynios frakcijos, daugybė partijų ir interesų... Apskritai galime didžiuotis tuo, kad daugeliu klausimų pavyksta rasti kompromisą ir priimti sprendimus, kurie iš esmės keičia mūsų gyvenimo kokybę, užtikrina saugumą ir aukštus standartus.

O kad pernelyg daug kalbama apie pinigus – sutikčiau, nors ir galima suprasti, kodėl taip yra – nes kol kas Lietuva iš ES gauna triskart daugiau negu sumoka į jos biudžetą. Bet ateis laikas, kai tapsime turtingesnė šalis ir ši padėtis pasikeis. ES visų pirma grįsta bendromis vertybėmis – tokiomis kaip žmogaus teisės, solidarumas, taika, tolerancija, žmonių gerovė. O pinigai yra tik viena iš priemonių jas užtikrinti. Labai svarbu, kad žmonės tai suvoktų.  

- Nors ES dažnai priešpastatoma TSRS (SSRS), bet skirtumai akivaizdūs. Vis dėlto EP yra ir komunistinių, gana radikaliai kairiųjų pažiūrų žmonių, kaip yra ir gana radikalių dešiniųjų. Kaip ES ir EP pavyksta susiderinti valdant milžinišką sandraugą, kai jos vadovų pažiūros tokios skirtingos?

- Tam veikia ES institucijos, kurių mechanizmai leidžia pasiekti kompromiso daugeliu klausimų. Yra aiškiai sutarta, kokiose srityse ES turi didesnę kompetenciją, o kokiose – tik patariamąją galią. Ten, kur ES gali spręsti, teisės aktų projektai pirmiausia aptariami Europos Parlamente ir kitose institucijose, o tik po to priimami. Svarstymas kartais trunka ir keletą metų. Atsižvelgiama į šalių, partijų, interesų grupių nuomones, kol galiausiai pavyksta susitarti, rasti kompromisą. Europos Parlamento vaidmuo čia itin svarbus, nes tai yra vieta, kur žmonių išrinkti atstovai turi galimybę garsiai išsakyti įvairių pusių argumentus ir galiausiai susitarti.

- Vis dar aktualus klausimas dėl ES plėtros. Kažkada Tavo bendravardis, Europos Sąjungos tėvu vadinamas Robertas Schumanas savo žymiojoje deklaracijoje 1950 m. yra pasakęs, kad ES yra geriausia išeitis Europai atsigauti po karo. Atsigauta. Būta krizių, jos įveiktos. Vidinių problemų visada buvo, bet sandrauga puikiai iš jų išsikapsto net ir gana smarkiai jai plečiantis, priimant naujas nares. Kas yra didžiausias ES vadovų „galvos skausmas“, kokios krizės ar problemos nuo pat ES įkūrimo tebeegzistuoja, ar tokių nėra, problemos tėra lokalios ir tik nedidelio laikotarpio klausimas, kada jos išsprendžiamos?

- ES yra naujo tipo istorinis darinys: tai daugiau negu įprasta tarptautinė organizacija, bet mažiau negu federacija. Stiprėjant ES galioms, vis ryškėja jos ir šalių narių galių pasidalijimo klausimas.

Europa nuo JAV pirmiausia skiriasi tuo, kad mūsų žemyne pastarąjį šimtmetį vyrauja tautinės valstybės, ir šio aspekto svarbos negalima nuneigti. Todėl ES bus sėkminga tiek, kiek joje pavyks suderinti tautiškumą ir tarptautiškumą.

Sakyčiau, šis iššūkis yra ir artimiausiu metu bus vienas svarbiausių. Toliau yra ir kitų: ekonominiai sunkumai, migracija, konfliktai prie išorinių ES sienų... Turime suprasti, kad šie iššūkiai nėra svetimi ir Lietuvai, o kartu su kitomis ES šalimis galėsime juos įveikti lengviau.

- Kuo ypatinga neseniai vykusi (dabar vyksta jau kita) išvažiuojamoji EP narių sesija, ir kuo apskritai skiriasi europarlamentarų sesijos Strasbūre nuo jų sesijų Briuselyje?

- Pagal ES sutartis EP 12 kartų per metus, kiekvieną mėnesį (išskyrus rugpjūtį), posėdžiauja Strasbūre.

Šįsyk teisės aktų projektų buvo daugiau, šioje sesijoje jų priimta nemažai. Tai teisės aktas, kad dėl aplinkos taršos būtų mažiau plastikinių maišelių, taip pat, kad nuo 2018 m. visuose automobiliuose būtų įmontuotas automatinis pagalbos skambutis. Skirtas dėmesys ir antrosios kartos biodegalams. Taip pat buvo priimtas žvejybos planas Baltijos jūroje.

Priimta teisiškai neįpareigojančių rezoliucijų, į kurias atsižvelgia daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, pasiūlymas ES šalims priimti pabėgėlius.

Prasidėjus EP sesijai Strasbūre, žuvę pabėgėliai pagerbti tylos minute.

Taip pat priimta atnaujinti ES alkoholio strategiją, skirti daugiau lėšų kovos su jaunimo nedarbu programose.

Sesijose klausimų daug, ir visi jie aktualūs paprastiems žmonėms.

- Ar Ukrainai europarlamentarai dabar skiria daug dėmesio?

- EP posėdžiuose šįsyk svarstyta ES vidaus saugumo politika, o šioje sesijoje su Ukraina buvo susijęs vienintelis Nadios Savčenko klausimas.

- Ar EP narių posėdžiuose dažnai girdėti kritika vieni kitiems?

- Kritika yra normalus dalykas, diskusijos EP vyksta visą laiką. Yra frakcijos, atskiri parlamentarai ir jų nuomonė, tačiau sprendimui priimti reikia daugumos. Kadangi nė viena frakcija EP neturi absoliučios daugumos, būtina, kad sprendimą palaikytų bent kelios frakcijos. Todėl norėdami pasiekti jiems rūpimą rezultatą, europarlamentarai turi nuolat ieškoti bendraminčių ir bandyti įtikinti kitų frakcijų atstovus juos paremti.

- Ar ES ketina plėstis? Dažnai kalbama apie Balkanų šalis.

- Gegužę EP balsuos dėl patariamosios rezoliucijos Turkijos klausimu. Plėtros derybos vyksta su šia šalimi, taip pat su Serbija ir Juodkalnija, tačiau yra daug sunkumų.

Todėl artimiausiu metu ES plėtros tikėtis neverta.

- Ačiū už pokalbį!