Glifosato drama – tarp pelenų ir sveikatos

Šis straipsnis buvo publikuotas 2016 m. žurnale „Aplinkosauga“ Nr. 2. Manome, kad šis tekstas neprarado aktualumo, greičiau atvirkščiai. ekspertai.eu

•••••••

Pasaulyje kasmet užregistruojama 14 mln. naujų onkologinių susirgimų, Lietuvoje – apie 18 tūkst. Gerai žinoma, kad itin pavojingą ligą – vėžį – sukelia jonizuojanti radiacija bei įvairios agresyvios cheminės medžiagos. Didelio pavojingumo kancerogenų yra žinoma apie šimtą, o tikėtinų, galinčių sukelti vėžį – net aštuonis kartus daugiau. Jas klasifikuoja ir sistemina tarptautinė vėžio tyrimų agentūra IARC.

Praėjusio šimtmečio viduryje žemės ūkyje prieš įvairius kenkėjus buvo naudojami balti DDT milteliai, žinomi dusto pavadinimu. Tikslus šio cheminio junginio pavadinimas yra dichloro-difenil-trichloroetanas (DDT). Pirmą kartą jis buvo susintetintas 1874 m., o 1939 m. aptikta, kad šia priemone galima plačiai naikinti vabzdžius. JAV žemės ūkyje ji buvo naudota iki visuomenės protestų bangos kilimo ir oficialaus uždraudimo 1972 m. dėl piktybinių susirgimų indikacijų, žalos gamtai ir ypač paukščiams. „Stokholmo konvencija dėl nuolatinių organinių teršalų“ DDT pasauliniu mastu apribojo tik 2001 m., palikdama galimybę šią medžiagą naudoti maliarijos židiniams naikinti dėl jos efektyvumo.

Ši plačiai nuskambėjusi ir davusi stiprų impulsą gamtosauginiams judėjimams dusto istorija neblogai žinoma vyresniajai mūsų kartai, o šiandien panaši situacija yra su glifosatu. Tai labiausiai pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais paplitusi piktžolių naikinimo priemonė, naudojama ir žemės ūkyje, ir miesto ar namų aplinkoje. Antrą pagal globalius pardavimus chemikalą antraziną glifosatas lenkia net keturis kartus.

Ši veiklioji medžiaga įeina ir į labai populiarų herbicidą „Roundup“, už kurį koncernas „Monsanto“, įsikūręs JAV, iš žemės ūkio daugelyje pasaulio kraštų susižėrė pasakiškus milijardinius pelnus. Pasirodžius įspėjančioms apie esamas glifosato rizikas mokslo publikacijoms, šią vasarą elektroniniu būdu iš viso pasaulio buvo surinkta daugiau nei 2 mln. parašų prieš šio chemikalo naudojimą ir ES komisarui, atsakingam už sveikatą ir maisto saugą, Vyteniui Andriukaičiui teko priimti labai sunkų ir sudėtingą sprendimą. Viena vertus, pasaulis sujudo, o chemikalo priešininkų yra nettarp mokslininkų, kita vertus, laboratorijų duomenys – prieštaringi, sulaukiama įspėjimų nesimesti į ekologinį ekstremizmą dėl badaujančios pasaulio dalies, ir dar lobistinis pasakiškų pelnų gynimas nusidriekė iki diskusijų Europarlamente. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) 2015m. pabaigoje paskelbė išvadą, jog „mažai tikėtina, kad glifosatas sukelia kancerogeninę riziką žmogui“, tačiau šį sprendimą aršiai sukritikavo dalis mokslininkų, pavadinusi jį „moksliškai nepriimtinu“.

Ar glifosato yra tik vokiškame aluje?

Septynios dešimtys žaliosios politinės pakraipos Europarlamento narių savo noru nusistatinėjo glifosato kiekį organizme, o rezultatai buvo gan įspūdingi. Mūsų europarlamentaro Bronio Ropės organizme šios medžiagos rodmuo leistiną higieninę normą viršijo „tik“ 9 kartus, o jo kolegos – net 24 kartus. Pradėjus ieškoti priežasčių, iš maišo pradėjo lįsti yla. Štai iškalbingi vokiečių tyrimo rezultatai (mikrogramais litre nurodytas aptiktas glifosatų kiekis):

Hasseröder Pils – 29,74 μg/l
Jever Pils – 23,04 μg/l
Warsteiner Pils – 20,73 μg/l
RadebergerPilsner – 12,01 μg/l
VeltinsPilsener – 5,78 μg/l
Oettinger Pils – 3,86 μg/l

KönigPilsener – 3,35 μg/l
Krombacher Pils – 2,99 μg/l
ErdingerWeißbier – 2,92 μg/l
PaulanerWeißbier – 0,66 μg/l
Bitburger Pils – 0,55 μg/l
Beck’s Pils – 0,50 μg/l
FranziskanerWeißbier – 0,49 μg/l
AugustinerHelles – 0,46 μg/l

Šaltis: NDR.de„GlyphosatinBier: Brauerverteidigensich“

Pasirodo, kad net ir šis mažiausias kiekis vis dar gerokai viršija glifosato leistiną normą geriamajame vandenyje, kuri yra 0,1 μg/l. Tačiau iki tol alui nebuvo nustatyta jokių specialių apribojimų, todėl alus, kurio sudėtyje yra glifosato, buvo išparduotas, o Europos Komisija spręs, ar gėrimas, kuriame glifosatas viršys 0,1 mikrogramo, ateityje galės būti gaminamas ir realizuojamas.

Tikėtina, kad turės keistis technologijos, alus taps švaresnis ir brangesnis, tad beliktų prisiminti nemirtingą literatūros personažą– šaunųjį kareivį Šveiką, kuris teigė, kad pabranginusi alų valdžia yra pasmerkta.

Platus glifosato naudojimas žemės ūkyje prasidėjo nuo 1974 m., o pastaraisiais dešimtmečiais jo paklausa išaugo 10–15 kartų. Glifosato aptinkama maiste, ore, lietuje, paviršiniuose vandenyse ir netgi žmogaus kraujyje.

Lietuviškos glifosato batalijos ir Europos komisaras

Mūsų „žaliasis“ europarlamentaras B.Ropė netruko kreiptis į Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių, juolab kad glifosatas vyrų šlapime yra ypač sietinas su nevaisingumu. Žiniasklaidoje pasipylė įvairūs vertinimai ir nuomonės, o 2016 m. rugsėjo pabaigoje pasirodė ir raminantys maistinių grūdų ir ankštinių augalų tikrinimo dėl pesticidų likučio rezultatai.

Buvo atrinkta daugiau kaip 70 žieminių bei vasarinių kviečių ir miežių, rugių, kvietrugių, žirnių, maistinių pupų, avižų ir grikių mėginių iš per 1 800 t maistinių grūdų ir ankštinių augalų ir padaryta išvada, kad „pesticidus Lietuvos ūkininkai naudoja atsakingai“.

Tik keturiuose mėginiuose iš Panevėžio ir Pakruojo rajonų aptiktos teigiamos glifosato koncentracijos, tačiau jos neviršijo normų. Skelbiama, kad tokie tyrimai bus tęsiami ir iki šių metų pabaigos jų bus atlikta per 100. Žinant, kad Lietuvoje javų derlius siekia per 6 mln. t, o pasak Žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio, pasitaiko ūkininkų, kurie glifosatu naikina ne tik piktžoles, bet ir dirbtinai paskubinakultūrinių augalų brandą prieš pat javapjūtę, tokia ir vieno procento dalies nesiekianti kontrolė negali būti laikoma patikima.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) šiuo metu yra įregistravusi 171 herbicidą, iš jų 37-niuose yra glifosato. Tarp įregistruotų herbicidų yra „Roundup“, „Dalgis“, „Klinik“, glifoganas, glifomaksas.

Glifosatas, kuris šiuo metu laikomas nepamainomu ruošiant dirvą sėjai, žemės ūkyje naudojamas daugiau kaip 30 metų. Jį į herbicidus įterpia apie 20–30 produkcijos gamyklų.2014 m. Lietuvos žemės ūkyje su herbicidais sunaudota beveik 126 t glifosato. Tarp populiarių herbicidų yra tokių, kurie turiapie 360 glifosato g/l, o „Roundup“ jo yra540 g/l, tačiau jo sudėtyje yra ir apsauginių paviršiaus medžiagų.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Aušros Beniulienės ir bendrovės „BalticAgro“ Augalų apsaugos produktų gamybos vadovės MilenosMarcinkevičienės bei Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko supratimu, glifosato draudimai yra išsigalvoti ir be žalos žemės ūkiui nieko gero negali duoti.

Manoma, kad pakaitalo glifosatui dar ilgai nebus. Dar daugiau, glifosato draudimas skatintų nelegalių herbicidų įvežimą į Lietuvą. Panašiai galvoja ir pati žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kuri tuo pačiu nori, kad ekologinio ūkio plėtroje būtų vejamasi jei ne pasaulyje pirmaujančią Austriją, tai bent kaimynines Latviją bei Estiją, kurių ekologiško ūkininkavimo plotai viršija mūsiškius du tris kartus.

Prieš trejus metus Europos maisto saugos tarnyba, remdamasi 90 tūkst. puslapių apimties dokumentacija, rekomendavo pratęsti glifosato naudojimo leidimą dar 15 metų, tačiau pasirodžius mokslo publikacijoms ir kilus nesutarimams tarp Vokietijos žemės ūkio bei aplinkos apsaugos ministrų, įsisiūbavo visuomenė ir viskas baigėsi dar vienu V. Andriukaičio galvos skausmu: komisaras privalo vadovautis ekspertų bei savo bendradarbių išvadomis. Vis dėlto vietoje Europos Komisijai siūlytų kompromisinių 9 ar 6 metų, leidimas naudoti glifosatą pratęstas tik 18 mėnesių, per kuriuos turi būti parengta stipresnė mokslinė argumentacija „pro et contra“.

Globali herbicidų su glifosatu rinka 2012 m. vertinta 5,45 mlrd. USD – pagaminta 718,6 kilotonų, ir prognozuojama, kad 2019 m. pardavimai, augdami kasmetpo 7,2 proc.,pasieks 8,79 mlrd. USD sumą. Ekonominė glifosato svarba yra neabejotina. Hipotetinis jo uždraudimas vien ES sumažintų derlius 4–7 proc., o produktų atnešami pelnai sumažėtų 1,4 mlrd. USD. Tačiau kiek kainuoja žmonių sveikatos praradimai, susiję su tokiais chemikalais, dar niekas reikiamai neįvertino.

Ką gi sako mokslas?

Lietuviškais duomenimis bei nuomonėmis būtų galima pasitikėti, jei ne dar 2011 m. atliktų tyrimų duomenys. Reikšmingi glifosato pėdsakai žmonių organizmuose po tikrinimų 18 ES valstybių aptikti ir Lenkijoje (iš 10 žmonių 7-ių organizmuose rasta) bei Latvijoje (iš 11 – 6).

Tad jei mūsų žemdirbiai iš tiesų yra drausmingi ir naudoja glifosatą piktžolėms naikinti, bet ne derliui subrandinti bei džiovinti, akys turi krypti bent jau į tą patį importinį alų, o maisto ir sveikatos kontrolės tarnybos, pamatę tokius duomenis, turėjo senokai imtis Lietuvos piliečių ir jų vartojamų gėrimų bei maisto tyrimų.

Gerą dozę „žibalo“ į šią istoriją įliejo Pasaulinio onkologijos centro Lione 2015 m. kovo mėnesį paviešinta išvada, kad glifosatas yra 2A klasės kancerogenas, o tai reiškia, kad jis nėra tiesioginis aukščiausios vėžinės rizikos „agresorius“ iš pirmojo šimtuko, tačiau tikimybė, kad jis gali sukelti vėžį, yra didelė.

Įsižiebusi polemika pasiekė net populiariojo, pasaulyje ne tik mokslo gerbiamo žurnalo „Nature“ puslapius, kuriuose buvo aiškiai parodyta, kad „Monsanto“ produkcijos gynėjų argumentuose yra demagogijos – negalima suplakti kancerogeninių medžiagų ir poveikių 2A klasės su 2B, kuriai priskirtos subtilesnių ir detalesnių tyrimų reikalaujančios kavos ar mobiliųjų telefonų įtakos.

Pats solidžiausias mokslo tyrimas apie glifosatą su išvada apie jo GENOTOKSIŠKUMĄ ir OKSIDACINIO STRESO ląstelėje sukėlimą buvo pateiktas apžvalginiame IARC kaupiamų išvadų straipsnyje.

Pasaulio sveikatos organizacijos, kurios vicepirmininku yra ir V. Andriukaitis, eksperto prof. Cristopherio Portiero išvada yra nedviprasmiška – konstatuota, kad glifosatas yra genotoksiškas. Užtenka ir mokslo darbų apie glifosato ląstelėje sukeliamą oksidacinį stresą.

Šis fenomenas limfos ląstelėse aprašytas dar 2009 m. Visa tai reiškia, kad glifosatasten sugeneruoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidinėja atskirus genus ir yra pajėgūs „išjungti“ net tuos, kurie yra atsakingi už ląstelės augimo ir dalijimosi reguliavimą.

Tokius pažeidimus galima palyginti su savotiška „mirties loterija“: kol nėra itin pažeista nekoduojanti genus DNR dalis, o tokia sudaro apie 99 proc., tol ląstelė gali ir toliau normaliai veikti, tačiau įrodyta, kadužtenka taškinei mutacijai įvykti vadinamajame gene p53 ir prasideda piktybėjimo procesas.

O Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad „kaip paaiškėjo, IARC išvadas teikė remdamasi senais duomenimis; dabar PSO kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė naujas išvadas: mažai tikėtina, kad glifosatai gali sukelti onkologines ligas; šios išvados sutampa su EFSA.“ Dar daugiau, teko netgi išgirsti, kad aukščiausiame ES sprendimų priėmimo lygyje klaidžioja aiškinimas, jog glifosatas yra vos ne naudingas žmogui maisto papildas, organizme skylantis į baltymų sudėtinę „plytą“ – amino rūgštį GLY ir fosforu turtingą „uodegą“.

Kaip yra iš tikrųjų?

Publikuoti kaltinimai glifosatui genotoksiškumu yra pakankamai sunkūs, kaip ir jo sukeliamo oksidacinio streso ląstelėje pasekmės, o susidomėjimas tuo yra milžiniškas– virtualioje erdvėje beveik 4 mln. paminėjimų.

Užklausa apie glifosatui skirtų mokslo tekstų kiekį JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenų bazėje „PubMed“ duoda solidų 1935 publikacijų skaičių, iš kurių 422 yra susiję su vėžio problema. Taigi, jau yra labai daug kalbų ir nemažokai pirminių tiriamųjų darbų.

Nauja 2015 m. apžvalginė publikacija kategoriškai neigia ir glifosato pavojingumą bandymuose su graužikais, ir netgi oksidacinio streso sukėlimą, tačiau susipažinus su informacija apie autorius pasimato, kad vienas iš jų tiesiogiai dirba korporacijoje „Monsanto“.

Jau atliktų tyrimų visumos spektras yra platus: nuo kenkimo žuvims iki subtilių molekulinių mechanizmų. Nustatyta, kad trąšos „Roundup“ sukeliamas oksidacinis stresas yra net stipresnis nei jo veikliosios medžiagos glifosato.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA), susipažinusi su glifosatu maitintų graužikų auglių statistika, dar 1985 m. pripažino jį kancerogenu, tačiau 1991 m. po „Monsanto“pateiktų duomenų padarė priešingą išvadą. IARC nuolat kaupė duomenis apie glifosato sukeliamus inkstų, kasos ir kitos lokalizacijos auglius, osavo svarbią apžvalgą, paremtą 17 autoritetingų mokslininkų išvadomis, paskelbė pernai, tačiau šviežutėlė EPA 227 puslapių apžvalga su 86 dokumentais teigia, kad tikėtinas glifosato žmogui nekancerogeniškumas.

IARC nariai, prie kurių prisijungė ir amerikietis dr.Aaronas Blairas, yra nepriklausomi, o EPA nuolat patiria žemės ūkiui chemikalus gaminančių korporacijų spaudimą ir remiasi nepublikuotomis „gamybinių“ tyrimų studijomis. Manoma, kad glifosatas yra pavojingesnis nei DDT. Pabrėžtina, kad EPA nustatyti leistini glifosato normatyvai yra gerokai didesni – 6 kartus nei IARC ir net 17,5 karto viršija tos pačios EPA normatyvą, įvestą 1980 m., nors nepriklausomi mokslininkai ir kelia protestus.

Neprisiimdamas galutinio vertintojo vaidmens šiose kvapą gniaužiančiose mokslinėse diskusijose ir komercinėse bei politinėse, matyt, be lobistinių įtakų neapsieinančiose aistrose su milijardiniais pelnais, „perkamais“ patarėjais bei konsultantais ir tyrėjais, pastebėsiu keletą svarbių smulkmenų.

Pasak JAV tyrėjų, šiuolaikinio žmogaus organizme yra aptikta net 172 skirtingos dirbtinės cheminės medžiagos, o koks būtų jų bendras sąveikos su glifosatu žmogaus ir aplinkos sveikatai rezultatas?

Yra nustatyta, kad apie 1 proc. patekusio į žmogaus organizmą jame neskylančio glifosato kaupiasi kaulų čiulpuose, kur formuojasi limfinės sistemos ląstelės, tad ar ne su šiuo faktu reikėtų sieti tam tikrų limfomų imuninės sistemos vėžio smarkų gausėjimą per pastaruosius dešimtmečius?

Juolab kad mokslas jau konstatavo glifosato ir limfomų sąsajas. Žinoma, įtakos tam turi ir geresnė, ankstyvesnė diagnostika, tačiau piktybinių susirgimų gausėjimo statistika yra negailestinga –glifosato naudojimo periodas per pastaruosius trisdešimt metų sutapo su šių piktybinių non-Hodžkino limfomų patrigubėjimu Europoje. Lietuvoje jomis serga 1 iš 600.

Veikiant aukščiau paminėtiems „mirties loterijos“ mechanizmams žmogaus ląstelėje bei daugybei išorinių ir vidinių, žalojančių bei palaikančių sveikatą, veiksnių, netgi užčiuopti vienos medžiagos poveikį plačiuose epidemiologiniuose tyrimuose, trunkančiuose ne vienerius metus, yra nepaprastai sudėtinga, o sprendimus tenka priimti jau dabar. Beliktų laukti mokslininkų formulės, siejančios glifosato kiekį ir koncentraciją su tikimybe susirgti vėžiu, o vien intuicija sako, kad ji anaiptol ne pati mažiausia.

Gairės ateičiai

Akivaizdu, kad sunki visuomenės, mokslo, korporacijų ir politikų polemika, susijusi su dabar mūsų žemės ūkyje naudojamais apie 400 pavadinimų chemikalais, nuodais piktžolėms, vabzdžiams ir pelėsiams(herbicidais, pesticidais, fungicidais), gali tęstis ir dešimtmetį.

Pridurkime dar ir prof. A. Svirskio teiginį, „ką, apnykus gyvulininkystei, galvoja grūdų augintojai, beriantys po 1t mineralinių trąšų į ha ir taip alinantys dirvą?“ Toks „kokteilis“ kelia daug grėsmių ir žmogui, ir gamtai. Nors dėl Jungtinių Tautų organizacijos programų aprūpinime maistu yra pozityvių poslinkių, ši problema, aktuali kas aštuntam planetos gyventojui, vers sverti pačius įvairiausius aspektus, o klausimų, susijusių su maisto sauga, kils nuolat.

Tūkstančiai mokslo publikacijų apie asmenų, dirbančių su tokiomis cheminėmis medžiagomis netgi tausojančios žemdirbystės schemose, susirgimus komentarų nereikalauja. Pastebimas globalus onkologinių ligų gausėjimas, yra kilusi alergijų, pažeidžiančių vaikus, epidemijos banga, virškinamojo trakto ligų dažnėjimas. Tad ar tikslinga Lietuvoje naikinti vietines darželių, mokyklų virtuvėles ir atiduoti maitinimą atvežamo, pašildomo maisto industrijos monopolistams? Švedijoje yra įsigalėjusi trumpa maisto tiekimo grandinė – bendruomenėje gaminamas maistas keliauja tiesiai joje augantiems vaikams, todėl kokybė ir maisto sauga yra užtikrinta.

ES vadovybė yra susirūpinusi ir žada po metų kitų peržiūrėti veikliųjų medžiagų, naudojamų žemės ūkyje, sąrašą. Sunerimusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime šią vasarą pareikšta, kad norima toliau laikytis esamų chemizacinių technologijų, juolab kad ten buvo atstovauta 5–6 tūkst. stambiųjų, stipriai besilaikančių, didžiulę ES paramą ir gerus pelnus gaunančių ūkių.

Mūsų ekologiniai ūkiai šiuo metu aptarnauja finansų ir verslo elitą – pasiturinčiuosius, kadangi ekologiškas maistas yra brangesnis. Kita vertus, apie 100 tūkst. smulkiųjų Lietuvos ūkių didesnio kiekio chemikalų paprasčiausiai neįperka, tad populiarėjantys Ūkininkų turgeliai turi neblogą ateitį.

Stambiųjų ūkių intensyvia chemizacija grindžiamas tariamasis konkurencingumas turi antrą medalio pusę, kurią slepia ir kontrolės pajėgumų menkumas, ir taikomų metodų silpnumas, priklausomas nuo techninių mokslų bei turimos aparatūros. Dėl šių priežasčių Lietuvos koncerno „Agrowil“ posūkis į ekologinę žemdirbystę yra ne tik sveikintinas, bet ir suprantamas. Tik kad jie orientuosis labiau į eksportą, o ne į mūsų visuomenės šeštadalį – vaikus.

Socialdemokratų rinkimų programoje yra laiku įrašytas siekis į mokyklas tiekti vien ekologiškų ūkių produkciją, tačiau jo įgyvendinimas nebus paprastas. Šiuo metu reikiamas Lietuvoje užauginamų ekologiškų daržovių ir vaisių kiekis tesudaro šeštadalį, o ir tą patį dažniausiai eksportuoja.

Ateitį lems naujosios pažangios technologijos. Importuojami natūralūs, iš gamtinių medžiagų vakarų valstybėse pagaminti herbicidai, pesticidai, fungicidai yra brangūs, nors spausti mėtų ar kitų egzotiškesnių vietinių augalų aliejų lyg ir neturėtų būti sudėtinga.

Jau trečią dešimtmetį su pažangios žemdirbystės institutu Šveicarijoje bendraujančios ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ silpno balso neužtenka. Vokiečių inžinieriai šiemetjau pademonstravo pirmą morkas ravintį robotą, kuris labiau primena mėnuleigį, o ne žmogų, piktžoles tiesiog mechaniškai sustumiantį atgal į dirvą. Taip užtikrinamas reikiamas anglies kiekis dirvoje.

Tad ar ne laikas susivienyti vadinamajam „Nemuno“ slėniui su Kauno technologijų universitetu bei Švietimo ir mokslo ministerijai su Lietuvos mokslo taryba bei Lietuvos mokslų akademija ir susimąstyti apie naują korpusą A. Stulginskio universiteto miestelyje prie Žemės ūkio inžinerijos ir mechanikos fakulteto bei natūralių augalų apsaugos medžiagų gamybą? Tokie dalį chemizacijos išstumiantys ravintys robotai po dešimtmečio gali tapti kasdienybe, tačiau ar juos importuotus pirks pasiturintys ūkininkai, ar patys juos eksportuosime, priklauso ir nuo Lietuvos mokslo politikos.

O glifosatą jau uždraudė ar apribojo pasaulyje dešimtys savivaldybių ar net valstybės: prieš kelerius metusEl Salvadoras ir Šri Lanka pirmieji uždraudė jo naudojimą, taip dabar padarė Olandija, Brazilijos generalinis prokuroras padarė pareiškimą, o Prancūzija, spaudžiant žaliųjų judėjimams po garsios 47 m. fermerio PaulFrancoisbylos, irgi imsis priemonių. Korporacijos „Monsanto“ herbicidas „Alachlor“ buvo uždraustas ES dar 2004 m., o šiuo metu JAV teismuose nagrinėjamas ne vienas nukentėjusių nuo glifosato fermerių ieškinys.

Post scriptum

Po šio straipsnio publikavimo 2016 m. žurnalo „Aplinkosauga“ Nr. 2, ES Apeliacinė komisija 2017 lapkričio 24 d. svarsčiusi ją pasiekusią 1,3 mln. piliečių e-peticiją dėl glifosato uždraudimo dar 5 metams pratęsė jo licenziją.

„Tai juoda diena vartotojams, ūkininkams ir gamtai“, - konstatavo Žalioji partija, turinti savo atstovų Europos Parlamente, skelbė „The Guardian“.