Vizito Briuselyje metu prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu, atsakingu už daugiametę finansinę programą ir biudžeto planavimą.
Šalies vadovas per susitikimą su J. Hahnu aptarė Suomijos, pirmininkaujančios Europos Sąjungai, pateiktą naujos ES Daugiametės finansinės perspektyvos projektą.
„Naujasis biudžeto projektas Lietuvai nėra priimtinas, o numatytas drastiškas finansavimo mažinimas sanglaudos politikai (Lietuvos atveju – net 27 proc.) gali turėti neigiamų pasekmių, įgyvendinant kovos su klimato kaita tikslus“, - pasakė G. Nausėda.
Šalies vadovas atskirai nurodė, kad Lietuva neigiamai vertina numatomą lėtesnį, negu žadėta, tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimą, ypač turint omenyje tai, kad kai kurių kitų valstybių narių ūkininkai gauna net tris kartus didesnes išmokas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva siekia pilnos tiesioginių išmokų konvergencijos 2027 m., pradedant ją nuo dar 2013 m. Europos vadovų sutarto minimalaus išmokų lygio – 196 eurų už hektarą.
Šalies vadovas informavo Europos Komisijos narį J. Hahną, kad prieš jų susitikimą aplankė Briuselio centre protestuojančius Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Lenkijos ūkininkus bei iš jų išgirdo apie patiriamą skriaudą.
„Žemdirbiai savo protestu siekia atkreipti ES lyderių dėmesį į tiesioginių išmokų atotrūkį ir to pasekmes šalių ekonomikai, konkurencingumui Europoje bei naujų, inovatyvių, gamtai draugiškų projektų įgyvendinimui“, - pabrėžė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, tvarus, sąžiningas ir subalansuotas ES biudžetas yra itin svarbus Lietuvai siekiant įgyvendinti strateginius transporto ir energetikos projektus, kurių sėkmė yra ir visos ES interesas.
Prezidentas atkreipė Europos Komisijos nario J. Hahno dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos AE ir Kaliningrado specialiajai tranzito programai. Diskutuojant apie inovacijų finansavimo programą „Horizon“, Lietuvos vadovas išsakė lūkestį, kad vienodos galimybės būtų garantuojamos visoms ES šalims.
Kalbėdamas apie klimato kaitos politikos įgyvendinimą, šalies vadovas išdėstė argumentus, kodėl būtina siekti, kad, pereinant prie klimatui neutralios politikos 2050 m., būtų remiamasi saugiomis ir pažangiomis technologijomis, o trečiosios šalys taip pat laikytųsi aukščiausių aplinkosaugos ir saugumo standartų.
Šaltinis: prezidentas.lt