Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, angliškai vadinamas CBAM, lietuviškai dažnai įvardijamas kaip PADKM, – tai Europos Sąjungos mechanizmas, pagal kurį importuojamoms prekėms iš trečiųjų šalių taikoma anglies dioksido kainos logika.
Kai šis mechanizmas taikomas trąšoms, klausimas tampa nebe vien techninis, o labai praktiškas: ar tai gali branginti trąšas, didinti ūkininkų sąnaudas ir galiausiai atsiliepti maisto kainoms parduotuvėse?
Todėl tai nėra tik Briuselio biurokratų lentelių ir diagramų klausimas. Tai klausimas, ar Lietuvos institucijos mato galimas pasekmes Lietuvai, ar jas vertina, ar turi dokumentus, ar bent jau žino, ką daro.
Būtent todėl redakcija kreipėsi ne tik į Aplinkos apsaugos agentūrą. Paklausimai taip pat buvo teikti Aplinkos ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai, Seimo kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai.
 |
| Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė. |
2026 m. vasario 26 d. redakcija Aplinkos apsaugos agentūrai išsiuntė žiniasklaidos paklausimą dėl Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymo trąšoms ir turimų vertinimų ST 5554/26 kontekste. ST 5554/26 – tai Austrijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl laikino CBAM taikymo trąšoms stabdymo, kompensacijų žemės ūkiui, trąšų rinkos skaidrumo ir poveikio analizės.
Kitaip tariant, bent kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės, regis, nusprendė neapsiriboti gražiomis klimato politikos frazėmis ir paklausė, kokią realią kainą už šį mechanizmą mokės jų ūkininkai bei vartotojai.
Paklausime redakcija Aplinkos apsaugos agentūros klausė, ar ši turi teisinį ar institucinį vertinimą, kokių teisinių veiksmų Europos Sąjungos lygiu reikėtų, kad būtų laikinai sustabdytas CBAM taikymas trąšoms; ar yra atlikusi vertinimą, kaip PADKM taikymas trąšoms 2026 m. gali paveikti trąšų kainas ir jų prieinamumą Lietuvoje; ar yra gavusi iš kitų institucijų ar rinkos dalyvių informaciją apie galimą PADKM poveikį žemės ūkiui Lietuvoje; ar turi informaciją, ar Lietuva Europos Sąjungos lygiu palaikė ST 5554/26 aptariamus siūlymus; ar turi metodinius paaiškinimus bei rekomendacijas dėl PADKM taikymo trąšoms; ar turi raštus ar kitą komunikaciją su Europos Komisija ar kitomis institucijomis dėl šio klausimo.
Tačiau vietoj atsakymų pagal paklausimo turinį Agentūra pirmiausia ėmėsi aiškintis, kokiai žiniasklaidos priemonei redakcija atstovauja, kur bus publikuojama prašoma informacija ir koks žurnalistas jos prašo. Vėliau prašė papildomų duomenų apie publikacijos rengimą, redakcinės veiklos įrodymų ir kitų paaiškinimų.
Redakcija pateikė patikslinimus, nurodė, kad paklausimas teikiamas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį, ir dar kartą paprašė atsakyti į konkrečius klausimus.
2026 m. kovo 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra galiausiai pateikė atsakymą. Jame buvo bendro pobūdžio paaiškinimai apie PADKM, institucijų koordinavimą ir Europos Komisijos vaidmenį.
Agentūra nurodė:
„Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įgyvendinimą pagal kompetenciją kuruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, tačiau pažymėtina, kad šis klausimas yra horizontalus ir apima daugelio ministerijų kompetencijų sritis. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija koordinuoja tarpžinybinę darbo grupę, kurioje pirmiausia renkama informacija ir vyksta derinimas tarp institucijų. Šioje grupėje dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Žemės ūkio, Energetikos bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai, taip pat suinteresuotų šalių atstovai. Tik po šio proceso formuojama ir tvirtinama bendra Vyriausybės pozicija, užtikrinant visų susijusių sektorių interesų suderinamumą. Institucijų funkcijos ir atsakomybės įgyvendinant PADKM yra nustatytos LR Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 855.“
Toliau Agentūra aiškino:
„PADKM yra visų pirma korekcinis mechanizmas, skirtas užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas Europos Sąjungos pramonei. Jo tikslas yra suvienodinti CO₂ kainos sąlygas tarp ES gamintojų, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų sistema, ir importuojamų produktų iš trečiųjų šalių.“
Agentūra taip pat nurodė, kad poveikio vertinimus ir susijusią dokumentaciją rengia Europos Komisija, o informacija viešai prieinama Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato tinklalapyje.
Kaip matyti, redakcija Agentūrai buvo pateikusi konkrečiai suformuluotus klausimus ir neprašė bendros paskaitos apie CBAM. Todėl 2026 m. kovo 18 d. redakcija pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl 2026 m. kovo 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros atsakymo neteisėtumo.
Redakcijos argumentų esmė buvo paprasta: Agentūra neatsakė pagal paklausimo turinį. Vietoje atsakymų „taip“ arba „ne“ pateiktas bendras aiškinimas apie sistemą. Jeigu dokumentų ar vertinimų nėra, institucija turėjo tai aiškiai pasakyti. Jeigu informacija neteiktina, turėjo nurodyti konkretų teisinį pagrindą ir laiku raštu atsisakyti teikti informaciją, nurodant teisės aktuose numatytas atsisakymo priežastis ir teisinį pagrindą. Jeigu klausimas nepriklauso Agentūros kompetencijai, turėjo aiškiai nurodyti, kam jis priklauso.
Aplinkos apsaugos agentūra savo ruožtu su skundu nesutiko. Ji aiškino, kad abejojo redakcijos statusu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo prasme, prašė papildomų duomenų apie žurnalistą, publikacijos rengimą ir sklaidos kanalą. Agentūra taip pat laikėsi pozicijos, kad pateikė turimą informaciją pagal kompetenciją, neprivalo pateikti informacijos, kurios neturi, o jos atsakymas buvo pakankamas.
Ginčo esmė galiausiai susivedė į vieną klausimą: ar valstybės institucija gali į konkretų žiniasklaidos paklausimą atsakyti bendrais paaiškinimais, palikdama pareiškėjui pačiam spėlioti, ar dokumentų nėra, ar jie yra, ar jie neteiktini, ar institucija jų tiesiog neieškojo.
2026 m. balandžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą redakcijos skundą tenkinti.
Komisija panaikino Aplinkos apsaugos agentūros 2026 m. kovo 5 d. atsakymą ir įpareigojo Agentūrą pateikti redakcijai atsakymą į 2026 m. vasario 26 d. paklausimą laikantis teisės aktų reikalavimų.
Komisija konstatavo, kad Agentūra nepateikė konkretaus, aiškaus ir motyvuoto atsakymo į keliamus klausimus.
Nors Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2026 m. balandžio 15 d., atsakymas redakcijai buvo pateiktas tik pasibaigus mėnesio terminui, per kurį ginčo šalys galėjo apskųsti Komisijos sprendimą teismui.
Aplinkos apsaugos agentūra bylą Komisijoje pralaimėjo. Teismui šio sprendimo neapskundė. Tačiau tinkamą atsakymą redakcijai pateikė ne iš karto po Komisijos sprendimo, o tik išlaukusi visą galimą apskundimo terminą.
Tai iškalbinga aplinkybė. Ji rodo ne šiaip techninį vėlavimą ar atsitiktinį institucijos vangumą. Ji rodo požiūrį: net ir pralaimėjus ginčą, net ir turint aiškų Komisijos įpareigojimą, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas verčiamas laukti iki paskutinės įmanomos ribos.
Tokiu būdu valstybės institucija faktiškai vilkina visuomenės informavimo procesą. O kai kalbama apie viešojo intereso klausimus – apie galimą trąšų brangimą, ūkininkų sąnaudas, Lietuvos poziciją Europos Sąjungoje ir valstybės institucijų pasirengimą – toks vilkinimas reiškia ne vien nepatogumą redakcijai. Tai reiškia trukdymą operatyviai informuoti visuomenę svarbiais valstybės valdymo klausimais.
Tik po viso mėnesio laukimo Aplinkos apsaugos agentūra pagaliau pateikė kitokį atsakymą. Šį kartą – struktūruotą ir tiesioginį.
Į klausimą, ar Aplinkos apsaugos agentūra turi ar yra gavusi teisinį ar institucinį vertinimą, kokių teisinių veiksmų Europos Sąjungos lygiu reikėtų, kad būtų laikinai sustabdytas CBAM taikymas trąšoms, Agentūra atsakė:
„Ne. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) neturi ir nėra gavusi teisinio ar institucinės pobūdžio vertinimo dėl galimų teisinių veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu, kuriais būtų siekiama laikinai sustabdyti Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) taikymą trąšoms.“
Agentūra taip pat nurodė:
„Atkreipiame dėmesį, kad teisėkūros funkcija Agentūrai nepriskirta nei kaip viešojo administravimo subjektui, nei kaip kompetentingai institucijai įgyvendinant CBAM reglamento nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas. Valstybės politiką paskirtose srityse formuoja (ar dalyvauja formuojant) tokius įgaliojimus turinčios institucijos. Vienas iš Aplinkos ministerijos tikslų yra valstybės politikos klimato kaitos srityje formavimas, todėl manome, kad klausimai, susiję su galimais Europos Sąjungos lygmens teisėkūros ar politikos sprendimais CBAM taikymo srityje, priskirtini Aplinkos ministerijos kompetencijai.“
Į klausimą, ar Agentūra yra atlikusi arba turi vertinimą, kaip PADKM taikymas trąšoms 2026 m. gali paveikti trąšų kainas ir jų prieinamumą Lietuvoje, taip pat ar planuoja tokį vertinimą parengti, Agentūra atsakė:
„Ne. Agentūra tokio vertinimo neturi, nėra jo atlikusi ir atlikti neplanuoja. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Reglamento (ES) 2023/956 nuostatas, Komisija turėtų reguliariai vertinti šio reglamento taikymą ir pateikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.“
Į klausimą, ar Agentūra yra gavusi iš kitų institucijų ar rinkos dalyvių informaciją apie galimą PADKM taikymo trąšoms poveikį žemės ūkiui Lietuvoje, Agentūra atsakė:
„Taip. Rinkos dalyviai institucijoms yra pateikę informaciją apie galimą PADKM taikymo trąšų sektoriui poveikį.“
Į klausimą, ar Agentūra turi informaciją, ar Lietuva Europos Sąjungos lygiu palaikė ST 5554/26 aptariamus siūlymus dėl laikino PADKM taikymo trąšoms stabdymo, kompensacijų, skaidrumo ir poveikio analizės, Agentūra atsakė:
„Ne. Agentūra nedisponuoja tokio pobūdžio informacija.“
Į klausimą, ar Agentūra turi metodinius paaiškinimus ar rekomendacijas dėl PADKM taikymo trąšoms, Agentūra atsakė:
„Ne. Agentūra nėra parengusi metodinių paaiškinimų/ rekomendacijų išimtinai dėl PADKM taikymo trąšoms. Europos Komisija yra parengusi internetinį seminarą, kuriame pateikiama informacija trąšų importuotojams apie duomenų pateikimą CBAM deklarantų portale. Nuorodą galima rasti Agentūros interneto svetainėje: Veiklos sritys > Šiltnamio efektą sukeliančios dujos > Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM).“
Toliau Agentūra pridūrė:
„Agentūra yra parengusi gaires ir metodinę medžiagą visiems ūkio subjektams, kuriems taikomi PADKM reikalavimai, neišskiriant trąšų importuotojų.“
Į klausimą, ar Agentūra turi raštus ar kitą komunikaciją su Europos Komisija ar kitomis institucijomis dėl PADKM taikymo trąšoms, Agentūra atsakė:
„Ne. Agentūra nedisponuoja tokio pobūdžio informacija.“
Palyginimas kalba pats už save.
Pirmą kartą Agentūra aiškino, kad klausimas horizontalus, kad veikia darbo grupė, kad yra Europos Komisijos puslapis, kad CBAM skirtas konkurencinėms sąlygoms ir strateginei autonomijai.
Po Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo paaiškėjo daug paprastesnė tikrovė: Agentūra neturi teisinio ar institucinės pobūdžio vertinimo dėl CBAM taikymo trąšoms laikino stabdymo, neturi ir nėra atlikusi vertinimo dėl trąšų kainų bei prieinamumo Lietuvoje, tokio vertinimo atlikti neplanuoja, neturi informacijos, ar Lietuva Europos Sąjungos lygiu palaikė ST 5554/26 siūlymus, ir neturi raštų ar kitos komunikacijos su Europos Komisija ar kitomis institucijomis dėl CBAM taikymo trąšoms.
Kitaip tariant, tai, kas galėjo būti pasakyta iš karto keliais aiškiais sakiniais, buvo pasakyta tik po skundo, po Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir po viso mėnesio laukimo.
Šioje istorijoje svarbus ne vien formalus ginčas dėl atsakymo formos. Svarbiausia tai, ką parodė galutinis atsakymas – institucija, dalyvaujanti CBAM įgyvendinimo sistemoje, šiuo konkrečiu ir Lietuvai jautriu klausimu faktiškai veikė ne kaip aktyvus rizikų vertintojas, o kaip techninis vykdytojas, nukreipiantis į bendrą sistemą, Europos Komisiją ir kitas institucijas.
O pasekmės Lietuvai gali būti ne teorinės. Jeigu trąšų importas brangsta, brangsta žemės ūkio gamyba. Jeigu brangsta žemės ūkio gamyba, tai anksčiau ar vėliau pajunta ne tik ūkininkas, bet ir vartotojas.
Jeigu valstybė šių rizikų pati nevertina, ji nebevaldo proceso, o tik stebi, kaip procesas ją neša.
Kai institucija nežino, nevertina ir neplanuoja vertinti, valstybė ne valdo rizikas, o tik stebi, kaip jos artėja prie žmonių sąskaitų.
Keli susiję:
Žalinga tyla dėl trąšų CBAM: kas priėmė sprendimą tylėti?
Zoologijos sodų ir CBAM specialistės Airos Paliukėnaitės prezentacija Seime
Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei siekti CBAM mechanizmo taikymo trąšoms atšaukimo
Nuo 2026-ųjų brangs maistas ir būstas, bus bankrotų, tačiau Lietuva taps švaresnė – tokia CBAM kaina
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
