Į ką turi tikėti „tikrasis lietuvis“?

Prieš 3 metus aš sudaužiau Lietuvos didvyrio, nacio ir 14 500 žydų žudiko Jono Noreikos lentą. Daugeliui lietuvių tai atnešė didelį dvasinį skausmą ir ši žaizda dar ilgai neužgis. Tačiau kaip naciai tapo centrine lietuviškos tapatybės dalimi?

Ką reiškia būti lietuviu? Bet kokios etninės koncepcijos silpna pusė yra ta, kad tautybės neįmanoma apibrėžti. Tautybė – tai jausmas, kuris kažkiek remiasi tam tikrais ideologiniais teiginiais, o kažkiek dar kuo nors.

Lietuvos vyriausybės propagandistai sudaro įspūdį, kad lietuvybė – tai

1. atmintis apie skausmą, kurį atnešė Josifas Stalinas, sėkmingiausias istorijoje gruzinas,

2. visų pastarojo priešų šlovinimas,

3. saviidealizacija,

4. kerštas Rusijai kaip J. Stalino įpėdinei.

Anot Lietuvos vyriausybės propagandistų, žmogus nėra lietuvis, jeigu jis nesitapatina su šiomis ideologinėmis kryptimis.

Be abejo, Josifo Stalino projektas apgyvendinti tuščias Sibiro žemes žmonėmis, represijos, išbuožinimas, kolektyvizacija ir komunizmo eksportas paliko daug skausmo. Tačiau Lietuvos vyriausybės propagandistų tikslas yra tą skausmą suabsoliutinti – ištempti jį laike, prilyginti jį Adolfo Hitlerio nusikaltimams, pamiršti bet kokį dėkingumą J. Stalinui, ignoruoti tai, kad dauguma nukentėjusių nuo sėkmingiausio istorijoje gruzino žmonių buvo rusai.

Ištempimas laike vykdomas sutapatinant J. Staliną su visa Sovietų Sąjunga: iki ir po J. Stalino mirties.

Iki J. Stalino Sovietų valstybei vadovavo Vladimiras Leninas. 1920 m. Lenino vyriausybė pripažino Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniuje, nors ir baltarusiai, ir lenkai norėjo paimti tą miestą sau. O JAV Lietuvos nepriklausomybės nepripažino iš viso, kadangi tikėjosi, kad bus atkurta Rusijos Imperija. JAV laikėsi pozicijos, kad Lietuva turi likti Rusijos Imperijos dalimi.

Tai, kad V. Leninas pripažino Lietuvos nepriklausomybę, yra gerai ar blogai?

Po J. Stalino Sovietų Sąjungai vadovavo M. Gorbačiovas. Tai buvo pats demokratiškiausias laikotarpis Lietuvos istorijoje – nes buvo legalizuotos partijos, deklaruojančios tikslą sunaikinti Sąjungą, leidžiami visi protestai, niekas nebuvo tremiamas į Sibirą, V. Landsbergio ne tik nesušaudė – jam net neiškėlė baudžiamosios bylos. Palyginimui, man šiuolaikinėje Lietuvoje jau buvo iškeltos 7 baudžiamosios bylos už Lietuvos vyriausybės kritiką. Perestroikos rinkimus Lietuvoje laimėjo Sąjūdis. Tai tie Gorbačiovo rinkimai buvo tokie pat kaip Stalino ar ne?

Baltarusijos vadovai teigė, kad Vilnius yra baltarusių miestas, kad jį reikėjo atimti iš lenkų ir atiduoti Baltarusijai, bet J. Stalinas nutarė jį perduoti Lietuvai.

Tas pats ir su Klaipėda – ji galėjo būti prijungta prie Kaliningrado srities, bet J. Stalinas atidavė Lietuvai. Klaipėdos baltai tuo metu net nelaikė savęs lietuviais – jie vadino save klaipėdiškiais ir laikė save kita baltų tauta.

Be abejo, J. Stalinas padarė daug nusikaltimų žmogiškumui, bet mažiau nei A. Hitleris. J. Stalinas neturėjo tikslo nužudyti visus lietuvius iki paskutiniojo kaip A. Hitleris siekė nužudyti visus žydus. Komunistinėje vizijoje dauguma lietuvių buvo komunistai, o nepatikimi turėjo būti perkelti į Sibirą. Tačiau net ten Sibire komunistų propaganda siekė įtikinti lietuvius likti gyventi Sibire visiems laikams. Komunistų propaganda siekė išugdyti lietuviams meilę Sibirui. Sovietų tikslas nebuvo nužudyti visus Sibire, bet apgyvendinti tuščias Sibiro žemes žmonėmis. Tai visiškai kitas tikslas nei Hitlerio.

Jeigu Hitleris skirstė visus pagal rasę ir etniškumą – ko tu negali pakeisti, tai Sovietų Sąjunga nevykdė net bajorų genocido. Vladimiras Leninas buvo bajoras pagal mamą ir tėtį. Jo tėvas – trečiosios klasės bajoras (o iš viso buvo 14 klasių). Lenino žmona Nadežda Krupskaja – taip pat bajoraitė pagal mamą ir pagal tėtį. KGB įkūrėjas ir pirmasis vadovas – Feliksas Dzeržinskis buvo Lietuvos bajoras. Man susidaro įspūdis, kad, lyginant su naciais, sovietinėje sistemoje buvo svarbiau kokios tavo asmeninės pažiūros nei kas tu pagal genus.

Žodžio „genocidas“ šaknys yra „genas“.

Atmintis apie sėkmingiausio istorijoje gruzino atneštą skausmą Lietuvos propagandinėje žiniasklaidoje yra egoistinė, kadangi dauguma jo aukų buvo rusai. Dauguma tremtinių Sibire buvo rusai.

Ši hiperbolizuota ir ignoruojanti nepatogius faktus skausmo atmintis veda prie visų J. Stalino priešų šlovinimo.

Taip 14 500 žydų žudikas Jonas Noreika tampa didvyriu. Kadangi J. Stalinas yra absoliutus blogis, bet koks jo priešas yra Lietuvos didvyris Lietuvos propagandistų akimis.

Lietuvos didieji kunigaikščiai kaip Gediminas, Algirdas ar Vytautas jau nebetinka į didvyrius, kadangi jie kovojo prieš vokiečius, o nuo rusių gimdė visus savo vaikus. Per 500 metus Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) nebuvo parašyta nė vienos knygos lietuvių kalba. Dar daugiau, LDK Statuto 4 dalies 1 straipsnis nustatė, kad Lietuvos valstybinė kalba buvo baltarusių.

Todėl be J. Noreikos nebelieka kitų didvyrių. Todėl jam atleidžiamos 14 500 žmogžudysčių.

Kita svarbi valstybinės religijos dalis – tai saviidealizacija. Lietuvos propagandistai nemato V. Adamkaus slaptojo kalėjimo, nemato to, kad Europos žmogaus teisių teismas yra didžiausia grėsmė žmogaus teisėms Lietuvoje, nemato, kad Lietuvoje yra daug politinių kalinių – žmogaus teisių gynėjams ir politinei opozicijai fabrikuojamos baudžiamosios bylos. Teisėjas Dainius Žalimas net siūlo skirti politinei opozicijai nuo 3 iki 10 metų kalėjimo vien už neteisingą nuomonę.

Bet skausmo atmintis praras savo ryškumą, jeigu jos nestimuliuoti, jeigu nebandyti atkeršyti Rusijai už J. Staliną. Būtent tokių žudikų kaip J. Noreika idealizavimas padeda palaikyti verdantį keršto jausmą. Būtent todėl Lietuvos propagandistai stato šiuolaikinę lietuvišką tapatybę ant nacių.

Keli susiję:

Vytautas Landsbergis išsakė savo kategorišką požiūrį į Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą



Žydų gelbėjimo tinklo organizatorius J. Noreika-G. Vėtra nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų