Iššūkį politiniam isteblišmentui metusiam JAV prezidentui Donaldui Trampui kelio atgal jau nėra

Kai pagaliau tapo aišku, jog daugumoje Amerikos valstijų didele balsų persvara Prezidento rinkimus laimėjo Respublikonų partijos kandidatas Donaldas TRAMPAS, Lietuvos politinis „elitas“ bei sisteminiai politologai nustėro: „Baisu! Neįtikėtina! To negali būti! Kaip tai galėjo atsitikti? Juk pergalė buvo prognozuojama valstybės sekretorei Hillary? Kas dabar mūsų laukia?..“ – pirmosiomis dienomis šauktukais ir ištiktukais mirgėjo vietinių internetinių portalų antraštės.

Naujienų tarnybos traukė iš archyvų medžiagas su karinės technikos ir karinių pratybų vaizdais, o tariami „ekspertai“ ir komentatoriai ėmė aimanuoti, jog dabar jau niekas neapgins Baltijos šalių nuo būsimos Rusijos karinės invazijos, kad NATO aljansas nebesaugos mūsų taip patikimai, kaip tai būtų buvę JAV vadovaujant „demokratei“ Hillary Clinton.

„Amerika suklydo! Šios klaidos pasekmes netrukus pajaus visas pasaulis. Minios amerikiečių jaunimo, protestuodamos prieš ekscentrišką milijardierių Donaldą Trampą plūsta į miestų gatves.“ -- Akivaizdu, jog Lietuvoje šis gerokai su tikrove prasilenkiantis šurmulys buvo pateikiamas vidaus vartojimui, siekiant pateisinti nuvalkiotas propagandos klišes bei šališką vietinio isteblišmento laikyseną per visą JAV prezidento rinkimų kampanijos laikotarpį.

Pasak Europos Parlamento nario, Prezidento Rolando PAKSO, „mąstantys žmonės puikiai supranta, kad globalizacijos epocha baigėsi, kad pastangos sukurti dar vieną - neoliberalistinę utopiją žlunga. Nepaisant taip vadinamo isteblišmento pastangų tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje, tiek Vašingtone, kuris praktiškai yra suaugęs su šio griūvančio pasaulio vizija, geriausiai prisitaikęs, sakyčiau net uzurpavęs daugybės žmonių teises ir klestintis kitų gerovės sąskaita. Socialiniai eksperimentai anksčiau ar vėliau turi baigtis.

Rinkimai baigėsi. Laisvi rinkimai - demokratijos esmė. Deja, reakcija Lietuvoje rodo, kad, toli gražu, nenorima to suvokti. Todėl mūsų isteblišmentas, kartą jau sulaužęs demokratinių rinkimų principus, šiandien yra tokioje būsenoje, tartum nieko nebūtų atsitikę, bandydamas imituoti permainas, užliūliuoti tą dalį visuomenės, kuri dar nėra visiškai praradusi vilties ir pasitikėjimo savimi“, -- teigia R. Paksas.

Tuo tarpu 45-asis JAV prezidentas Donaldas Dž. TRAMPAS savo inauguracinėje kalboje, pasakytoje sausio 20 d. Vašingtone, ant Kapitolijaus laiptų, drąsiai metė iššūkį iki šiol Ameriką valdžiausiam politiniam isteblišmentui:

„Per daug ilgai maža grupelė mūsų šalies sostinėje naudojosi valdžios dovanomis, o žmonės turėjo padengti visas išlaidas, Vašingtonas klestėjo, tačiau su žmonėmis nesidalijo šiais turtais. Politikai gyveno prabangoje, bet darbo vietos buvo naikinamos, o gamyklos uždaromos. Isteblišmentas gynė save, bet ne mūsų šalies piliečius. Jų pergalės nebuvo jūsų pergalėmis. Jų triumfai nebuvo jūsų triumfai. Ir kai jie švęsdavo mūsų tautos sostinėje, vargstantiems žmonėms visoje šalyje nebuvo ką švęsti.

Bet pokyčiai prasideda tiesiog čia ir dabar, nes ši akimirka yra jūsų akimirka. Ji priklauso jums. Ji priklauso visiems, kas šiandien susirinko čia, ir visiems, kas žiūri tai visoje Amerikoje. Tai jūsų diena. Tai – jūsų šventė, ir tai, Jungtinės Amerikos Valstijos, jūsų šalis [plojimai].

Svarbiausia iš tiesų, ne kuri partija kontroliuoja vyriausybę, o ar ją kontroliuoja liaudis. 2017-ųjų metų sausio 20-oji diena įsimins kaip dieną, kai tauta perėmė valstybę į savo rankas [ovacijos]. Užmirštieji mūsų šalies vyrai ir moterys daugiau nebebus užmiršti!..

Dabar jūsų klauso visi. Jūs išėjote į gatves dešimtimis milijonų ir jūs tapote dalimi istorinio judėjimo, kurio pasaulis dar nematė. Šio judėjimo dėmesio centre ypatingas įsitikinimas, kad valstybė yra tam, kad tarnautų savo piliečių interesams.

Amerikiečiai nori puikių mokyklų savo vaikams, saugių rajonų savo šeimoms ir gero darbo sau. Tai teisingi ir protingi teisingų žmonių ir teisingos visuomenės reikalavimai, tačiau pernelyg dideliam skaičiui mūsų piliečių tikrovė, deja, yra visiškai kitokia.

... Amerikoje mes žinome, kad tauta gyvuoja tik tuomet, kai ji deda pastangas. Mes daugiau neklausysime politikų, kurie tiktai kalba, bet nieko nedaro. Kurie nuolat skundžiasi, tačiau nieko nesiima. Tuščių kalbų metas praėjo. Atėjo laikas veikti [plojimai]. Neleiskite niekam sakyti, kad kažkas yra neįmanomo. Nėra neįveikiamų iššūkių Amerikos širdžiai, kovingumui ir dvasiai. Mes nepalūšime. Mūsų šalis vėl vystysis ir klestės...

... Mes niekam nenorime primesti savo gyvenimo būdo. Geriau tegul mūsų pavyzdys visiems tampa švytinčiu švyturiu. Mes sušvisime, kad kiekvienas galėtų paskui mus sekti. Mes sutvirtinsime senas sąjungas ir sudarysime naujas, ir suvienysime civilizuotą pasaulį prieš radikalųjį islamiškąjį terorizmą ir visiškai ji ištrinsime nuo žemės paviršiaus“, -- permainingo laikmečio iššūkius inauguracinėje kalboje akcentavo naujasis JAV prezidentas D.Trampas.

- Amerikoje rinkimus laimėjus „ne tam“ prezidentui, pasigirdo kalbos apie galimą apkaltą. Vienoje iš televizijų, CNN, netgi buvo modeliuojamas scenarijus, kas nutiktų, jeigu iki inauguracijos į Trampą būtų pasikėsinta ir jį ištiktų Džono Kenedžio likimas. Jūsų nuomone, kodėl sisteminėje žiniasklaidoje taip aršiai buvo ir tebėra puolamas naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas? Kam jis netinka?

- O kam tinka prezidentai, kurie pasisako prieš politinį isteblišmentą? Ar yra nors vienas? Pavyzdžiui, Lenkijoje Jaroslavas Kačinskis tinka? Vengrijos premjeras Viktoras Organas tinka? Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, kandidatuojanti į prezidentus, Marine Le Pen tinka?.. Galėčiau vardinti ir vardinti. Bet jeigu ateina kitaip mąstantis žmogus, kuris pasisako, kad šitaip daugiau nebebus, kad nuo šiol valstybė nebus privatus isteblišmento ūkis, o naujoji administracija darys viską, kad šalies gyventojai galėtų didžiuotis gyvendami savo valstybėje, be abejo, tai daug kam nepatinka.

Neatsitiktinai Donaldas Trampas savo inauguracinėje kalboje pabrėžė: „Amerika virš visko“ (angl. „America first“). Užtenka vogti, užtenka turtus traukti į Vašingtoną ir politikams lobti paprastų žmonių sąskaita, užtenka kitus apgaudinėti, atseit, mes čia tokie „pažangūs“ ir „demokratiški“ esame. Politiniai lyderiai, kurie pasisako prieš neoliberalistines, globalistines jėgas, pasiaukojančiai kovoja už savo šalių nacionalinius interesus, paprastai yra nemėgstami išpuikusio isteblišmento.

Tiesą sakant, aš labai džiaugiuosi vienu svarbiu prezidento Trampo žingsniu, kuris man atrodo lemtingas: pirmiausiai jis apsilankė pas žvalgybininkus ir pasakė, kad visu 100 procentų palaikys juos. Turint omenyje tai, kokią jėgą turi įvairių valstybių žvalgybinės institucijos su savo milžiniškais resursais, gyvenimas žmogaus, kalbančiam panašius dalykus kaip Trampas, neturint tvirtų sąsajų su valstybės žvalgybos sistema, būtų labai trumpas, ko gero, skaičiuojamas netgi ne savaitėmis.

Juolab, kad prieš tai buvo paskleista informacija, esą nereikia Trampui Amerikos žvalgybininkų paramos, neva jis ir pats viską gerai žino, ką reikia daryti, todėl nereikia kasdieninių susitikimų, užteks savaitinio, o jis pats nuspręs, ką reikia daryti, ir panašiai. Juk paprastai žvalgybininkai, kurie organizuoja karus, dažnai inicijuoja teroro aktus bei katastrofas tam, kad pateisintų savo buvimą, šitokio jų ignoravimo nebūtų toleravę. Ir aš nežinau, ar prezidentas Trampas bebūtų gyvenęs ir atidirbęs tiek kadencijos, kiek pragyveno tragiškos lemties JAV prezidentas Džonas Kenedis.

Kaip žinia, Džonas Kenedis irgi buvo stiprus, charizmatiškas lyderis, 1961 metais sugebėjęs atsilaikyti prieš Sovietų Sąjungą, kai iki pasaulinio branduolinio karo tebuvo likę suskaičiuotos minutės. Tiktai jo ryžto bei valios pastangų dėka pasauliui pavyko išvengti branduolinės katastrofos!..

Aš nežinau, kas galėjo atsitikti Trampui, ar jam būtų pavykę įžengti į Baltuosius rūmus Vašingtone, jeigu prieš tai jis nesusitiktų su žvalgybininkais ir neužsitikrintų jų paramą.

Kai Trampas dabar kalba, kad Amerika bus virš visko, užtenka remti kitas pasaulio šalis, užtenka amerikiečiams gyventi prasčiau negu gyvena kitų šalių piliečiai, kad visų mūsų kraujas yra raudonas, nepriklausomai nuo odos spalvos, kad reikia pagaliau sutvarkyti savo šalies infrastruktūrą, pakelti žmonių pragyvenimo lygį, -- visa tai yra tikro lyderio žodžiai!..

O kas yra tikrasis lyderis? Būtent tas, kuris žino, jog ištesės duotus pažadus. Jis žino, iš kažkur paimti tuos milijardus savo šalies ir piliečių gerovei užtikrinti. Jeigu vienas turi šimtus milijardų dolerių, o kitas galo su galu sudurti negali, be abejo, tokia socialinė atskirtis Amerikoje turėtų ženkliai sumažėti, nors disponuojantys milijardais ir nenori lengvai sutikti su tokiais Trampo pasisakymais.

Aš galėčiau pasirašyti po kiekvienu 45-ojo JAV prezidento Donaldo Trampo inauguracinės kalbos žodžiu. O juk daug kam naujojo lyderio kalba nepatinka. Tiems, kurie buvo įpratę valdyti Ameriką ir visą pasaulį, arba tiems, kurie dabar sėdi kažkokiam super kreiseryje ir galvoja, ką čia dabar daryti su tuo „neprognozuojamu“ Trampu. Nežinau, galbūt keliolika žmonių ar kelios įtakingos šeimos, matyt, rezga planus, kaip išsukinėti tai, kas jiems nėra priimtina, kaip lokalizuoti, supančioti Trampą. Turbūt mes matysime dar daug ką, matysime pasikėsinimus į Trampą, pilamą purvą ir šantažą, matysime gąsdinimus bei provokacijas, ir, neduok Dieve, dar baisesnių dalykų. Galiu tik palinkėti Trampui sveikatos, sėkmės ir Dievo palaimos!..

- Ekspromtu pasakytoje, 15 minučių tetrukusioje inauguracinėje kalboje JAV prezidentas Donaldas Trampas patikino, jog nuo šiol valdžia priklausys ne politiniam isteblišmentui, o Amerikos žmonėms. Ką manote apie naujojo prezidento užmojus bei kontraversiškai vertinamus pareiškimus?

- Be abejo, mes negalime lygintis su prezidentu Donaldu Trampu nei valstybės didumu, nei įtaka, tačiau savo inauguracinėje kalboje bei programoje aš pabrėžiau: sugrąžinkime viltį žmonėms, sugrąžinkime valdžią žmonėms, sugrąžinkime Lietuvą mūsų valstybės piliečiams. Tokie buvo prieš 14 metų mano pasakyti žodžiai. Netrukus pasigirdo kalbos, jog prieš Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą turi būti suorganizuotas antifašistinis frontas ir beveik visas šalies politinis isteblišmentas toleravo kai kurių visiems gerai žinomų veikėjų tokius pasisakymus.

Tikiuosi, prezidento Donaldo Trampo inauguracinėje kalboje pasakyti žodžiai, pirmieji veiksmai, kuriuos jis dabar daro, sieks kur kas toliau nei jo kabineto Vašingtone sienos. Labai norisi tikėti, jog Trampui iš tikrųjų pavyks įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus. Tačiau kai tavęs klausosi ir stebi specialiosios tarnybos, kai tavo žodžiai nepasiekia daugumos piliečių, o masinės informacijos priemonės bando diskredituoti tave visuomenės akyse, parodyti visiškai kitokį, deja, prasideda neprognozuojami dalykai, visokie trukdymai, politinės intrigos ar netgi galimi pasikėsinimai.

Ar gali prezidentą Donaldą Trampą ištikti Džono Kenedžio likimas – man sunku pasakyti. Be abejo, tai priklausys ir nuo to, ar pavyks naujajam prezidentui pajungti specialiąsias struktūras ir užsitikrinti daugumos amerikiečių paramą. Pasaulio galingųjų istorija žino daugybę likimų. Vieni lyderiai turėjo dešimtis pasikėsinimų, bet išliko gyvi. O kaip susiklostys Donaldo Trampo likimas, kol kas niekas nežino, bus matyti. Aš labai norėčiau, kad lemtis jam būtų palanki. Iššūkį politiniam isteblišmentui metusiam JAV prezidentui Donaldui Trampui kelio atgal jau nėra!..

- Demokratų partijos kandidatę į JAV prezidentus Hilari Klinton besąlygiškai rėmusio Lietuvą valdančiojo oficiozo (politinio isteblišmento) pozicija po respublikonų kandidato Donaldo Trampo pergalės, regis, turėtų iš esmės keistis, tačiau išlieka vis tokia pati – proklintoninė?

- Politinės krypties nenorėčiau vadinti pavardėmis, nei klintonine, nei bušine, nei reiganine. Šiam reiškiniui apibudinti pavardės netinka. Sakyčiau taip: iki Trampo buvo vykdoma globalistinė - neoliberalistinė politika, kuriai Lietuvos politinis isteblišmentas metų metais tarnavo, nuolankiai atsiklaupęs ant kelių. Regis, taip stipriai buvome įpratę klūpėti, kad dabar nesugebame atsistoti, nesugebame susivokti, jog naujasis Amerikos prezidentas yra visai kitoks. Trampas gi aiškiai sako: valdžią reikia sugrąžinti žmonėms, valdžia priklauso tautai. Amerikiečiai turi teisę gyventi oriai.

Susidaro įspūdis, jog tokia stipri ankstesniojo isteblišmento įtaka šiandieninėje Lietuvoje, kad netgi drįstama dergti naująjį JAV prezidentą!.. Nesuprantu, kaip buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Žygimantas Pavilionis gali agituoti - apginkime pasaulį nuo Trampo?!.. Deja, žinomi politiniai veikėjai bei komentatoriai nesibodi įžeidžiančių epitetų Trampo atžvilgiu.

Kaip galima prezidento Donaldo Trampo inauguracijos Vašingtone tiesioginės transliacijos metu komentatoriams Lietuvoje nuteikinėti ir laukti kažkokių „nenumatytų“ įvykių?.. Įkyriai rodyti, štai minia protestuoja ir šitie nepatenkinti, tačiau neparodyti, kad amerikiečių nacija, išsirinkusi JAV prezidentą, džiaugiasi. Lyg tyčia rodoma, kokia nuostabi Hilari Klinton „kūno kalba“, o štai Trampas visai ne toks!..

Susidaro įspūdis, nekantriai laukiama galimų ekscesų, kad viskas staiga iš esmės pasikeistų. Taip ilgai ir nuolankiai buvo tarnauta Amerikos globalistams, kad šiandien daug kam sunku pripažinti akivaizdų faktą: JAV piliečiai išsirinko visai kitokį prezidentą būtent dėl jo kitokios pozicijos, aiškiai nesutampančios su buvusiu isteblišmentu.

Atrodytų, nesudėtinga tai suprasti: vienas nedidelis karas ir dešimtys oligarchų tarpsta, o milijonai kenčia. Kas bombarduoja Artimuosius Rytus?.. O gal Lietuvos isteblišmentui tokie dalykai apskritai nerūpi? Aklai paklūstant Briuselio direktyvoms, pas mus inertiškai sprendžiama, kaip reikėtų pasidalinti kvotas pabėgėliams priimti.

Subombarduotas Afganistanas, Irakas, Libija, Sirija. Nejau kas nors mano, kad čia yra fatališka klaida? Mano nuomone, tai buvo gerai suplanuotas veiksmas. Bombomis ir tankais vykdoma karinė intervencija, valstybiniai perversmai, kažkam duodantys milžinišką pelną ir galimybę valdyti.

- Kadangi jau antrą kadenciją darbuojatės Europos Parlamente, turbūt kur kas geriau, nei dauguma lietuvaičių, jaučiate Briuselyje tvyrančias nuotaikas, kurios turėtų keistis po „Brexit“ bei Trampo išrinkimo JAV prezidentu? Ar nemanote, jog neišvengiami „tektoniniai lūžiai“, esminės permainos neliberalų - federalistų požiūryje į Europos Sąjungos išlikimo galimybes bei vystimosi raidą?

- Jau ir anksčiau būdavo vykdomas panašus scenarijus, savotiškas lošimas politikoje: išsirinkti priešą ir tapti svarbiu kovojant su juo. Aš manau, šiandien ypač svarbu, kad galingiausios pasaulyje branduolinės valstybės, tiek Rusija, tiek ir Amerika, atrastų santarvę. Kažkada mes girdėdavome įtakingų pasaulio politikų kalbas apie branduolinį nusiginklavimą, branduolinių galvučių mažinimą, tarptautinių santykių gerinimą. Deja, per paskutinius 15-20 metų tokių kalbų jau nebegirdime, viskas tik blogyn ir blogyn. Todėl dėmesio verti vieni iš pirmųjų Donaldo Trampo pasakyti žodžiai: „Tiktai kvailiai ieško priešų, kovojant su Rusija“.

Šia prasme iš tikrųjų sveikintinas 45-ojo JAV prezidento ryžtas bei siekis, kad Amerika ir Rusija taptų partneriais kovoje su radikaliaisiais islamistais, teroristais (ISIS), kad ieškoma sąlyčio taškų, bandoma išimtinai politinių derybų, diplomatiniu keliu spręsti opiausias pasaulio problemas!..

Mano nuomone, tai vienas iš svarbiausių dalykų, kuris dar gali išgelbėti Žemės planetą, šitą pasaulį ir žmoniją. Bet jeigu politinio dialogo nebus, jeigu ir toliau bus žvanginama ginklais, veikiama tik iš jėgos pozicijų, tai civilizacijų karas arba religinis karas, sakyčiau, netgi branduolinis karas yra tiesiog neišvengiamas. Pastarojo meto įtemptoje geopolitinėje situacijoje tiek Rusijai, tiek ir Amerikai, būtina žengti nepaprastai svarbų ir atsakingą žingsnį, idant žmonių civilizacija būtų apsaugota nuo branduolinės katastrofos!..

- Žmonių civilizacijos istorijoje gerai žinomi atvejai, kai pasiekus tam tikrą kritinį tašką tarp šalių užsimezga konstruktyvus dialogas, priešingu atveju – karas neišvengiamas. Ar nemanote, jog pastaruoju metu jau yra pasiekta ta kritinė riba, kurią peržengus?..

- Mano nuomone, niekas pasaulyje šiaip sau ir iš nieko neatsiranda. Tarkim, prieš kokius 15-20 metų ar daug buvo kalbama apie radikalius islamistus, rengiančius teroristines atakas visoje Europoje?.. Ar apskritai buvo kalbama apie nelegalios migracijos pavojų, tautų persikraustymą?.. Bet kas gi iš tikrųjų pastaruoju metu įvyko? Globalinis sprogimas, globalinė katastrofa ar pasaulinis karas? O gal koks vandenynas užliejo pusę žemyno?.. Taigi nieko panašaus neįvyko. Todėl aš esu linkęs manyti, jog visame pasaulyje dirbtinai eskaluojama įtampa, neoliberalams – globalistams siekiant savo politinių tikslų.

Imkime, pavyzdžiui, nelegalių migrantų antplūdį. Kažkam, matyt, labai parūpo sumaišyti nacionalinius šalių gyventojus su emigrantais, sumaišyti tautas ir valstybes, panaikinti valstybines sienas. Ir tada drąsiai bus galima teigti, jog neoliberalizmo tendencijos pasiekė įspūdingą pergalę.

Arba štai kitas pavyzdys: užtenka pradėti organizuoti „arabų pavasarius“, „spalvotąsias revoliucijas“, „demokratijos eksportus“ į trečiąsias šalis – juk panašioms akcijoms, be abejo, reikalingi ginklai. Tokių invazijų pasėkoje nuverčiami neoliberalams - globalistams nepaklusnūs rėžimai, atsiranda teroristinė „Islamo valstybė“, kurią vieni finansuoja, o kitiems tenka kovoti bei saugotis radikalių islamistų išpuolių. Kažkas iš to pelnosi, tarpsta, deja, šimtai milijonų kenčia, žūsta niekuo nekalti žmonės, taikūs gyventojai!..

Pabandykite įsivaizduoti, kiek kainuoja vienas šiuolaikinis tankas, patranka arba vienas naujo modelio karinis lėktuvas. Ko gero, pakaktų įsigyti penkis tokius lėktuvus ir Lietuva bankrutuotų. Kartais bandau juokauti, vieni naujausių amerikiečių karo naikintuvai F- 125 kainuoja apie 140 milijonų dolerių. Jei sakoma, kad Lietuvoje reikėtų palikti penkis universitetus, tai gal uždarykime visas aukštąsias mokyklas ir įsigykime keletą modernių karinių lėktuvų?..

Argi tai ne beprotybė, žinant, jog Lietuvoje žmonių pragyvenimo lygis – vienas žemiausių Europos Sąjungoje, valdantiesiems pareikšti, kad 2,5 procento skirsime gynybai, krašto apsaugai?!.. O ką mes tada ir nuo ko saugosime, ar tuos, kurie jau nesugebės emigruoti iš Lietuvos?.. Pagaliau, kas bus tie Lietuvos saugotojai? Ar neturintys tinkamo išsilavinimo, nebaigę aukštųjų mokyklų, sugebės valdyti šiuolaikinę karinę techniką?.. Beje, sakoma, mes paliksime Kunigų seminarijas, kad klierikai galėtų laidoti mūšyje žuvusius kareivius...

- Globaliame pasaulyje neišvengiamai bręsta esminės permainos. Tai liudija ne tik „Brexit“ ar Donaldo Trampo išrinkimas JAV prezidentu. Neišvengiami pokyčiai, jau po kelių mėnesių išrinkus naująjį Prancūzijos prezidentą, o gal netgi ir Vokietijoje po kanclerio rinkimų. Belieka tikėtis, jog ir Lietuvoje pagaliau bus atsitokėta, kad vadinamasis isteblišmentas deramai įvertins naująją geopolitinę situaciją?

- Visuomet norisi tikėti, kad bus atsitokėta. Ką gali žinoti?.. Dar per anksti spręsti, prabėgus kelioms savaitėms po Donaldo Trampo inauguracijos. Anksčiau transliuojant Lietuvoje bet kokius video žinių siužetus iš Amerikos, ar tai iš Baltųjų rūmų ar Senato, visuomet girdėdavome ditirambus, nesvarbu, kas bebūtų pasakyta ar padaryta. Amerika kažką bombardavo ar sušaudė, padarė tą ar aną, visuomet būdavo besąlygiškai viskam pritariama. Tarytum esame JAV kolonija, pasižyminti išskirtiniu lojalumu bei pritarimo funkcija. Deja, tai jau nebestebina. Norint okupuoti ar įtakoti kokią valstybę, šiandien jau nebereikia karo. Pakanka masinės informacijos priemonių, nieko daugiau nereikia.

Tačiau dabar mes stebime visai priešingus veiksmus. Tie politikai, kurie anksčiau darė įtaką Lietuvai, tą įtaką ir toliau stengiasi žūt būt išlaikyti. Matyt, ne šiaip sau. Labai tikėtina, jie turi savo planus. Kokie tie planai, šito aš tikrai nežinau. Tačiau tie žmonės arba politinis isteblišmentas Lietuvoje, kuris absoliučiai ir besąlygiškai visuomet palaikydavo bet kokį ankstesnio laikotarpio, iki Trampinės Amerikos veiksmą, dabar išdrįso dergti galingiausios pasaulio valstybės, Jungtinių Amerikos Valstijų naująjį prezidentą Donaldą Trampą?!.. Tokie dalykai, be abejo, verčia rimtai susimąstyti. Demokratiškoje Europos Sąjungos šalyje taip neturėtų būti.

- Dėkoju už pokalbį.