Italijos premjerų estafetė

Premjerą Enrico Letta privertė atsistatydinti

Vasario 14 dieną Italijos premjeras Enrico Letta atsistatydino, tai paaiškinęs naujos vyriausybės formavimo būtinybe.

Italai taip priprato gyventi nuolatinių politinių kovų situacijoje, kad kiekvienai krizei jie turi savą apibūdinimą. Tai, kas Romoje vyko pastarąsias kelias dienas, čia vadina una staffetta – „estafete“.

E. Letta buvo priverstas atsistatydinti po to, kai dauguma jo partijos narių iš Demokratinės partijos balsavo už naujos vyriausybės sudarymą. Kaip naujasis premjeras estafetę perėmė jo politinis priešininkas Matteo Renzi, kuris vasario 12 dieną sugebėjo užsitikrinti partijos palaikymą.

Italijos prezidentas Giorgio Napolitano pareiškė, kad vyriausybės likimas visiškai priklauso nuo Demokratinės partijos. M. Renzi šalininkai tikėjosi, kad jis taps vyriausybės vadovu, tačiau nemanė, kad postas atiteks paprasčiausiai perimant estafetę be rinkimų.

„Įprastai Italijoje vyksta demokratinių rinkimų procedūra, tačiau E. Lettos atsistatydinimo ir M. Renzi atėjimo į valdžią atveju įvyks įgaliojimų perdavimas. Tai gali nepatikti ne tik politikams, bet ir paprastiems italams, – sako politinių mokslų daktarė ir Maskvos tarptautinių santykių instituto profesorė Tatjana Zonova. – Ir dar viena problema – numanomas skilimas Italijos Demokratinėje partijoje. Kai dauguma balsuoja prieš savo narį, tai liudija vidinius nesutarimus.“

39 metų M. Renzi taps pačiu jauniausiu premjeru respublikos istorijoje ir trečiu premjeru iš eilės, kuris užims postą be balsavimo. „Pagrindinė M. Renzi idėja – tai proveržio idėja, – sako T. Zonova. – Šiuo metu Italijoje egzistuoja daugybė problemų, kurias reikia išspręsti. Tai ir naujo rinkimų įstatymo sukūrimas, ir parlamento reforma – planuojama arba jį padaryti vienpartiniu, arba suteikti dvejiems rūmams skirtingo lygio kompetencijas. Po ekonominės krizės Italijoje juntamas pagerėjimas, tačiau problemos liko, pavyzdžiui, labai didelis nedarbo lygis, tarp jaunimo – daugiau nei 40 %.“

E. Letta atėjo į valdžią 2013 metų balandį, kai po pralaimėjimo prezidento rinkimuose iš Demokratinės partijos pirmininko posto pasitraukė Pieras Luigi Bersani. „Tuomet E. Letta suformavo koaliciją su Silvio Berlusconi, ir tai jam kainavo daugelio partijos narių palaikymą“, – tvirtina britų laikraštis „The Guardian“.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: newtimes.ru