JAV valdžia pateisina visuotinį šnipinėjimą, Europos Komisija jam prieštarauja

Dokumentus apie visuotinio sekimo sistemą PRISM paviešinusio 29 metų buvusio JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojo Edwardo Snowdeno ateitis kol kas miglota, tačiau tam tikri kontūrai jau ryškėja. Kol JAV siekia jo ekstradicijos iš Honkongo, kuriame dar visai neseniai buvo apsistojęs vadinamasis pranešėjas, t. y. valstybės daromų nusikaltimų viešintojas (whistleblower), politinį prieglobstį jam pasiūlė Rusija, pranešė „Press TV“.

Apie tai birželio 11-ąją rašo ir Rusijos dienraštis „Kommersant“, cituodamas prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretorių Dmitrijų Peskovą. „Prieglobstis būtų suteiktas, tačiau E. Snowdenas turi pats atsiųsti prašymą“, - pažymėjo jis.

JAV šnipų vadas, Nacionalinės žvalgybos direktorato vadovas Jamesas Clapperis pareiškė, kad E. Snowdenas padarė „didžiulę žalą amerikiečių žvalgybos galimybėms“, ir kreipėsi į Teisingumo departamentą, prašydamas pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl galimo valstybės išdavimo.

Baltieji rūmai E. Snowdeną išvadino nusikaltėliu ir pabrėžė, kad aktyviai sieks jo ekstradicijos iš Honkongo, kuris turi pasirašęs ekstradicijos sutartį su Vašingtonu.

Tačiau politologai mano, kad Kinija greičiausiai neleis jai priklausančiam Honkongui atiduoti E. Snowdeno JAV. Amerikiečiai pagrasino, kad jei Kinija taip pasielgs, Vašingtono ir Pekino santykiai gerokai pašlis.

JAV spauda pranešė, kad E. Snowdenas dingo iš viešbučio, kuriame buvo apsistojęs Honkonge.

Galimas daiktas, kad prieglobsčio jis prašys Islandijos.

Kai E. Snowdenas paskelbė dokumentus apie visuotinio sekimo mechanizmą PRISM, jis ne tik tapo pajuokų objektu (žr. pav.), bet ir sukėlė didelį galvos skausmą JAV prezidentui Barackui Obamai, mat pastarąjį įvairių pasaulio šalių žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose masiškai ėmė kritikuoti laisvai norintys gyventi žmonės.

Kitą savaitę Berlyne B. Obama kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel tarsis, ką daryti toliau. Ne paslaptis, kad Europos Sąjungoje veikia panašios piliečių sekimo sistemos kaip PRISM.

Su JAV valdžios atstovais dėl PRISM birželio 13-ąją susitikti žada Europos Komisijos viceprezidentė Viviane Reding. „Asmeninių duomenų apsauga – fundamentali teisė“, - griežtai pareiškė V. Reding.

Nepaisydama kylančio žmonių visame pasaulyje nepasitenkinimo, JAV valdžia toliau gina visuotinį paprastų piliečių sekimą. Kaip birželio 10-ąją sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Jay Carney, B. Obama „tiki, kad 702-asis straipsnis [Section 702; tai – totalios kontrolės įvedimo ir bet kokio pasaulio kampelio sekimo teisinis pagrindas JAV užsienio žvalgybos įstatyme - Foreign Intelligence Surveillance Act, FISA - M. P.] yra visiškai tinkamas programai, kuri žvalgo, na, jūs žinote, užsienio šalių duomenis ir potencialius užsienio teroristus“.

E. Snowdenas atskleidė, kad PRISM didžiausią dėmesį skiria JAV piliečiams, taip pat Artimųjų Rytų šalims bei Vokietijos gyventojams šnipinėti.