J. Cassaveteso filmų retrospektyva: pažintis su Holivudo maištininku

Gruodį ryškiausių kino klasikų retrospektyvas rengiantis „Skalvijos“ kino centras šiemet grąžins į JAV nepriklausomo kino ištakas. Gruodžio 6–15 d. čia bus parodyta amerikiečių Naujosios bangos pradininko Johno Cassaveteso (1929–1989) kūryba. Jo atsidavimas kinui ir tuo pat metu novatoriškas įsipareigojimas kurti emociškai atvirus filmus už didžiųjų Holivudo studijų ribų įkvėpė ne tik amžininkus, bet ir šiuolaikinius kino kūrėjus. Tarp jo talento gerbėjų – Jimas Jarmuschas, Aki Kaurismäki, Larsas von Trieras, Martinas Scorsese ir daugelis kitų.

Scenaristas, aktorius ir režisierius J. Cassavetesas gimė Niujorke, išeivių iš Graikijos šeimoje. Karjerą pradėjo kaip teatro aktorius, trumpų kino vaidmenų atlikėjas. Netrukus išgarsėjo sėkminga aktoriaus karjera Holivudo filmuose. Paradoksalu, tačiau ir Lietuvoje J. Cassavetesas geriau žinomas kaip aktorius. Romano Polanskio kūrybos gerbėjai jį turėtų prisiminti iš siaubo trilerio „Rozmari kūdikis“ (Rosemary Baby, 1968). Čia jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų – Rozmari vyro.

J. Cassaveteso kūrybinis kelias unikalus tuo, kad vienu metu jis ir bendradarbiavo su Holivudu, ir maištavo prieš jo standartus. Tuo metu, kai visi kūrė didžiųjų Holivudo studijų paviljonuose, jis išėjo į Niujorko gatves, filmavo prigrūstuose baruose, namuose, leidosi į eksperimentus su garsu ir montažu. Galiausiai vėl grįžo į Holivudo studijas, tačiau nuolat įsiveldavo į nesibaigiančius konfliktus su prodiuseriais.

Vienu metu spontaniškas, intymus, bet ir tiesus, netgi šiurkštus J. Cassaveteso kinas yra sunkiai apibūdinamas. Vieni jį lygina su prancūzų Naujosios bangos filmais, kiti – su realistiškomis cinéma verité stiliaus juostomis, tačiau ir vieni, ir kiti sutinka, kad šio režisieriaus kinas yra savitas. Jo kino pasakojimai primena lūžius išgyvenančių moterų ir vyrų charakterių studijas, seka kasdienio gyvenimo, o ne tradicinio linijinio naratyvo ritmais.

Retrospektyvos žiūrovams bus siūloma pamatyti šešis J. Cassaveteso filmus. Ją pradės debiutinis „Šešėliai“ (Shadows, 1959), sukurtas 16 mm juostoje. Tai vienas ryškiausių bitnikų epochos liudijimų, primenančių nuolatinę improvizaciją 6-ojo deš. Niujorko ritmais ir atmosfera. Juosta išsyk pelnė kritikų įvertinimą Venecijos filmų festivalyje, o M. Scorsese ją gretino su tokiais klasikos šedevrais kaip „Pilietis Keinas“ (Citizen Kane, rež. O. Welles) ir „Uoste“ (On The Waterfront, rež. E. Kazan).

Pažintį su J. Cassaveteso kūryba tęs „Veidai“ (Faces, 1968), pasakojimas apie tarpusavio santykiais besibodinčius sutuoktinius, įtaigi drama „Paveikta moteris“ (The Women Under the Influence, 1974), dėl tematinio panašumo lyginta su Milošo Formano „Skrydžiu virš gegutės lizdo“. Asmeninės J. Cassaveteso kovos su Holivudu metafora tapo drama „Kinų bukmekerio nužudymas“ (The Killing of a Chinese Bookie, 1976).

Retrospektyvos metu bus galima pamatyti ir aktorinius J. Cassaveteso darbus. Nepamirštamas jo ir Genos Rowlands aktorinis duetas išliko filmuose „Premjera“ (Opening Night, 1977) ir „Meilės tėkmės“ (Love Streams, 1984). Tai buvo viena ryškiausių porų ne tik kino ekrane, bet ir gyvenime.