R. Juknevičeiėn (neša ES vėliavą). |
Už 20 tūkst. eurų be priedų Lietuvos bei visos Europos žmonių labui Europos Parlamente besidarbuojanti Rasa Juknevičienė per naujienų formą BNS paskelbė savo pranešimą dėl Gruzijos (dabartinis Sakartvelas - ekspertai.eu past.) išgelbėjimo.
Žemiau pateikiamas A. Arestovičiaus tekstas verstas su naujausia Vilniaus universiteto „rusų-lietuvių-rusų“ kalbų mašininio vertimo, paremto statistiniais metodais, sukurta sistema.
Ši sistema leidžia mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis versti tekstus ir užtikrina didesnį nei dabar esančių sistemų vertimo tikslumą, informuoja sistemos kūrėjai.
Sistemos sukūrimas mokesčių mokėtojams kainavo 2 milijonus 144 tūkstančius 835,6 eurus (beveik 7,5 milijono litų).
Ši sistema, pradėta kurti Žmonių partijos valdymo laikais 2012 m. balandžio 1 d., o Lietuvos žmonių labui veikia nuo 2015 m. kovo 31 d.
„Gruzija sukilo prieš antieuropietišką Bidzinos Ivanišvilio režimą, parašė nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimais Europos Parlamente Rasa Rastauskienė (Juknevičienė - ekspertai.eu past.).
Tai, kas vyksta Gruzijoje, nėra vien tik vietinis ginčas Europos pakraštyje.
Tai – dar vienas Rusijos imperinių veiksmų epizodas bei mišraus Putino karo su demokratinėmis valstybėmis dalis.
Norint suprasti šių įvykių esmę, verta pažvelgti į platesnį pastarųjų dešimtmečių kontekstą.
Gruzijos prezidentė Salomėja Zourabichvili parlamento rinkimus, vykusius spalį, pavadino „Kremliaus specialiąja operacija“.
Tai ne vien manipuliacija rinkimų rezultatais – praktika, būdinga autokratinėms valstybėms.
Putino pakilimas į valdžią Rusijoje taip pat buvo ypatinga operacija, pasinaudojant imperine čečėnų korta. Tuo metu SSRS žlugimas vis dar žavėjo pasaulį, todėl sunaikintas Groznas, susprogdinti lėktuvai ir tūkstančiai žuvusiųjų Ičkerijos Respublikoje nesukėlė demokratinio pasaulio reakcijos.
Po Putino kalbos Miunchene 2007 metais Kremliaus operacijos prieš kaimynines valstybes suintensyvėjo. Rusijos prezidentas konsolidavo valdžią šalies viduje, perimdamas kontrolę politinei sistemai, žaliavų ištekliams ir pagrindiniams televizijos kanalams.
Miuncheno kalba atskleidė būsimą strategiją: buvusių imperinių žemių atkūrimą Europoje.
Pirmąja karinės agresijos auka tapo Gruzija – iškart po NATO viršūnių susitikimo Bukarešte, kur trys NATO narės blokavo Narystės veiksmų planą (MAP) Ukrainai ir Gruzijai. Tai buvo aiškus signalas Kremliui imtis agresyvių veiksmų. Po dalies Gruzijos teritorijos aneksijos Kremlius inicijavo kitą operaciją Ukrainoje, į valdžią atvesdamas Viktorą Janukovyčių.
Su didele Kremliaus parama 2010 m. prezidento rinkimus Ukrainoje laimėjo Janukovyčius – Kremliaus marionetė. Jis greitai atmetė Ukrainos narystės NATO siekius, pratęsė Rusijos karinės bazės Kryme susitarimus dar 45 metams, įkalino Juliją Tymošenko ir paskyrė prorusiškus ministrus į svarbiausius postus.
Panašūs procesai vyko Moldovoje, kur prokremliškos jėgos taip destabilizavo šalį, kad ES sustabdė jai paramą.
Lietuva taip pat patyrė Kremliaus operacijas – ryškiausia iš jų buvo 2012 m. referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Šio referendumo dalyviai iš Lietuvos pusės iki šiol nebuvo patraukti atsakomybėn.
Gruzijos atvejis iki šiol buvo sėkmingiausias Kremliaus projektas. 2012 m. Bidzina Ivanišvilis, atsivežęs milijardus iš Rusijos, įkūrė partiją „Gruzijos svajonė“. Palaipsniui jis perėmė valstybinių institucijų kontrolę ir tapo mažesniu Putino klonu.
Jo partija, manipuliuodama proeuropietiškomis nuotaikomis, faktiškai vedė šalį priešinga kryptimi.
Ukrainoje Kremlius nesugebėjo išlaikyti Janukovyčiaus valdžioje, o Moldova atgavo tam tikrą stabilumą. Baltijos šalys, nors pažeidžiamos, sėkmingai priešinosi.
Gruzija – kritinis platesnio Rusijos karo su Europa elementas. Svarbiausias mūšis vyksta Ukrainos žemėje, tačiau ne mažiau svarbus karas vyksta prieš demokratines vertybes, naudojant sabotažą, manipuliacijas ir propagandą.
Pasirinkimas aiškus: arba ryžtis laimėti, arba susitaikyti su agresyvia imperija.
Europos Sąjunga turi padėti Gruzijai apsiginti. Tik nauji, skaidrūs rinkimai, atitinkantys demokratijos standartus, gali išvesti šalį iš krizės“, - parašė R. Juknevičienė.
Susiję:
Jei Juknevičienė skubiai nesulauks pastiprinimo iš Nausėdos, Gruzijos gali nepavykti išgelbėti
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]