Lapkričio 11 dieną latviai mini Lačplėsio dieną, pagerbdami Latvijos laisvės kovose žuvusius savo tautos didvyrius, kurie 1919 metais išvadavo Rygą nuo bermontininkų. 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta Latvijos nepriklausomybė. Šiais metais Latvijos Respublika mini savąjį 95-metį.
Derėtų priminti, kad kaimynai, kaip ir lietuviai, mini visų šventųjų dieną, o lapkričio 10-ąją labai entuziastingai švenčia Martyno dieną – žiemos sutiktuves, išlaikydami ir senąsias baltų, ir krikščioniškas tradicijas. Juolab, kad vardas Martinš yra bene toks pat dažnas kaip ir Janis. Taigi lapkritis latviams – ypatingas mėnuo. Ryga ir visa Latvija nuo pat lapkričio 1-osios bruzda bei šurmuliuoja, visur tvyro pakylėta šventinė nuotaika. Miestai ir miesteliai, pasipuošę chrizantemų žiedais, vėliavomis ir, regis, niekad negęstančiomis žvakutėmis, ne tik prisimena tautines šventes, bet ir rengiasi Kalėdoms.
Šiokių tokių „dovanėlių“ jiems kartas nuo karto padovanoja ir vietos politikai. Rygos meras Nilas Ušakovas (natūralizuotas Latvijos pilietis, kurio gimtoji kalba yra rusų, Latvijoje pasiekė neįtikėtinų karjeros aukštumų: ilgai dirbo Baltijos 1-ajame kanale ir ėjo įvairias atsakingas pareigas; nuo 2005 metų pradėjo politiko kelią – „Susitarimo“ partijos valdybos pirmininkas, Seimo deputatas, Rygos miesto tarybos narys, meras) daugybę kartų kritikuotas už necenzūrinę kalbą net miesto tarybos posėdžių metu, kurią viešai pademonstravo vietos televizijos kanalai, vėl pateko į eterį. Visa tauta šeštadienį galėjo stebėti socialdemokratų partijos „Susitarimo centras“ kongreso epizodus. Viename jų partijos lyderis Janis Urbanovičius su visais „bleksėjimais“ ir kitokiais žodeliais derėjosi su Ušakovu dėl savo pasisakymo laiko, kurio jokiu būdu nenorėjo užleisti Talino merui Edgarui Savisarui. Vėliau pats Ušakovas latvius „pamalonino“ savuoju pasisakymu. Kalbėdamas, kad vienas svarbiausių partijos uždavinių yra latvių kalbos ir kultūros išsaugojimas bei perdavimas ateities kartoms, Rygos meras pabrėžė: „Bet tuo pačiu dar efektyviau turime rūpintis nacionalinėmis mažumomis, dar atkakliau kovoti su rusofobija, ksenofobija ir nacionalizmu, kuris daugeliui politikų tapo bene vieninteliu kapitalu. Jei kalbėsime apie nacionalizmą, mums tas pats, ar tai latvių, ar rusų nacionalistai. Mūsų uždavinys yra juos padaryti arba politiniais marginalais, arba pajuokos objektu, nes tokie jie iš tikrųjų ir yra.“ Minėtame šeštadienio kongrese Nilas Ušakovas išrinktas partijos pirmininku, kitaip tariant – „partijos veidu“, o Janis Urbanovičius – pirmininko pavaduotoju, faktiniu darbo organizatoriumi. Įdomu, kad „Susitarimo centras“ – viena populiariausių partijų, kurios reitingai tokie aukšti, kad visi partijos aktyvistai jau kuria planus dėl vyriausybės formavimo.
Vienas partijos narių Nikolajus Kabanovas buvo parašęs feljetoną ir jį publikavo laikraštyje „Vesti segodnja“. Šiame rašinėlyje Kabanovas išjuokė nacionalinį latvių pasididžiavimą – Dainų ir šokių šventę. Tačiau latvių verslininkai nė negalvoja paisyti politikų nusišnekėjimų ir toliau didina nacionalinėmis spalvomis bei simboliais pažymėtų prekių gamybą. Raudonos ir baltos Latvijos vėliavos, vėliavėlės ir prisegamos juostelės – viena perkamiausių prekių. „Latvijos tekstilė“ paskelbė, kad praeitos savaitės pabaigoje pardavė daugiau kaip 50 000 metrų vėliavos spalvų juostelių, o tai daugiau, nei jų buvo parduota per visus praėjusius metus. Dar didesnio populiarumo sulaukė gamintojo „Kin Leaves“ apsauginės plėvelės telefonams, planšetiniams ir nešiojamiems kompiuteriams. Įmonės vadovas Gintas Lazdinis teigia, kad tautinės vėliavos spalvų ir dekoruotos nacionaliniais simboliais apsauginės plėvelės yra labai perkamos ir vis dažniau naudojamos. Jomis norima ne tik apsaugoti elektroninius įrenginius, bet ir išsiskirti individualumu, pabrėžti latviškumą. Latviams labai svarbiu akcentu tapo ženklinimas „Pagaminta Latvijoje“, o į bendrą nacionalinės kultūros politikos darbą įsijungia vis daugiau gamintojų, menininkų, dizainerių.
Latvijos Nepriklausomybės dieną latviai pasitinka kaip niekada pakylėtai, aukštai keldami vėliavas, puošdamiesi nacionaliniais kostiumais, dainuodami tautines dainas.
Latvijos vėliava - populiariausia prekė |
Šaltiniai: www.la.lv, www.tv3.lv