Kaliningradas rengiasi protestui prieš draudimus įvežti lietuvišką produkciją

Kaliningrado srities gyventojai kol kas nepastebi draudimo įvežti lietuvišką produkciją į Rusiją pasekmių, tačiau verslininkai ir tinklaraštininkai jau skelbia pavojų.

Didelių prekybos centrų lentynose kol kas pakanka lietuviškų gamintojų jogurtų, sūrelių, grietinės ir sūrio. Pabrėšime, kad Baltijos šalių produkcija niekada nedominavo Kaliningrado parduotuvėse, nors reikalai dėl savos pieno produkcijos gamybos regione nėra labai geri – importas viršija 40 %. Tačiau lietuviško importo dalis – tik apie 5 %. Tiesa, šios produkcijos paklausa stabili.

Kalba kaliningradiečiai

Romanas, 25 metų:

Apie „pieno karą“ aš girdėjau, tačiau lietuviškų produktų trūkumo nepastebėjau, nes vartoju vietos gamintojų produktus, jie ne ką prastesni, o jei perku užsienietiškus, tai dažniausiai lenkiškus. Apie produktų būtinumą aš sprendžiu pagal savo mamą: kai mes važiuojame į Lenkiją, ji prisiperka pilną bagažinę produktų, o į Lietuvą – tik šiek tiek.

Inga, 64 metų:

Girdėjau, be abejo, bet mūsų tai kol kas neliečia, nes stengiamės pirkti savo produkciją.
– O jei įvežimas bus visiškai uždraustas?
– Galvoju, kad nepalies.

Valerija, 48 metų:

Aš manau, kad palies. Savos vis dėlto nepakanka, be to, yra žmonių, kuriems tiesiog patinka lietuviška produkcija. Todėl manau, kad nepatenkintų bus daug.

Michailas, 31 metų:

Aš manau, kad valdžios elgesys visai neatitinka mūsų miesto gyventojų norų. Būtų šaunu, jei lentynose gulėtų produkcija ir iš Lietuvos, ir iš Latvijos, ir iš Estijos. Visiems būtų naudinga vieniems su kitais konkuruoti. Kainos būtų mažesnės.

Kaliningrado parduotuvių lentynose atsirado tuščių vietų

Didžiausią susirūpinimą federalinės valdžios draudimu įvežti į Rusiją pieno produktus iš Lietuvos rodo Kaliningrado tinklaraštininkai. Kaip flash mob priemonę „Facebook“ socialiniame tinkle aktyvūs lankytojai savo fotografijas pakeitė lietuviškų jogurtų, sūrių ir kefyro vaizdais. Reikalas ne tas, kad šiandien arba rytoj kuris nors iš jų negalės įsigyti mėgstamo gardėsio. Problema platesnė: draudimas įvežti lietuvišką pieną sutapo su besitęsiančiu „šimtaprocentinės rizikos“ režimu prie Lietuvos ir Rusijos sienos.

Tas režimas įsigaliojo dar rugsėjo 12 dieną ir reiškia, kad visi kroviniai, įvežami į Kaliningrado sritį iš Lietuvos Respublikos, turi būti muitinės visiškai patikrinti. Pagal tam tikrą reglamentą patikrinimas gali užtrukti iki 10 dienų, o tai Kaliningrado verslui kelia katastrofiškas pasekmes. Prastovų nuostoliai ir išlaidos, susijusios su užsitęsusiomis laikinojo saugojimo sandėlių paslaugomis, jau vertinami daugiau nei 150 milijonų rublių.

Regioninio analitinio leidinio Dvornik vyriausiąjį redaktorių Aleksejų Šabuniną dabartinė situacija stebina:

„Nėra jokių federalinės valdžios paaiškinimų. Būtų suprantama, jei Maskva pasakytų: žinote, Lietuva nusižengė tarptautinei teisei ir JAV išdavė kokį nors Rusijos pilietį. Arba pasakytų, kad Lietuva nepasirašo sutarties, kuri leidžia Rusijai stabiliai tiekti Kaliningrado sričiai elektros energiją.

Galima būtų suprasti, jei tai nuskambėtų, o kai vyksta tokios smulkios atakos per Genadijų Oniščenką, per „Rospotrebnadzor“ (Federalinė vartotojų teisių ir žmogaus gerovės gynimo priežiūros tarnyba – vert. past.), tai neteisinga politika, kuri rodo, kad Maskvai nusispjauti į savo piliečius. Viršūnės nutarė kažką, kas aiškiai liečia Federacijos subjekto – Kaliningrado srities bei municipalitetų – teises. Taip susidaro garas po dangčiu, ir jis kaupsis. O ar jis bus išleistas ir kada tai įvyks, sunku pasakyti.“

Kaliningrado tinklaraštininkų iniciatyvinė grupė jau kreipėsi į miesto administraciją, prašydama leisti surengti protesto mitingą prieš federalinio centro draudimus. Pasakoja vienas iš akcijos iniciatorių Dmitrijus Trunovas:

„Daugelis, ne tik mes, galvoja, kad gali būti uždrausta ir kitokia produkcija. Man atrodo, jei bus sustabdytas, kaip jau buvo kalbėta, žuvies įvežimas, tai sustos, pavyzdžiui, miestą palaikanti įmonė „Vičiūnai-Rusia“, įsikūrusi Sovetske, kaip tik prie Lietuvos sienos. Ir tai tik tiek, kiek aš žinau. Išvakarėse prasidėjo socialinių tinklų flash mob, ir mes nutarėme organizuoti akciją. Jau padavėme pareiškimą administracijai, aktyviai dirbsime socialiniuose tinkluose, kad paskleistume savo ketinimą visiems susitikti sutartoje vietoje.“

Mitingas paskirtas spalio 18 dieną. Gali būti, kad iki to laiko problemos dėl Lietuvos produkcijos tiekimo bus dar labiau juntamos. Mažai tikėtina, kad kol kas situacijos nekomentuojanti regioninė valdžia mobilizuosis į „pieno karą“, tačiau dalis verslininkų ir vartotojų, paprastų miestelėnų, išeis į mitingą vieningu frontu. Panašiai įvykiai klostėsi 2010 metais, kai daugiau nei 10 tūkst. žmonių atėjo į mitingą prieš transporto mokesčio padidinimą.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: svoboda.org