Kariai ir Utenos bendruomenė pagerbė Laisvės kovų dalyvį Antaną Kraujelį

Lapkričio 11 d. gausus būrys Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karių ir Utenos bendruomenė kartu pagerbė Laisvės kovų dalyvį Antaną Kraujelį - Siaubūną, kuris minimas kaip vienas iš paskutiniųjų partizanų žuvęs su ginklu rankose. Organizuotu pėsčiųjų žygiu, šv. mišiomis, naujos knygos pristatymu ir atminimo salvėmis paminėtos 90-osios Laisvės kovų dalyvio A. Kraujelio - Siaubūno gimimo metinės.

„Lietuvos laisvės kovotojų atminimas ir neiškraipyta jų gyvenimų istorija yra labai svarbu visai Lietuvai ir mums, kariams. Atmindami jų narsą kovojant už Laisvę ir šiandien semiamės motyvacijos bei ryžto kasdienei mūsų tarnybai“, -  apie Karo po karo – Laisvės kovų laikotarpio, svarbą sakė Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys.

„Jo kova, jo gyvenimas, jo pasiaukojimas yra pavyzdys mums -  Lietuvos kariams. Būti ištikimiems priesaikai, kovoti iki pabaigos, kovoti  kai atrodo, kad jau nebėra jokios vilties. Jo ir kitų partizanų auka suteikė mums galimybę turėti savo valstybę, kalbėti savo kalba, turėti savo kariuomenę“, - partizano žūties vietoje prieš žygį kariams sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau - KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas plk. ltn. Vidas Zabiela.

KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė organizavo pėsčiųjų žygį nuo partizano žūties vietos – iš Papiškių kaimo (Utenos raj.) iki Utenos miesto. 13 kilometrų žygyje dalyvavo KASP trijų rinktinių kariai: Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinės, Vyčio apygardos 5 rinktinės ir Prisikėlimo apygardos 6 rinktinės kariai savanoriai, Sausumos pajėgų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų, Karaliaus Mindaugo Husarų ir Romualdo Giedraičio artilerijos batalionų kariai. Taip pat prie žygio prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos Prano Salačiaus 9 rinktinės nariai ir pavieniai civiliai.

Po žygio kariai kartu su partizano artimaisiais ir vietos bendruomene partizano atminimą pagerbė šv. mišiose ir specialiame renginyje Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje.

Laisvės kovų dalyvė ir partizano sesuo habil. dr. Janina Šyvokienė pristatė knygą „Nenugalėtas ir neužmirštas A. Kraujelis-Siaubūnas“.

Pranešimų metu akcentuota A. Kraujelio ilgametė kova, ryžtas ir pasiaukojimas. Ypatingą nuotaiką savo atliekamomis partizanų dainomis kūrė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.

„Mano seneliai slėpė sužeistą A. Kraujelį ir man asmeniškai tai nepaprastai svarbu. Tą kart okupantai sunaikino partizanus, bet jie negali atimti iš mūsų pagarbos, ryžto ir valios kovoti už savo Tėvynę“, - sakė  KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 801 kuopos karys gr. Ramūnas Tolvaiša.

Iki šiol nėra žinoma Laisvės kovų dalyvio A. Kraujelio palaikų paslėpimo vieta. Istorikai intensyviai ieško ir viliasi, kad pavyks rasti partizano kapą.  
                                           
Antanas Kraujelis (1928 10 25–1965 03 17) visą savo trumpą gyvenimą paskyrė kovai su okupantais. 1946–1947 m. veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. 1948–1965 m. buvo Vytauto apygardos partizanas Pabaisa, Siaubūnas.

Gyvo partizano A. Kraujelio paėmimui arba likvidavimui buvo mestos didelės Sovietų NKVD ir armijos pajėgos, už jo suradimą buvo siūlomos didelės premijos. Partizanas nepasidavė, nėjo legalizuotis, nors nuolat buvo raginamas tai daryti.

Artimiesiems partizanas sakė: „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva“.

1965 m. kovo 17 d. NKVD apsuptas ir pasipriešinęs A. Kraujelis-Siaubūnas žuvo su ginklu rankose.

1997 m. gruodžio 17 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu; 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis; 1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Šaltinis: kam.lt