Karinis mobilumas – Lietuvos ir ES pergalės dedamoji

Karinis mobilumas laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos elementų – tai gebėjimas greitai ir be kliūčių perdislokuoti karines pajėgas per Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Šis pajėgumas grindžiamas trimis pagrindinėmis kryptimis: fizinės infrastruktūros pralaidumu, procedūrų greičiu ir skaitmeniniu saugumu.

Europos Komisijos pristatytas Karinio mobilumo paketas yra reikšmingas žingsnis šalinant kliūtis greitesniam kariniam judėjimui Europoje ir stiprinant atgrasymo bei gynybos pajėgumus, ypač regionuose, besiribojančiuose su Rusija ir Baltarusija. Lietuva palaiko šią iniciatyvą ir pabrėžia, kad išsamus bei koordinuotas jos įgyvendinimas yra būtinas siekiant užtikrinti greitą, nuspėjamą ir didelio masto sąjungininkų pajėgų perdislokavimą visoje Europoje.

„Europos Komisija 2028–2034 m. kariniam mobilumui ketina skirti apie 17,6 mlrd. eurų – tai 10 kartų daugiau nei per ankstesnį finansavimo periodą. Lietuva siekia maksimaliai pasinaudoti siūlomomis priemonėmis ir toliau nuosekliai plėtoti strateginę infrastruktūrą karinio mobilumo koridoriuose, stiprinant tiek nacionalinį, tiek viso regiono saugumą“, - pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Lietuva jau yra įdiegusi Europos Sąjungoje sutartas karinio mobilumo procedūras, kurių terminas leidimų atvykti ar vykti tranzitu išdavimui planuotiems renginiams yra 5 dienos, o esant kitoms aplinkybėms – 24 valandos.

Taip pat planuojama sukurti nepaprastųjų situacijų sistemą EMERS, kuri krizės metu leistų taikyti pagreitintas procedūras ir naudotis infrastruktūra supaprastinta tvarka.