Kas dar nematė, žiūrėkite Ukrainoje draudžiamą, o Lietuvoje nepageidaujamą filmą „Volynė“

Režisierius Wojciechas Smarzowskis filmo „Volynė“ filmavimo metu. Nuotr. polskieradio.pl

2017 m. filmų festivalyje „Kino pavasaris“ buvo parodytas 2016 m. sukurtas vieno labiausiai vertinamų šiuolaikinio lenkų kino režisierių Wojciecho Smarzowskio filmas „Volynė“ („Wołyń“), kuriame pasakojama apie 1943–1944 metais Ukrainoje vykusius įvykius, kai okupacijos sąlygomis buvo žudomi civiliai.

Filmas sulaukė Lenkų kino akademijos apdovanojimų „Auksinių erelių“ nominacijų. Tačiau Lietuvoje ir Ukrainoje ši kino juosta susilaukė prieštaringų vertinimų. Ukrainoje šis filmas buvo tiesiog uždraustas, o Lietuvoje savo nepasitenkinimo neslėpė garsūs visuomenės ir politikos veikėjai.

Štai anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, konservatorius Arvydas Anušauskas įžvelgė Kremliaus grėsmes teigdamas, kad faktas yra tai, jog „Antrojo pasaulinio karo įvykiai yra išnaudojami Kremliaus sukeltame informaciniame kare“.

O virš Lietuvos įstatymų laisvai mūsų šalyje veikiantis Švedijos pilietis, Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija Jonas Ohmanas tąkart parašė atvirą laišką, kuriame filmą pavadino liūdnai pagarsėjusiu ir teigė, kad „tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste“.

„Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, pagaliau, kaip tai dera su oficialia Lietuvos pozicija Ukrainos ir Lenkijos santykių požiūriu?“, - pasipiktines kėlė klausikmą švedų karys (su visu aktyvisto laišku galima susipažinti ČIA).

Lietuvoje esanti ukrainiečių bendruomenė taip pat sukritikavo festivalio „Kino pavasaris“ atstovų sprendimą leisti rodyti lenkų režisieriaus filmą.

„Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija išreiškia nepritarimą filmo „Voluinė“ įtraukimui į šių metų Vilniaus „Kino Pavasarį“, - savo poziciją išsakė bendruomenė.

Į miltus filmą sumalė ir Ukrainos Tautinės atminties instituto direktorius, istorikas Volodymyras Viatrovyčius. Kalbėdamas naujienų agentūroje ELTA jis teigė, kad „vienpusiškas požiūris į istoriją verčia jį pavadinti neigiamos propagandos įrankiu“, o tai labai naudinga Rusijai.

Kaip ten bebūtų, šis filmas yra ne tik aukščiausio meninio lygio, tačiau ne mažiau svarbu, kalba apie tai, apie ką labai norėtų nutylėti netalentingi LT propagandistai bei karo kurstytojai. Nes tiesa juo žudo.

Ekspertai.eu primena, kad  Lietuva remia Ukrainą visomis įmanomomis formomis ir vienintelė oficialiai Europoje – karine parama. Taip pat komandiruoja daug specialistų ir politikų, kurie padeda mūsų kaimynui geriau įveikti korupciją ir sparčiau artėti prie „vakarietiško“ gyvenimo sampratos.