Kas vagia, nemeluoja?

Artėjant Seimo 2024 rinkimams, Lietuvos miestai, tame tarpe ir sostinė Vilnius, pasidabinę prasmingais rinkiminiais plakatais. Nuotr. E.eu

Vis galvoju, kaip 85 proc. žmonių/piliečių susigaudyti šiandien rinkiminėje balsų/reklamų kakofonijoje, kitaip tariant, kaip atskirti pelus nuo grūdų šioje „viso grūdo epochoje“?

Šiek tiek pasigilinkime ir pagaliau pasirinkime: kas labiau išmano valstybės (bendruomenės) valdymo reikalus, turi šioje srityje, ar bent gyvenimiškos, patirties ir žinių ar ką tik baigęs vidurinę, nesinori sakyti gimnaziją, mokyklą ar žmogus, turintis geriausių universitetų aukštąjį išsilavinimą, 30-40 metų darbo stažą, dirbęs skirtingose ekonominėse santvarkose, tiek geriausiuose tiek bankrutuojančiuose gamybose, kitaip tariant senolių išminčių sueiga?

Taip, jaunimas kažkada perims ir tęs visus pradėtus prasmingus darbus, bet tik toks jaunimas, kuris be energijos ir išsilavinimo turėtų nuolatinį savišvietos poreikį, nuoširdų domėjimąsi geopolitiniais pasauliniais reikalais bei Lietuvos kontekstą tame, pareigos ir atsakomybės jausmą už visa tai prieš savo tėvus, vaikus, senelius ir vaikaičius. Kodėl taip sakau? O todėl kad žmogaus pažiūras siaurąja prasme ir pasaulėžiūrą plačiąja prasme lemia faktas kiek jis yra informuotas, kiek sugeba apdoroti, analizuoti ir lyginti informaciją einamuose interesuose (propagandos) bei istoriniam kontekste. Šiaip jau nėra visai objektyvios informacijos, svarbu propagandos lygis joje ir, vėl pasikartosiu, gebėjimas atskirti pelus nuo grūdų.

Kai eiliniam vartotojui, kokiu šiuo laikmečio yra sukurtas žmogus, neužtenka laiko ir energijos savo šeimai, būtiniausiems darbams, mokslams ar hobiui, dar reiktų skirti laiko visuomeniniam politiniam procesams analizuoti, ši misija tampa neįmanoma. O mes dar norime iš jo, kad jis nueitų tokią dieną tokiom valandom balsuoti už tuos, kurie valdys valstybės laivą, tvarkys mūsų gyvenimus, vykdys teisingumą, spręs kam gyventi, ir gerai gyventi, o kam mirti, išleis mūsų pinigus, ne visuomet mūsų reikmėms arba ne tokiom mūsų reikmėm, ir dar pasiskolins mūsų vaikų sąskaita? Nors nepritariu kvietimams nebalsuoti, bet tie, kurie tai daro yra daug kartų sąžiningesni nei tie, kurie metai iš metų balsuoja už „amžinus“ seimo narius, tikėdamiesi, kad anie pasitaisys ir pagaliau pradės rūpintis ne savim, o valstybiniais, visuomeniniais bei jų reikalais.

Naivuoliai, švelniai tariant. Negi iš ties, jūs nesijaučiate ir apgauti ir apvogti visomis prasmėmis?

Kas meluoja tas ir vagia, o kas vagia nejau nemeluoja? Tai kaip galima tikėti tuo, kuris jau tau bent kartą sumelavo, bei „turi teroristinės organizacijos bruožų“? Aišku, kad negalima atmesti rinkimų klastojimo daugybėje lygių fakto ir teigti, kad sklandanti frazė, jog, jei rinkimai ką nors lemtų, argi jums būtų leista balsuoti,  neturi pagrindo.

Tai ką daryti?

Kadangi tikėtis, jog neateis net 75 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų (kad rinkimai būtų paskelbti neįvykusiais) yra taip pat naivu, tai tenka rinktis mažesnę blogybę: atėjusiems balsuoti už tuos, kurie neturėjo valdžios ar kurie, jau būdami seime, balsavo prieš bendrą srautą stumiamų sprendimų, kurie jums yra nepriimtini ir kurie nežinia kieno inspiruoti. Tikiuosi, kad bent šiuos namų darbus įmanoma atlikti?

Tik jokiu būdu nebalsuoti už tuos, kurie 34 metus valdė-nuvaldė, skolino-praskolino valstybę, kėlę mokesčius, įvedę „mirties kultūrą“, „žaliąjį kursą“ ir 72 lytis (kurių vardan balsų paskui net Armonaitė išsižadėjo), sienų „apsaugai“ statę juokingus drakono dantis, taip nieko ir nesukūrę, tik sėkmingai sau prichvatizavę nekenčiamą tarybinį turtą, padovanoję rusų Naftą „JAV firmai“ su visa Būtinge, „sustabdę“ atominę elektrinę ir vieninteliai „pastatę“ Vėjo parką jūroje.

Skaitytoja Emilija S.

P. S.