Pradėsime publikaciją nuo epilogo ir išvados: tokios valstybės nėra. Išvis. Paklausite, tai su kuo kovojama kasdien, kieno teroristai prisiima atsakomybę dėl siaubingų išpuolių, kieno teritorijos Sirijos Respublikoje (o va ši valstybė yra) bombarduojamos? Su kuo kovojama – jau kitas klausimas, į kurį atsakęs turbūt arba išloštų visus aukso puodus išsyk, arba kulką į kaktą. Mes tiesiog pateiksime logiškai sudėliotus faktus.
Lietuva. Žiniasklaida
Apie vadinamąją Islamo valstybę (IS) Lietuvoje rašoma daug. Sisteminė žiniasklaida mirgėte marga pranešimais, kaip IS perėmė teritorijas Afganistane iš talibų (pasirodo, talibai jau geri?), sunaikino dar vieną „pagonišką“ senovinį kultūros paminklą, kažkur kažkam nukirto galvą ir t.t.
Įdomiausia, kad iš šių pranešimų išėmus IS pavadinimą dingtų bet koks galimas ryšys tarp jų. Tiesiog kažkur kažkokie nusikaltėliai ir toliau daro nusikaltimus. Tai, deja, normalu, tiksliau, smerktina, bet kasdieniška.
Lietuva. „Terorizmo žinynas“
Vienintelėje lietuvių kalba knygoje apie terorizmą – „Terorizmo žinynas“ (2005 m., autoriai – politologai Egdūnas Račius ir Egidijus Gailiūnas) – rašyta, kad „siaurąja prasme kovos su terorizmu kampanija yra mėginimas įgyvendinti šiuos uždavinius: suimti arba sunaikinti Usamą bin Ladiną; sunaikinti teroristinės organizacijos „Al-Qaida“ tinklą; likviduoti teroristines organizacijas, nesusijusias su „Al-Qaida“ (jų yra apie 40); priversti valstybes, remiančias terorizmą, pakeisti savo politiką (kalbama apie „blogio ašimi“ 2002 m. JAV pavadintas Šiaurės Korėją, Iraną ir Iraką, taip pat Kubą, Siriją ir Libiją, – red. past.); panaikinti sąlygas, palankias terorizmo egzistavimui“ (psl. 149–150).
Knygoje teigiama: „Kol kas niekas nekalba apie kovos su terorizmu kampanijos artėjimą prie pabaigos. Tiek aukščiausio rango JAV politikai, tiek nepriklausomi ekspertai kalba apie būsimą, ilgą, galbūt dešimtmečius truksiančią kovą“ (psl. 165).
Kaip matome, per dešimtmetį viskas vyko, kaip suplanuota: bin Ladenas (Ladinas) sunaikintas, apie „Al-Qaida“ negirdėti, nemažai teroristinių organizacijų pripažintos neteroristinėmis arba jų nebėra, o „blogio ašies“ terminas nebenaudojamas. Tačiau Vakarai, kaip ir ketinta, panašu, žada ilgą kovą su terorizmu. Minėtų valstybių pavadinimai ir problemos jose aktualios ir po 10 metų: Šiaurės Korėja toliau gyvena uždarą gyvenimą, Iranas, tiesa, bene vienintelis tapo „geras“ Vakarų akyse, nebėra taip griežtai vertinamas, Kuba tebeegzistuoja, kaip ir joje esanti JAV karinė Gvantanamo bazė, o Irake ir Sirijoje vyksta karas, kurį pradėjo iš kažkur išdygusi vadinamoji Islamo valstybė. Apie „Al-Qaida“ laikraščiai ir naujienų portalai nebekalba, nors anksčiau nė dienos be šio pavadinimo nepraeidavo. Nejaugi ši organizacija (jei tokia buvo) išnyko kaip dūmas, kai buvo sunaikintas bin Ladenas?
Lietuva. VSD
Lietuva aktyviai prisideda prie pasaulinės kovos su terorizmu, nors toje kovoje tikriausiai esama savų niuansų, pvz., 2015 m. balandį nusižudė buvęs VSD (Valstybės saugumo departamento) kovos su terorizmu valdybos viršininkas Arūnas Paukštė. Buvo kilęs skandalas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje. Galiausiai viskas tapo ramu: vienintelė lietuvė „teroristė“ buvo išteisinta, neseniai prezidentė jai suteikė malonę. Dabar ji sunkiai serga.
2014 m. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama: „Saugumo situaciją Europos Sąjungoje 2014 m. stipriai paveikė aktyvi terorizmo plėtra Artimuosiuose Rytuose bei kai kuriuose Afrikos regionuose. Besiplečiantys islamistinių teroristų veiklos židiniai Sirijoje ir Irake pritraukė beprecedentį Europos ekstremistų srautą. Nemažai tokių asmenų jau sugrįžo į valstybes, kuriose nuolatos gyvena, dalis jų Europoje jau vykdė teroristinę veiklą. Ši tendencija tiesiogiai paveikė terorizmo situaciją kai kuriose ES šalyse. 2014 m. – 2015 m. pradžioje įvykdyti teroristiniai išpuoliai Belgijoje, Prancūzijoje, Danijoje parodė, kad Europoje nuolatos veikia nemažai antivakarietiškai nusiteikusių radikalių pažiūrų asmenų grupių ir pavienių ekstremistų, ketinančių rengti teroro aktus visoje Europos teritorijoje. Nemažai teroristinius išpuolius planavusių ar islamistus remiančių asmenų, paveiktų intensyvios islamistų propagandos internete, buvo suimta per antiteroristinius reidus daugelyje ES šalių. VSD vertinimu, didėjantis iš konfliktų regionų į Europą sugrįžtančių ekstremistų bei intensyvios islamistų propagandos paveiktų asmenų skaičius kelia potencialią teroristinių išpuolių grėsmę visoms ES šalims. Lietuva, būdama ES ir NATO narė, atitinka islamistų teroristinių išpuolių bendruosius kriterijus, todėl teroro aktų grėsmė Lietuvoje neatmestina. Duomenų apie konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake dalyvaujančius Lietuvos piliečius VSD neturi. VSD vertinimu, Europoje padidėjusi terorizmo grėsmė ir didelis ekstremistų aktyvumas darys poveikį terorizmo situacijai Lietuvoje. Trumpalaikėje perspektyvoje bendrą Europos regiono saugumą staigiau gali paveikti savarankiškai veikiančios islamistų teroristinėms organizacijoms pritariančių ekstremistų grupės, iš konfliktų regionų į Europą sugrįžę ekstremistai bei ekstremistinių ideologijų motyvuoti pavieniai asmenys.“
2014 m. veiklos ataskaitoje VSD rašo: „Teroristinė organizacija „Islamo valstybė“, 2014 m. įsitvirtinusi dalyje Irako ir Sirijos teritorijų, kėlė grėsmę stabilumui Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. „Islamo valstybės“ ideologijos plėtra, augantis šios teroristinės organizacijos gretose kovojančių ekstremistų iš Europos ir vėliau grįžtančių į Vakarus kovotojų skaičius taip pat kėlė grėsmę Europos valstybėms. Teroristines operacijas prieš Vakarų šalis taip pat planavo teroristinė organizacija al Qaeda ir skelbdama propagandą skatino jose gyvenančius musulmonus rengti savarankiškus išpuolius. Todėl kovojant su terorizmo grėsme itin svarbus buvo Vakarų valstybių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas. Praėjusiais metais tarptautinės teroristinės organizacijos tiesioginės grėsmės Lietuvai nekėlė. 2014 m. Lietuvoje išliko žemiausias teroristinio akto grėsmės lygis, tai reiškia, kad teroristinis aktas buvo galimas, tačiau nebuvo tikėtinas.“
Žodis „terorizmas“ pastaraisiais metais suskamba ir visai kitame kontekste: kalbant apie Rusiją ir Ukrainą.
Palyginkime su minėtu dokumentu vos trejais metais anksčiau pasirodžiusią 2011 m. VSD veiklos apžvalgą. Patarojoje apie terorizmą nieko konkretaus nerašoma, išskyrus bendras frazes, kas tai yra.
O štai 2012 m. VSD veiklos ataskaitoje visuomenei atsiranda toks tekstas: „Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai 2012 m. buvo ir išlieka maža, netiesioginė. Tačiau egzistuoja „vienišo vilko“ taktiką pasirinkusių asmenų keliamas pavojus, kai ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo teroristinius išpuolius savarankiškai. Dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra itin sunku.“
2013 m. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime yra skyrelis „Ekstremizmas ir terorizmas“, į kurį pateko Mindaugas Murza (Gervaldas), tačiau terorizmu jis nekaltinamas, kalbama apie lenkų kraštutiniuosius veikėjus. Apie terorizmą pasakyta štai kas (atkreipkime dėmesį, pirmąsyk paminima Sirija, nors karas joje vyksta nuo 2011 m. kovo): „Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai per 2013 m. nepadidėjo ir išliko maža. Padidintas dėmesys Lietuvai per pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai poveikio terorizmo grėsmės intensyvumui neturėjo. Trečiosiose valstybėse veikiančios teroristinės organizacijos Lietuvai tiesioginės grėsmės šiuo metu nekelia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į intensyviau Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose, ypač Sirijoje, veikiančias teroristines organizacijas, kurių veikla gali paveikti saugumo situaciją Europoje ir netiesiogiai kelti grėsmę Lietuvai. Iš Europos į Sirijos konfliktą išvykus dideliam ekstremistų skaičiui, dalis sugrįžusiųjų gali aktyviai vykdyti įvairius teroristinius nusikaltimus Europos Sąjungos valstybėse. Neatmestina galimybė, kad Lietuvos Respublikos piliečiai taip pat gali dalyvauti teroristinėje veikloje užsienyje. VSD vertinimu, pavienių asmenų terorizmo grėsmė išliko aktuali ir išpuoliai potencialiai galimi bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Šią tendenciją patvirtina su teroristinėmis organizacijomis nesusijusių, tačiau ekstremistinių ideologijų motyvuotų asmenų savarankiški išpuoliai Europoje ir JAV per 2013 metus. „Vienišųjų vilkų“ taktiką pasirinkę asmenys vengia teisėsaugos dėmesio, todėl juos išaiškinti ir atlikti išpuolių prevenciją yra labai sudėtinga.“
2013 m. pasirodė ir VSD veiklos ataskaita. Joje pažymima: „Pažymėtina, kad, dar 2011 m. Seimui nusprendus panaikinti VSD teisę vykdyti ikiteisminius tyrimus, policijai iš viso buvo perduotas vieno ikiteisminio tyrimo, susijusio su terorizmu, vykdymas. Žvalgybos įstatyme įtvirtinti demokratiniai žvalgybos institucijos veiklos principai neleidžia VSD tiesiogiai formuoti valstybės politikos tam tikroje srityje, todėl VSD siūlo pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatą, kad Departamentas koordinuoja kitų valstybės institucijų kovą su terorizmu. Pažymėtina, kad šios formalios įstatymo nuostatos pakeitimas niekaip nepakeis VSD ir toliau vykdomos terorizmo prevencijos. (...) VSD pirmininkavo ES Tarybos Terorizmo darbo grupei (toliau – TWG), Europos žvalgybos tarnybų Kovos su terorizmu grupei. VSD atstovai dalyvavo bendroje veikloje kartu su Užsienio reikalų ministerija užtikrinant pirmininkavimą ES Tarybos terorizmo (tarptautinių aspektų) darbo grupei COTER. VSD atstovai taip pat dalyvavo A13 darbo grupės veikloje, organizavo ir vykdė pirmininkavimui užtikrinti skirtus susitikimus ir renginius Lietuvoje bei užsienyje. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu VSD vykdė diplomatinio ir kontržvalgybinio saugumo funkciją. Tai buvo būtina padidėjus priešiškų užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesiui Lietuvai ir Europos Sąjungai pirmininkavimo metu. Su ES ir NATO šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis nuolat keistasi kontržvalgybine informacija apie potencialias grėsmes. Šiais klausimais taip pat buvo bendradarbiaujama su ES institucijomis: ES Tarybos sekretoriatu, Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir EIVT Žvalgybos analizės centru. Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo TWG tikslas buvo pasirengti atnaujinti ES Strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai. Pirmininkavimo metu Lietuva surengė diskusijas radikalizacijos ir teroristų verbavimo prevencijai svarbiais klausimais: šaunamųjų ginklų panaudojimas terorizmo tikslais, žiniasklaidos ir interneto įtaka radikalizacijai ir teroristų verbavimui, informacijos apie teroristų keliones panaudojimas kovos su terorizmu tikslais. Kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai klausimu Lietuva taip pat išplatino klausimyną. ES valstybių narių atsakymų pagrindu parengtas pasiūlymų apibendrinimas pateiktas EK, besirengiančiai atnaujinti ES Kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai strategiją. Žiniasklaidos ir interneto įtakos radikalizacijai bei teroristų verbavimui klausimu buvo surengta TWG diskusija dėl ES Ryšių su žiniasklaida strategijos atnaujinimo. Jos metu Lietuvos iniciatyva buvo sutarta, kad ši strategija neturėtų būti atnaujinama kaip atskiras dokumentas, o būtų integruota į atnaujintą ES Strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai. Tokią poziciją leido suformuluoti ES valstybių narių atsakymai į Lietuvos parengtą klausimyną dėl ES Ryšių su žiniasklaida strategijos taikymo nacionaliniame lygmenyje. Prancūzijos prašymu Lietuva surengė TWG diskusiją apie Šengeno informacinės sistemos panaudojimo galimybes, siekiant nustatyti užsienio kovotojų judėjimą. Pažymėtina, kad po TWG diskusijos, Europos Komisijos duomenimis, Šengeno informacinėje sistemoje SIS-II valstybių narių skelbiamų įspėjimų apie asmenis skaičius išaugo 56 procentais.“
Išvados:
1. VSD „Islamo valstybę“ pirmąsyk paminėjo 2014 m.
2. Kas tai yra, paaiškinta nebuvo.
Lietuva. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas
Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas teigia: „Valstybės valdžia privalo apsaugoti Lietuvą nuo užsienio valstybių slaptųjų tarnybų ir jų priedangos struktūrų bei teroristinių organizacijų ardomosios veiklos, teroro aktų ir sukliudyti tokioms organizacijoms pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorija arba kaip tranzito valstybe ardomajai veiklai ar teroro aktams prieš kitas valstybes.“
Apie „Islamo valstybę“ įstatyme nerašoma.
Lietuva. AOTD prie KAM
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD prie KAM) ataskaitose „Islamo valstybės“ pavadinimą įrašė į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“: „2014 m. intensyviausias regiono konfliktas vyko Sirijoje. Per šį konfliktą iki šiol jau žuvo daugiau nei 210 tūkst. žmonių, o iš šalies pabėgo daugiau nei 3,8 mln. gyventojų. Jis daro didelę įtaką viso regiono saugumui: kaimyninėse valstybėse auga tarpkonfesinė nesantaika, padidėjo teroristinių išpuolių grėsmė. Konfliktas įstrigo aklavietėje: valdantysis režimas nepajėgus pasiekti pergalės prieš sukilėlius, o sukarinta opozicija yra per daug susiskaldžiusi, kad nuverstų režimą. Dėl dažnų sukilėlių tarpusavio kautynių šalyje silpnėja nuosaikių kovotojų grupuotės, o radikalūs islamistai didina savo įtaką. Sirijoje sustiprėjusi džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (toliau – ISIL) 2014 m. vasarą surengė žaibišką puolimą Irake. Grupuotė užėmė nemažai teritorijų ir paskelbė įkurianti islamo teise paremtą valstybę – kalifatą. Tai paskatino tarptautinę koaliciją, vadovaujamą JAV, pradėti karinę intervenciją Irake ir Sirijoje. Intensyvi smūgių iš oro kampanija davė apčiuopiamų rezultatų: ISIL neteko dalies kovotojų, karinės technikos, smuko grupuotės pajamos iš prekybos nafta, sumažėjo karinė galia. Nepaisant to, ISIL išlieka viena galingiausių grupuočių regione, o jos vykdoma propagandos kampanija radikalizuoja vietos ir užsienio valstybių gyventojus. Irako ir Sirijos konfliktuose dalyvauja vis daugiau Vakarų valstybių piliečių, kurie kovoja ISIL ir kitų radikalių islamistų grupuočių gretose. Dėl to Vakarų valstybėms kyla grįžtamojo terorizmo ir „vienišų vilkų“, kuriuos įkvepia radikalių islamistų grupuočių propaganda, rengiamų išpuolių grėsmė. Iki šiol nėra požymių, kad šios negatyvios tendencijos gali tiesiogiai paveikti terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje. 2014 m. rudenį politinė suirutė kilo Jemene. Sostinę Saną kontroliuoja šiitams zeiditams priklausantys sukilėliai (hučiai). Pietinėms provincijoms vis garsiau kalbant apie atsiskyrimą, šalis atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio. Saugumo institucijų neveiksnumas, vietos gyventojų susipriešinimas ir dalies musulmonų sunitų radikalizavimasis hučių keliamos grėsmės akivaizdoje sudaro palankias sąlygas Jemeno pietuose įsitvirtinusiai „Al Qaedai Arabijos pusiasalyje“ stiprėti. Toliau gilėja politinė ir saugumo krizė Libijoje, sukeldama šalyje susiskaldymą. Du konkuruojantys parlamentai ir vyriausybės nepajėgia susitarti, o skirtingas (islamistinę ir sekuliariąją) politines stovyklas remiančios ginkluotos grupės ir kariuomenės daliniai kovoja tarpusavyje. Žlugusia valstybe rizikuojančioje tapti Libijoje stiprėja radikalios islamistinės grupuotės, didindamos teroristinių išpuolių grėsmę regione. Egipte 2014 m. gegužę prezidento rinkimus laimėjus buvusiam kariuomenės vadui Abdeliui Fatah al Sisiui, kariuomenė užsitikrino politinių procesų kontrolę ir pradėjo susidorojimą su Musulmonų brolija. Šis nuosaikiu laikomas islamistų judėjimas uždraustas, paskelbtas teroristine organizacija, suimta tūkstančiai narių. Nepaisant vyriausybės taikomų griežtų saugumo priemonių, Sinajaus pusiasalyje daugėja išpuolių prieš policiją ir saugumo pajėgas.“
Lietuvos karinė žvalgyba (AOTD prie KAM) išties verta pagyrų, jos analitikai puikiai padirbėjo. Trumpai ir aiškiai išaiškinta, kada, kur, kaip.
Tačiau atsakymo, KAS yra „Islamo valstybė“, čia irgi nėra.
Užsienis. Žvalgybos
Nė viename užsienio žvalgybos tinklalapyje nerasite atsakymo į klausimą, KAS yra „Islamo valstybė“. Tačiau rasite labai daug pranešimų apie IS atakas.
Toks pojūtis, kad „KAS yra IS“ – filosofinis klausimas, vos ne tolygus klausimams „kas yra gyvenimo prasmė“, „kas yra visata“, „kas yra Dievas“.
Užsienis. Sąmokslo teorijos ir paviešinti dokumentai
Galbūt todėl plinta sąmokslo teorijos, kad būtent žvalgybos tarnybos kartu su politikais sukūrė vadinamąją Islamo valstybę? Dažniausiai teigiama, kad IS sukūrė sionistinės politikos atstovai. Pvz., communitarian.ru rašo, kad IS kalifas (vadovas) Abu Bakras al Bagdadis yra Mossad operatyvininkas Šimonas Eliotas, kurio tikslas – padėti sukurti „Didįjį Izraelį“, sunaikinti priešus arabus ir kitus musulmonus.
Brendonas Turbvilis (Brandon Turbeville) nesisteminiame JAV tinklalapyje activistpost.com teigia, kad neseniai paviešintuose GŽA (Defense Intelligence Agency, Gynybos žvalgybos agentūra – viena iš bent 20 JAV žvalgybos agentūrų) dokumentuose rašoma, jog JAV ir NATO palaiko IS.
Dokumentus gegužės 18 d. išspausdino kitas nesisteminis portalas „Judicial Watch“.
Keli paviešinti buvę slapti GŽA dokumentai teigia, kad JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) žinojo apie Bengazio ataką Libijoje 2012 m., likus 10 dienų iki jos. 2012 m. rugsėjo 11 d. teroristai puolė JAV diplomatų pastatą Bengazio mieste, nužudė JAV ambasadorių Džoną Kristoferį Stivensą (John Christopher Stevens) ir ambasados darbuotoją Šoną Smitą (Sean Smith). Tai pirmasis JAV ambasadorius, nužudytas nuo 1979-ųjų. Po kelių valandų užvirusiame Bengazio mūšyje žuvo du CŽV samdiniai, dar dešimt sužeista.
Kaip pabrėžia B. Turbvilis, atskleisti dokumentai rodo, kad IS, pasitelkusi JAV ir Turkijos logistiką, buvo užauginta nuo Sirijos sukeltos krizės pradžios, t.y. nuo 2011 m., o viso to tikslas – suskaldyti Iraką ir Siriją (iš dalies tai padaryti jau pavyko), nugalėti Irano „režimą“ (įvesti marionetinį, koks buvo iki 1979 m. Irano Islamo Revoliucijos). Tokiu atveju Vakarams pavyktų turėti stiprią tvirtovę konfrontuojant su Rusija ir Kinija.
Autorius primena, kad modžahedai TSRS–Afganistano karo metu (jame dalyvavo tas pats Osama bin Ladenas bei buvęs Lenkijos ministras Radislavas Sikorskis) ir „Al-Qaeda“ taip pat finansiškai remti JAV.
Atsakymas jau greta? Paslaptingi 2011-ieji
2011 m. kovą prasidėjo karas Sirijoje.
2011 m. gegužę nužudytas Osama bin Ladenas.
2011 m. įkurtas „al-Nusra frontas“ (Jabhat al-Nusra), kurį kaip teroristinę organizaciją paskelbė Jungtinės Tautos, JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Australija ir daugybė kitų šalių. Ši grupė iš esmės ir yra „Islamo valstybė“, tiksliau, nusikaltėlių grupuotė, sudaryta iš daugelio įvairių grupelių. Ji veikia Sirijoje.
2011 m. sukako 10 metų nuo paslaptingosios Rugsėjo 11-osios.
Sakoma, kad žvalgybos mėgsta kodus, šifrus, sukaktis.
Analitikai: JAV panaudojo teroristus savo tikslams
Pasak vieno analitiko, nenorėjusio skelbti savo vardo, teorija, kad JAV ir Izraelis sukūrė IS (arabiškai dar vadinamą Daesh), yra „ne visai tikslus apibūdinimas, ji iškilo iš paties islamiško konteksto, bet iš dalies taip – JAV ir Izraelis al Qaeda ir Daesh formavimuisi netrukdė, kažkiek gal ir iš užkulisių rėmė TSRS-Afganistano karo metu, ir visai aiškiai. Kai Džordžui V. Bušui (George W. Bush) prireikė preteksto dideliam karui jo sumanytos „Artimųjų Rytų demokratinės rekonstrukcijos“ vardan, Federalinių tyrimų biuras (FTB) užmerkė akis į tam tikrą grupuotę, kuri susprogdino Dvynius. Sakyti, kad tą grupuotę suorganizavo CŽV ar FTB, būtų, aišku, nesąmonė, grupuotė atsirado savarankiškai islamiškoje dirvoje, bet kad buvo iš JAV tarnybų imtasi veiksmų, kad jiems netrukdytų ir kad jų įvykdytą megateroro aktą panaudotų savo tikslams, tai ir arkliui aišku.
Dž. V. Bušas norėjo pakartoti JAV sėkmę po Antrojo pasaulinio karo, kai pavyko okupuoti ir „rekonstruoti“ buvusių priešininkų šalis – Vokietiją ir Japoniją, visai nesuprasdamas, kad islamo šalyse situacija visai kita. Vokietija ir Japonija buvo drausmingos centralizuotos šalys, kur gyventojų lojalumas priklausė fiureriui ar imperatoriui ir kur žuvus pirmajam, ir atsisakius dieviškumo antrajam, visuomenės nematė jokio reikalo priešintis ir priėmė okupantų rekonstrukcijos programą. Bet Irake gyventojų lojalumas buvo ne Sadamui Huseinui ar netgi nacijai, arabų lojalumas, viena vertus, yra savo genčiai ir šeimai, kita vertus – religijai ir Alachui. Tad nušalinus S. Huseiną nieko nelaimėta.
Akivaizdu, kad JAV ir Izraelis bijo šiitų labiau nei Daesh (IS), tad ir remia pastaruosius ar bent jau aktyviai nesipriešina. Gali, aišku, pasitarnauti jiems ir kaip islamo kompromitacijos priemonė. Kodėl daug musulmonų jungiasi prie jų? Daug musulmonų pavargo nuo gyvenimo tokiame pasaulyje, kuris yra sumeistrautas Vakarų ir kuriame jie tėra istorijos objektai, stumdomi kaip pėstininkai Vakarų jėgų ir įvairių savo despotiškų valdovų. Nebūtinai tai galioja vien tokiems musulmonams, kurie gyvena skurdžiai ir nesuduria galo su galu, bet ir tokiems, kurie materialiai visiškai prakutę. Bet žmonės pavargo nuo bejėgiškumo jausmo, nuo to, kad jie yra tiktai priešiško pasaulio bangų mėtomi. Užtai ir plūsta į tokį Daesh, nes atrodo, kad su juo jie įgyja galią, jau nėra vien istorijos bangų mėtomi, jie patys kuria istoriją, į juos žiūri rimtai, jų bijo, nuo jų šiurpsta. Ir džiaugiasi kokiems įkaitams galvas kapodami – „va, žiūrėkite, privertėte mus tokį ilgą laiką toje jūsų sušiktoje modernybėje gyventi, tai dabar pagyvenkite (ar, tiksliau sakant, mirkite) mūsų pasaulyje“.
Kadangi vakariečiai ar tam tikra jų dalis jaučia, kaip modernybės anoniminės ekonominės ir biurokratinės sistemos griebia jiems už gerklės, atsiranda tokių, kurie sako kaip filosofas Alberas Kamiu (Albert Camus): „Egzistuoti – tai maištauti“, ir nenuostabu, kad kai kas prisijungia prie Daesh, kaip 1960–1970 m. prisijungdavo prie Raudonųjų brigadų ar Če Gevaros (Che Guevarra). Ir matyti, kad kuo toliau, tuo daugiau vakariečių, prisijungiančių prie Daesh, daugės.“
Pasak kito analitiko, taip pat nenorėjusio prisistatyti, „Islamo valstybė buvo sukurta vien jau tam, kad pateisintų visas operacijas tame regione. Ypač Sirijoje. Visas dėmesys į Islamo valstybę, kurios nėra, tad galima šnekėti bet ką ir propaganda pateisinti milijardų švaistymus.“