Katalonija ir Ispanija: suklastota istorija ir geležiniai gniaužtai

2013 metų gruodį Katalonijos studijų institute Barselonoje įvyko simpoziumas „Ispanija prieš Kataloniją: istorinis pjūvis“. Jame buvo kalbėta apie regiono biudžetą, emigracijos klausimus, katalonų kalbos ir kultūros persekiojimą, istorijos falsifikavimą ir masinių žiniasklaidos priemonių cenzūrą.

Simpoziume buvo galutinai suformuluoti katalonų ketinimai dėl referendumo, kuriame turėtų būti klausiama: „Ar Jūs norėtumėte, kad Katalonija taptų atskira valstybe? Taip ar ne?“. Jei atsakymas bus teigiamas, referendumo dalyvis turės atsakyti kitą klausimą: „Jūs norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma atskira valstybe. Taip ar ne?“. Referendumo data – 2014 metų lapkritis. Taip pareiškė autonominio Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas.

Tačiau į šitą pareiškimą nedelsdamas sureagavo teisėtvarkos ministras Albertas Ruisas Galardonas. Jis teigė, kad šalies konstitucija neleidžia katalonams atsiskirti, jei tai pareiškia tik viena pusė. Valdančioji Tautos partija ir socialistai kalbas apie atsiskyrimą pavadino „tuščia retorika“.

Dar prieš šiuos pareiškimus, kai šimtai tūkstančių katalonų išėjo į gatves, reikalaudami atsiskyrimo nuo Ispanijos, šalies parlamentas spalio mėnesį nubalsavo už rezoliuciją, kuri paneigia Katalonijos teisę į suverenitetą. Tačiau lapkričio mėnesį Arturas Masas pažadėjo katalonams, kad referendumas įvyks ir be Madrido leidimo. Jis teigė, kad tam yra pakankamai daug teisinių svertų. Tautos partijos lyderė Alicija Sančes-Kamačo, atsikirsdama Masui teigė: „Tokios apklausos įgyvendinimas be Madrido sutikimo yra nelegetimus. Ispanijos vyriausybė nepasiduos Katalonijos nacionalistų provokacijoms“.

Kreipdamasis į savo šalies žmones per Kūčių vakarą, Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I pakvietė visus „drauge kurti šalį, vieningą savo įvairove.“ Jis taip pat kreipėsi į politines jėgas, prašydamas „neatsisakyti savo idealų, nugalėti nesutarimus ir tapti vieningais, kad tai būtų visiems naudinga ir leistų įgyvendinti reikalingas reformas“. Jis išreiškė savo tvirtą nuomonę dėl šalies konstitucijos ir įstatymų, kurių privalu laikytis kiekvienam. Tiesa, pirmą kartą nuo monarchijos atkūrimo ši jo prakalba per Katalonijos visuomeninę televiziją nebuvo transliuojama, nes televizijos darbuotojai paskelbė streiką kaip tik karaliaus pasisakymo metu.

Po to, kai šių metų sausio 16 dieną Katalonijos parlamentas nubalsavo už referendumą, sausio 21 dieną apie problemą prabilo ir Ispanijos vyriausybės prezidentas Marijanas Rachojus. Jis pažadėjo visiems ispanams, kad neleis surengti jokio referendumo, kuris spręstų dėl valstybės teritorinio vientisumo. Televizijos kanalui Antena 3 Rachojus sakė: „Valstybė yra pasirengusi bet kokiam įvykių eigos scenarijui. Įstatymų bus laikomasi. Referendumas, keliantis Ispanijos tautos suvereniteto klausimą, neįvyks. Kol aš esu vyriausybės prezidentas, jokia Ispanijos teritorija negalės tapti nepriklausoma.“ Jis pažadėjo įdėti daug pastangų, kad sutvirtintų ispanų ir katalonų vienybę. Taip pat jis pažadėjo išspręsti daugybę ekonominės gerovės klausimų: „Per artimiausius dvejus metus 632 tūkstančiai Ispanijos piliečių jau nebebus bedarbiai. Blogiausia liko praeityje, nors dar daug reikės nuveikti. Aš suvokiu, kokios aukos buvo pareikalauta iš Ispanijos piliečių, tačiau jau greitai jie įsitikins, kad ta auka nebuvo beprasmė, ir pamatys konkrečius rezultatus.“

Politikos komentatoriai teigia, kad Katalonijos atsiskyrimas yra įmanomas tik teoriškai, nes toks žingsnis labai destabilizuotų Ispaniją ir visą Europos Sąjungą. Todėl tokiems autonomijų žingsniams bus labai priešinamasi. Tokios pačios taktikos bus laikomasi Didžiojoje Britanijoje dėl škotų ir Belgijoje dėl flamų pozicijos, nes tose valstybėse labai regimai sustiprėjo nacionalistų pozicija politiniame žemėlapyje.

Šaltiniai: reuters.com, bbc.co.uk , itar-tass.com