Kipro gyventojai pasipiktinę planais atimti dalį jų santaupų bankuose

Kipro parlamentas šią savaitę imsis svarstyti prieštaringus planus apmokestinti indėlius banke. Tokią sąlygą iškėlė Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas mainais į dešimt milijardų eurų siekiančią finansinę paramą. Susitarimas numato, kad iš indėlininkų būtų paimtas vienkartinis mokestis.

Šis pirmadienis Kipre - nedarbo diena. Nepaisant audringų Kipro gyventojų protestų, nei kipriečiai, nei užsieniečiai, kurie laiko pinigus Kipro bankuose, vis dar negali atlikti su jais jokių operacijų, bankų skyriai neveikia, o bankomatuose pritrūko pinigų. Savaitgalį kipriečiai skubėjo pasiimti kuo daugiau grynųjų. Tačiau bankomatai jau nebeišgelbės Kipro bankų klientų, nes šalies valdžia šeštadienį sutiko su Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių reikalavimu, kad mainais už avarinę 10 milijardų eurų paskolą griūvantį šalies bankų sektorių turi paremti ir visi bankų indėlininkai, tam turi būti surinkta apie 5,5 milijardo eurų. Tie, kurie laiko Kipro bankuose daugiau kaip 100 tūkstančių eurų, privalės atiduoti beveik 10 procentų, o kurie laiko iki 100 tūkstančių eurų – 6,75 procento. Už šiuos pinigus indėlininkai gaus tų pačių bankų akcijų, bet turint galvoje, kad šių bankų ateitis yra miglota, faktiškai Kipre bus pažeista europinė 100 tūkstančio eurų indėlių garantijos taisyklė. „Kipre daromas eksperimentas. Jei gyventojams teks savo santaupomis taisyti Kipre padarytas klaidas, kils pavojus, kad kitose šalyse susėdę prie pusryčių stalo žmonės gali nuspręsti išsiimti pinigus. Jei tai įgaus didelį mastą, jei žmonės užplūs bankus, matysime, kaip bankų krizė vėl atsinaujins. Manau, sąlygos turėtų būti pakeistos, pavyzdžiui, padaryta išimtis indėliams iki 30 tūkstančių eurų, kad nebūtų nubausti smulkieji klientai“, - sakė "Bader Bank AG" atstovas Robertas Halveris. Ginčai dėl smulkiųjų indėlininkų privertė iki antradienio atidėti balsavimą Kipro parlamente dėl viso bankų gelbėjimo paketo. Bankai greičiausiai ir toliau bus uždaryti. „Jeigu tokia yra Europos gelbėjimo kaina, tada ją reikės sumokėti. Kipras labai maža šalis, jis pasitikėjo savo kaimyne šiaurės rytuose Graikija. Labai daug investavo šioje šalyje, nes pats Kipras yra pusiau graikiška šalis. O kai Graikija bankrutavo, atsitiko taip, kaip su pūti pradėjusiu grybu, kuris sugadino labai gerą mažą grybuką – Kiprą, mat šis nesugebėjo su tuo susidoroti“, - kalbėjo finansų analitikas Marco Elseris.

Šokiruotus gyventojus suskubo raminti prezidentas, pasak jo, indėlio apmokestinimas yra būtinas norint išvengti bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos. „Sprendimas nėra toks, kokio tikėjomės, tačiau tai mažesnis blogis, turint galvoje susiklosčiusias aplinkybes. Baisiausia šioje situacijoje būtų patirti bankrotą ir palikti euro zoną“, - kalbėjo Kipro prezidentas Nicos Anastasiades.

Ant bankroto ribos atsidūrusių Kipro bankų sektoriaus aktyvai kelis kartus viršija šalies BVP, o nemaža dalis indėlininkų yra užsieniečiai bei jų įsteigtos įmonės. Pavyzdžiui, vien rusai ir jų kompanijos Kipre laiko daugiau kaip 30 milijardų eurų.

Nemažai indėlių Kipre turi ir Didžiosios Britanijos piliečiai: „Antradienį planuoju iš banko pasiimti visas savo santaupas, negaliu pasitikėti nei bankais, nei politikais, tai vagystė, jie nori mane apvogti“, - sakė Kipre gyvenanti Didžiosios Britanijos pilietė Susan Kearns.

Indėlininkai nerimauja ne tik dėl to, kad teks sumokėti mokestį. Jau pasigirdo nuogąstavimų, kad šis mokestis ateityje gali būti imamas reguliariai. Baiminamasi, kad šiuo keliu gali nueiti ir kitos sunkiai besiverčiančios Europos Sąjungos valstybės. „Jei pavyko tai padaryti vieną kartą, tai politikai nesustos, o žmonės reaguoja natūraliai – skuba išsiimti pinigų, kad būtų ramūs dėl savo santaupų. Slėpti jas po lova šiuo metu yra kur kas saugiau“ , - teigė britas Stewartas Cowellas.

Prie parlamento susirinkę Kipro gyventojai žada protestuoti tol, kol bus atsisakyta planų dėl naujojo mokesčio. Tačiau politikai taip pat nusiteikę rimtai, net svarstoma už vengimą sumokėti banko indėlio mokestį taikyti baudžiamąją atsakomybę – trejus metus už grotų arba 50 tūkstančių eurų baudą.   

"Lietuvos ryto TV" | LNK | ekspertai.eu inf.