Knyga „R. P. Vardan ko?..“ – priskirtina prie tų, kuriose rašoma apie Lietuvos sopulius...

Dėl ligos negalėjęs dalyvauti š. m. lapkričio 29 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje – leidyklos „Gairės“ Vilniuje neseniai išleistos knygos apie Prezidentą Rolandą Paksą „R. P. Vardan ko?..“ pristatyme, žinomas advokatas Vytautas SVIDERSKIS, susipažinęs su minėta knyga, telefonu išsakė savo nuomonę, kuri turėtų sudominti ne tik „Laisvo laikraščio“ skaitytojus, bet ir kur kas platesnę mūsų visuomenės dalį, nes kiekvienas TIESOS ŽODIS, prasiveržiantis į viešumą, gyvenant sisteminės propagandos bei informacinio karo sąlygomis, ypač aktualus ir vertingas.

- Gerb. advokate Vytautai Sviderski, kadangi turėjote galimybę susipažinti su neseniai išleista knyga „R. P. Vardan ko?..“, būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę bei kritiškas pastabas?

- Naująja knyga apie Prezidentą Rolandą Paksą jūs ginate Lietuvos įstatymus, jūs ginate tokią Lietuvą, kuri yra įrašyta, išdėstyta mūsų Konstitucijoje, o ne tokią, kokia ji yra kasdienybėje, kurią mes matome pažeistą visokio vėžio išraiškoje...

- Tai jūs manote, „R. P. Vardan ko?..“ išties aktuali knyga? Tikiuosi naujasis „Gairių“ leidinys pasitarnaus teisingumui bei demokratijos raidai Lietuvoje?..

- Ši knyga reikalinga ir ta prasme, dar kartą sakau, jūs ginate Lietuvos įstatymus, jūs ginate Lietuvą. Nes, matote, įstatymas yra toks dalykas: pagal įstatymus Stalinas trėmė žmones į Sibirą. Svarbu, kas gi tuos įstatymus vykdo ir kokia yra tų įstatymų dvasia.

Labai teisingai advokatas Rimas Andrikis šioje knygoje yra pastebėjęs, kad teismai Lietuvoje atitolsta nuo žmogaus. Dar daugiau aš pasakyčiau: ne kiekviename teisme gali stebėti, kad teismas jaučia kaltinamojo ar ieškovo bei atsakovo širdies, jo dvasios virpesius. Dirbama mechaniškai. Kitaip tariant, procesinis negatyvizmas išsivysto. Pridėkite prie šio procesinio negatyvizmo dar subjektyvų, piktą požiūrį ir mes gausime tai, kad teisė netgi civilizuotoje visuomenėje blogo žmogaus, blogo teisininko rankose gali tapti tarsi tirono įrankiu. Taigi, šia prasme savo knyga jūs ginate teisinę, demokratišką Lietuvą.

Iš kitos pusės, aš sakau tai, ši knyga tarsi APŽVALGA ir PRIMINIMAS. Ateina naujoji karta politikų, kuriems šitas dalykas (prezidentinis skandalas – autoriaus pastaba) jau nebeatrodys taip toli ir nebeatrodys taip šlykščiai, kaip jis rodėsi tuo metu, ir koks jis buvo tuo metu.

Knygoje „R. P. Vardan ko?..“ daug drąsių minčių yra sudėta. Nenorėčiau dabar daug kalbėti telefonu, bet šiaip tai – sveikinu jus, darbas tikrai įdomus, vertingas, jis bus puolamas smarkiai, galbūt net ir bylos bus!.. Žodžiu, ši knyga yra priskirtina prie tų, kuriose rašoma apie Lietuvos sopulius.

Iš kitos pusės, ko gi norėti, šitiek amžių mes nebuvome valstybe, o dabar štai toks pirmasis baisus laikotarpis – laukinio kapitalizmo, kai banditinės grupės netgi laikraštyje išdrįsdavo pavadinti savo rašinį: „Vilnių valdome mes“!..

- Gerbiamas advokate Vytautai Sviderski, jūs turbūt atkreipėte dėmesį į knygos pavadinimą – VADAN KO?.., -- vardan ko prieš 12 metų nepriklausomoje Lietuvoje buvo įvykdytas toks „apsivalymas“?.. Kam apskritai pasitarnavo apkaltos farsas, saujelei fariziejų verčiant demokratiškai žmonių išrinktą Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą?.. Kodėl iki šiol neatkuriamos Europos Parlamento nario pilietinės ir politinės teisės Lietuvoje? Tokie klausimai natūraliai turėtų kilti, kiekvienam susipažinusiam su knyga „R. P. Vardan ko?..“?

- Be jokios abejonės!.. Kai kurie atsakymai ir yra duoti šioje knygoje. Apie nusipirktus televizijos kanalus kur tai, sakysime, ir taip toliau. Jeigu tamsta prisimenate tą dalyką, kaip viskas staiga prasidėjo, toks aršus puolimas, nukreiptas prieš Respublikos Prezidentą R. Paksą...

Be kita ko, aš į gynėjus šitoje byloje patekau visiškai atsitiktinai. Vos tiktai prasidėjus taip vadinamam prezidentiniam skandalui, buvo rodoma viena televizijos laida. Kadangi aš esu advokatas, tai pasakiau, atkreipkite dėmesį į tai, kaip vieningai sukilo visa žiniasklaida, visos valstybinės institucijos, tarsi pagal kažkieno duotą komandą „UGNIS“. Kai šitaip atsitinka, tai jau iš karto advokatui kyla abejonės, kad čia negali būti viskas tvarkoje. Todėl reikia gilintis į tokius dalykus. Po minėtos laidos aš dar tik rengiausi televizijos rūbinėje, kai pasigirdo telefono skambutis, kviečiantis mane atvykti. Štai taip aš ir įsijungiau į Prezidento Rolando Pakso bylą...

Manau, atsakymas į klausimą -- VARDAN KO?, iš dalies, tarsi vualiu pridengtas, yra pateikiamas jūsų knygoje „R. P. Vardan ko?..“. Mano nuomone, čia daugelis dalykų yra susipynę, todėl nėra vienos tokios šaknies kaip morkos. Čia iš tiesų nemenkas šaknynas. Ir visos tos bjaurastys, sakysime, susijusios su nelegaliu CŽV kalėjimu Lietuvoje, su valstybinių įmonių privatizacija, jų pardavimu arba atsisakymu kažkam parduoti valstybines įmones, viskas persipina ir yra vienaip ar kitaip susiję. Tiktai ne kiekvienas skaitytojas tai įžvelgs, o jūs ir kol kas niekas kitas neturi teisės kategoriškai pasakyti, kad viskas buvo būtent taip, o ne kitaip.

Aš gerai prisimenu tokį skaudų įvykį Lietuvoje, kai teisė tampa tirono įrankiu. Kai televizijos ekranuose buvo talpinamos spalvotos schemos, kurių centre pavaizduotas Prezidentas Rolandas Paksas, o iš jo nusidriekia įvairiaspalvės linijos, vaizduojančios šalies vadovo tariamas sąsajas su banditiškomis gaujomis, ir taip toliau.

Taip pat aš gerai prisimenu, kaip tas pats G. Vainausko laikraštis „Lietuvos rytas“ citavo vieno populiariausio vokiečių žurnalo straipsnį apie tai, kad Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas betarpiškai yra susijęs su banditais, yra jų remiamas. Ir su tokiu pasimėgavimu šita žinutė buvo pateikta skaitytojams, kad man net verkti norėjosi už Lietuvą. Bet ką gi padarysi, toks tada metas buvo, kad galima buvo mūsų valstybę trinti, trypti tarsi mėšlinu kareivio batu per atvirą širdį. Taip, prezidentinio skandalo metu Lietuva iš tikrųjų buvo trypiama žiniasklaidoje.

- Bet ar nemanote, jog ir toliau yra trypiama mūsų valstybė, jeigu formaliai vilkinama, akivaizdžiai nenorima atkurti teisingumą Prezidento R. Pakso byloje? Kaip žinote, iki šiol yra suvaržytos Europos Parlamento nario pilietinės ir politines teises Lietuvoje, sakyčiau, tiesiog ciniškai ignoruojant Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimus?..

- Matote, yra dalykų, kurie paprasčiausiai dėl istorijos reikalingi. Man teko dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjama tai, kas įvyko prieš 60 metų, tai Lietuvos piliečių tremčių bylos. Man teko dalyvauti byloje, kur nagrinėjami 1956 metų įvykiai. Senatis tokiems dalykams netaikoma, o teisingumas, kaip sakoma, anksčiau ar vėliau triumfuoja.

Beje, ir jūsų sudarytoje knygoje kažkur yra pasakyta būtent tokia mintis. Žinote, aš greitosiomis perskaičiau...

- Galėčiau jums priminti: tai advokatas Rimas Andrikis knygoje „R. P. Vardan ko?..“ teigia, kad teisingumas Rolando Pakso byloje, anksčiau ar vėliau, bus atkurtas...

- Manau, labai teisingai advokato Rimo Andrikio yra pasakyta. Kada nors šią knygą būtinai skaitysiu dar kartą. Dabar tai aš ją tiesiog „prarijau“, kaip matote, per vieną naktį. Gerai, kad viskas yra surinkta į vieną knygą. Geri jūsų komentarai, jie svarbūs ir reikalingi.

Toje PREZIDENTO APKALTOJE aš blogį įžvelgiu tame, kad ŠIS NUSIKALTIMAS buvo daromas VALSTYBĖS VARDU. Didelis blogis yra būtent tas dviveidiškumas!..

Lygiai taip pat blogis valstybės mastu yra daromas ir tada, kai kalbama, sakysime, apie partizaninį judėjimą Lietuvoje, apie tuos daugumai šventus žmones, kurie gynė ir apgynė Lietuvos garbę.

Pagal poetą Aistį, atsimenate, jis sakė: „Vienas tavo šūvis garbę būt apgynęs / Vienas tavo kraujo lašas gėdą būt nuplovęs...“. Čia aš matau pokario partizanų vaidmenį. Bet ar jūs kada girdėjote, ar perskaitėte straipsniuose, kad partizanai ne vien tiktai bandelėmis, ne karamelėmis šaudė į žmones?.. 20 tūkstančių civilių žmonių žuvo Lietuvoje pokario metais. Ar jūs tikite, kad visi tie priversti mirti 20 000 žmonių buvo Tėvynės išdavikai?..

Man jau daug metų ir aš, tamsta, gerai prisimenu tuos laikus. Aš prisimenu, kaip mano mama klaupėsi ant kelių ir prašė nesušaudyti kaimyno, nes kaimynas su kaimynu susimušė tverdami tvorą. Pasirodo, pusę metro ne į tą pusę kažkieno tvora buvo pastatyta, o tas žmogus jau buvo išvežtas į Sibirą... Taigi, čia vykdomas taip pat, sakyčiau, 220 tūkstančių žmonių atžvilgiu, NUSIKALTIMAS. Juk jų giminės, vaikai ir vaikaičiai tebėra gyvi, jie tyli ir negali kalbėti, nes jie iš karto bus apšaukti „Kremliaus agentais“...

Manau, tokios knygos kaip „R. P. Vardan ko?..“ yra labai reikalingos, žinoma, neperžengiant tam tikrų ribų. Sakysime, ne viską „galima nurašyti“ ant jaunos valstybės ir jaunų valstybės institucijų, ant naujai iškeptų valstybės pareigūnų, nors daugelis dalykų turi akivaizdžiai negražų, amoralų požymį. O tai, deja, daro įtaką visai Lietuvos moralei!.. Juk net ir Prezidentas Rolandas Paksas savo baigiamojoje kalboje, berods, yra pasakęs: „Jeigu net su Respublikos Prezidentu galima šitaip beteisiškai elgtis, tada ką jau kalbėti apie tai, kaip elgiamasi kartais su eiliniais, paprastais Lietuvos žmonėmis?!..“.

Tai tiek dabar galėjau jums pasakyti apie naująją knygą „R. P. Vardan ko?..“. O dėl dalyvavimo minėtos knygos pristatyme – spaudos konferencijoje Seime, manau, man neužteks nei fizinių, nei dvasinių jėgų. Kalbėti konferencijoje man tikrai būtų labai sunku, nebent vieną kitą sakinį, jeigu tuo metu kažkas iš kalbančiųjų mane ten „užvestų“.

Baigdamas norėčiau pasakyti: ačiū jums už atliktą darbą, tikrai iš širdies gilumos sakau ačiū!.. Reikia, kad žmonės kažkaip iš naujo visa tai pamatytų. Tokia mano, kaip Lietuvos piliečio pozicija, žmogaus, kuris negali būti abejingas tokiems dalykams...

Žinote, aš visada sugebėdavau likti žmogumi su rožiniais akiniais. Nuo pirmųjų akimirkų, kai buvo verčiamas Prezidentas R. Paksas, sakau tai su ašaromis akyse, tiktai vieną mitingą esu praleidęs. Ir tada svajojau apie Lietuvą, kurią man teko ginti... nuo savųjų. Atkūrus Nepriklausomybę galvojau, kokie mes protingi, kokie mes esame drąsūs ir darbštūs, kokie mes teisingi dabar. Niekas mums nediktuos, prabėgs dar dešimt metų ir mes klestėsime!..

Dieve mano, kiek paskui teko patirti skaudžių nusivylimų, kiek buvo kovų teismų salėse, nes tą įstatymą dėl Prezidento R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo žmonės gali visaip suprasti ir visaip supranta.

Pavyzdžiui, elementarus dalykas – Vilniuje griūva Gedimino kalnas – ar mes galėsime ir čia Kremliaus ranką apkaltinti?.. Argi čia Kremliaus ranka veikia, argi mes pirmą kartą matome, kas vyksta ir kas liks iki pavasario iš Gedimino kalno? Nejau ir čia įžvelgiame Kremliaus rankos piktus kėslus?..

- Iki visiško absurdo nusiritama, kai savųjų „patriotų“ politinė korupcija bei nusikaltimai, „įteisinami“ bei vykdomi Lietuvos Respublikos vardu, tuo pat metu nuolat pučiant miglą apie tariamą agresiją iš Rytų. Ko gero, tai bene pats ciniškiausias valstybės užvaldymo metodas, grindžiamas nesantaikos ir karo kurstymo propaganda?..

- Svarbiausia, kad tam netgi nereikia daug argumentų, valdančiųjų oponentams priklijuojama etiketė, štai ir viskas!..

- Baigiant šį pokalbį, norėčiau nuoširdžiai padėkoti jums už pareikštą nuomonę, tą pirmąjį įspūdį, susipažinus su naująja knyga „R. P. Vardan ko?..“, padėkoti už jūsų principingą, sąžiningą, sakyčiau, pasiaukojančią profesionalaus advokato poziciją, ginant SISTEMOS nuverstą Lietuvos Prezidentą Rolandą Paksą.

Manau, gerb. advokato Vytauto Sviderskio liudijimai alinančioje kovoje dėl teisinės, demokratinės, konstitucinės valstybės atkūrimo Lietuvoje neliks nepastebėti ir neįvertinti daugumos tautiečių, oficiozinės propagandos suskaidytos bei supriešintos pilietinės visuomenės.

Post Scriptum

Kaip buvo verčiamas Prezidentas Rolandas Paksas: VSD pažyma, planas „STREKOZA“, VSD vadovas Mečys Laurinkus atskleidžia naujų prezidentinio skandalo detalių...

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus per tiesioginę Lietuvos televizijos laidą „Spaudos klubas", kurią veda Audrius Siaurusevičius, trečiadienį (2004. 01.21) teigė, kad buvęs Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas jo prašė suimti dosniausią Rolando Pakso rėmėją Jurijų Borisovą. Skaitytojams pateikiame A. Siaurusevičiaus ir M. Laurinkaus pokalbio dalį.

- Kalbėsime apie tai, apie ką jau keletą mėnesių kalba visa Lietuva. Pone Laurinkau, pastarosiomis dienomis jūs teigėte, kad šiame skandale svarbiausia - nepamesti esmės. Kas gi yra esmė pagal Mečį Laurinkų?

- Galbūt ne tik pagal Mečį Laurinkų, bet pagal faktus ir pačią istoriją, kuri rutuliojosi gana ilgai. Praėjusių metų kovo mėnesį mes tęsėme operatyvinį tyrimą „Avia Baltikos” įmonės ir jos vadovo J. Borisovo atžvilgiu ir turėjome sankcionuotą leidimą taikyti technines priemones būtent J. Borisovo atžvilgiu. Techninės priemonės reiškia galimybę pasiklausyti telefoninius pokalbius. Tai įprasta operatyvinė veikla.

Vykdydami ją mūsų darbuotojai užfiksavo keistą J. Borisovo kalbą, liečiančią Respublikos Prezidentą R. Paksą. Šitoje kalboje, be gausybės keiksmažodžių, buvo minimos kažkokios sutartys, kažkokios sąlygos, įsipareigojimai ir pan. Tai mus iš pradžių labai nustebino, mes net manėme, kad tai girto žmogaus kalba. Bet kituose pokalbiuose buvo tęsiama ta pati tema, tos pačios mintys, tiesa, tekstai buvo šiek tiek aiškesni, keiksmažodžių - mažiau, savaime suprantama - žmogus baigęs tris aukštąsias. Kada tų pokalbių prisikaupė gana daug, aš atrinkau pačius būdingiausius, iš kurių matyti jų esmė ir kyla daug klausimų, ir nusprendžiau vis dėlto parodyti juos Prezidentui...

VSD pažymos istorija

- Kodėl ta pažyma atsidūrė Seimo pirmininko, o ne Prezidento ar premjero rankose?

- Šis klausimas dažnai pateikiamas. Čia nėra jokios paslapties. Pažymą, kaip ir daugelį kitų, parengiau dėl to, kad privalau tai daryti. O ypač palikdamas tarnybą privalau pasakyti, kas, mano manymu, yra svarbiausia. Negaliu nacionaliniu, valstybiniu požiūriu svarbią informaciją palikti nežiniai - stalčiuje, darbuotojams ar pan. Tai yra ne tik atsakomybės klausimas, bet ir pareigos.

- Kodėl vis dėlto ne Prezidentas pirmas ją gavo?

- Niekur nėra nurodyta, kas turi tokią pažymą gauti pirmas. Yra trys informacijos vartotojai ir trims aš įteikiau šią, kaip ir bet kurią kitą su įvairiais klausimais susijusią pažymą. Bet tai nėra svarbiausias dalykas. Paprastai visos pažymos įteikiamos tokia tvarka, kokia tuo metu susiklosto. Niekur nepasakyta, kad turi būti atvirkščiai. Bet yra viena labai svarbi mano veiksmų priežastis: aš nepasitikėjau Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais ponu Aču, todėl nemačiau reikalo pirmiausia tą pažymą atiduoti Prezidentui. Tai visiškai akivaizdu, bet tai nereiškia, kad buvo pažeista kokia nors tvarka...

- Štai jūsų pažymoje, kuri nežinia kokiais būdais tapo vieša, minima daug pavardžių - iš esmės tai prezidento aplinkos ryšiai. Sakykite, kur šioje istorijoje baigiasi vadinamoji aplinka ir prasideda Prezidentas?

- Šis klausimas taip pat jau turėtų būtų skiriamas komisijoms. Nenorėčiau šitai interpretuoti. Paprasčiausiai yra daugybė tarpusavyje susijusių dalykų, klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Į šiuos klausimus būtų galima labai greitai atsakyti, kai kurių net nėra ypatingo reikalo tirti. Faktai yra labai akivaizdūs, užtektų atsakyti „taip“ arba „ne“. Matyt, tos ribos yra arba dirbtinai nubrėžiamos, arba jų nematoma. Savaime suprantama, kad tai yra skirtingi klausimai: „Avia Baltikos“ veikla skiriasi nuo Kikališvilio klausimo, Kikališvilio ir kai kurių kitų abejotinos reputacijos žmonių santykiai skiriasi nuo informacijos nutekėjimo klausimo. Tai skirtingi dalykai ir juos reikia atskirai išaiškinti. Pažymoje mes išvardijome daug dalykų ir nė vieno jų, beje, labai neakcentavome, mes tik paminėjome pačias tendencijas. Beje, mes nieko nekaltinome, tiktai norėjome, kad šios problemos būtų aptartos vadovybės lygyje.

- Bet kaip paaiškinti, kad šie skirtingi dalykai atsidūrė vienoje vietoje, kad atsirado tie patys veikiantieji asmenys? Kas jungia šios istorijos herojus?

- Labiausiai juos jungia laikas – šie dalykai daugiausia rutuliojosi per paskutinius metus. Per tą laiką atsiskleidė štai šie dalykai – mes nerašėme apie tai, kas darėsi prieš dvejus ar trejus metus, kai aš pradėjau vadovauti departamentui, - tai buvo aprašyta kitose pažymose. Ši pažyma apima tam tikro periodo įvykius...

- Neseniai jūs paminėjote, kad taip ir lieka neatsakyta, kas iš tiesų sieja Rolandą Paksą ir Jurijų Borisovą. Kokia jūsų nuomonė?

- Jeigu galėčiau į šį klausimą atsakyti, gal ir šios pažymos nebūčiau rašęs. Nors pažymoje yra tik užuomina, apie galimą įtaką, kurią Borisovas norėtų daryti Lietuvos politiniam gyvenimui ar konkrečiai institucijai. Į šį klausimą gali atsakyti tik jie patys. Todėl ir iškėliau šį klausimą, kad negalėjau palikti jo neatsakyto. Man regis, tai svarbu. Kai žmogus šitaip kalba, net ne užuominomis, o atviru tekstu, kurį mes visi girdėjome, - matyt, turi kažkokį pagrindą... Kokį? Nežinau.

- Kaip teigiama, Jurijus Borisovas nuo šešerių metų gyveno Lietuvoje, na, pilietybę jis prarado, bet kokią jis kelia grėsmę Lietuvai, kad jį reikia paskelbti nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje?

- Tai atskira tema. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Jeigu tai būtų dviejų privačių asmenų pokalbis, santykių aiškinimasis, be abejo, jokios grėsmės valstybei tai nekeltų. Tačiau kadangi pokalbio turinys yra tokio pobūdžio ir vienas iš asmenų yra Respublikos Prezidentas, tai jau yra grėsmės požymiai. Ką tai reiškia? Kas už to slypi? Koks yra pagrindas? Visa tai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti.

- Bet pats Prezidentas, sako: „nejaučiu jokios grėsmės”.

- Tai jau ne Prezidento klausimas. Jis gali tai neigti ar įvairiai interpretuoti, bet jau vis tiek reikia atsakymo. O atsakymai yra prieštaringi: Borisovo atsakymai prieštarauja Prezidento atsakymams, laikui bėgant atsakymai keičiasi (iš pradžių, pavyzdžiui, buvo bandoma sakyti, kad tai susitarimai: kaip greičiau įstoti į NATO, kaip pagerinti Lietuvos gyvenimą ir pan., - penkerių metų vaikui negali to pasakoti).

- O kas turi ir gali į juos atsakyti?

- Jie ir gali.

- Rolandas Paksas ir Jurijus Borisovas?

- Taip.

- Tai jūs teigiate, kad jie kažką slepia?

- Aš dar nieko neteigiu, tik noriu, kad būtų atsakyta į klausimus, nes jie reikšmingi valstybei. Kol kas dar niekas nieko neinkriminuoja ir nekaltina. Tik nereikėtų atsakant nukrypti į kitas temas, kurios jau nėra tokios reikšmingos...

Šaltinis: tv3.lt, 2004 01 22

Planas „Strekoza" tikrai rastas pas Prezidento rėmėją, patvirtina VSD

Planas „Strekoza" („Laumžirgis"), kuris, kaip manoma, galėtų būti panaudotas siekiant destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, tikrai buvo rastas per kratą pas Rolando Pakso prezidentinės rinkimų kampanijos finansuotoją Jurijų Borisovą.

Tai antradienį (2004. 01.27) patvirtino Valstybės saugumo departamentas (VSD), komentuodamas J. Borisovo pasisakymus per televizijos kanalą TV4 transliuotojo laidoje. „J. Borisovas sakė netiesą teigdamas, kad nežino plano „Strekoza" atsiradimo aplinkybių. VSD dar kartą patvirtina, kad šis dokumentas sausio 3 dieną rastas per kratą J. Borisovui priklausančiame bute dalyvaujant jam asmeniškai bei jo advokatui", - rašoma VSD pranešime.

Dokumente, kurį, kaip įtariama, galėjo parengti Rusijos informacijos vadybos kompanija „Almax", išdėstytas planas „Strekoza" („Laumžirgis"), kaip destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje ir diskredituoti socialdemokratų partiją bei jos lyderį Algirdą Brazauską. Kaip manoma, šio plano tikslas - atvesti į pergalę 2004 metų Seimo rinkimuose proprezidentinę Liberalų demokratų partiją.

Prezidentas R. Paksas šį dokumentą palygino su „Marso užkariavimo planais“.

Kompanijos „Almax" atstovai Lietuvos prokurorų Vilniuje buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems buvo leista išvykti į Rusiją. J. Borisovui prokuratūra yra pateikusi įtarimus dėl grasinimų Prezidentui. Ši byla tebetiriama.

J. Borisovas neseniai neteko Lietuvos pilietybės, Konstituciniam Teismui nustačius, kad Prezidentas R. Paksas ją suteikė neteisėtai. Rusijos pilietis J. Borisovas, vadovaujantis sraigtasparnių remonto gamyklai „Avia Baltika" netoli Kauno, yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje, bet apskundė šį sprendimą teismui ir gali likti šalyje, kol jo skundas bus išnagrinėtas.

Šaltinis: BNS, 2004 01 27, visą stra straipsnį galite rasti ČIA

Buvusio VSD vadovo, sukurpusio fiktyvią pažymą bei inicijavusio valstybinį perversmą Lietuvoje, Mečio Laurinkaus iš Seimo tribūnos pasakyti žodžiai: „Dabar dar noriu keletą sakinių dėl paties dokumento. Pažyma yra parengta Valstybės saugumo departamento iniciatyva. Aš sakiau, minėjau, tai yra viena iš... Ir noriu priminti. Galbūt jau... Tai yra tam tikras momentas, kai galbūt visi daugmaž atkreips dėmesį į esmę. Pirmiausia pati pažyma yra operatyvinė, o ne mokslinė. Ji nėra skirta ir viešam svarstymui, negali. Absurdiška girdėti viešus operatyvinės pažymos svarstymus“, - taip 2003 m. lapkričio 3 d., stovėdamas Seimo tribūnoje, M.Laurinkus komentavo jo paties pasirašytą VSD pažymą - „Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui“.

Rolandas Paksas: „Tuomečio VSD vadovo žodžius pacitavau nekeisdamas nė vieno rašybos ženklo. Nerišlios mintys, kuriomis kalbėdamas apie pažymą Mečys Laurinkus dalijosi su parlamentarais, savo esme dera su paties dokumento, teisininkų įvardyto padrikų teiginių kratiniu, tonu. TAČIAU ne faktų teisingumas ar jų dėstymo logika tada rūpėjo VSD pažymos kūrėjams bei jos užsakovams. Tiesiog buvo atėjęs laikas išbandyti praktiką, kai spekuliatyviomis pažymomis daroma įtaka ūkio subjektų veiklai arba jų privatizavimui, perkelti į visai kitą – politinės kovos – sferą!..

Taip jau sutapo, kad man pirmajam teko praktiškai patirti, kaip VSD pažyma gali virsti įrankiu nušalinti SISTEMAI neįtikusį politiką, pareigūną ir netgi LR Prezidentą. Dabar jau nekyla abejonių, jog prielaidas atsirasti šitam sutapimui sukūrė kitos sutapusios aplinkybės. O būtent tai, kad, gerą pusmetį visas mūsų valstybei iškilusias „grėsmes“ laikęs seife, savo įžvalgas M.Laurinkus pagarsino tik tada, kai išgirdo apie mano apsisprendimą į VSD vadovo postą skirti profesionalų kontržvalgybininką E. BAGDONĄ!..

Iki tol jau pasiskelbęs, jog nesiruošia dirbti su „kitu Prezidentu“, Mečys Laurinkus laikinai užmiršo savo ketinimus imtis diplomato karjeros, nes kilo pavojus, kad VSD direktoriaus pareigos gali atitekti ne KGB rezervistui Arvydui Pociui. Ir kas žino, galbūt tokiu atveju bus pasakyta TIESA apie Pakaunės savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdintojus, Juro Abromavičiaus nužudymą arba, tarkime, apie tai, kam atiteko pinigai už „Mažeikių naftą“...

... Esu tikras, visapusiškas ir išsamus prezidentinio skandalo - SĄMOKSLO tyrimas atskleistų daug įdomių dalykų. Tačiau šio tyrimo nėra, nes Lietuvoje per daug suinteresuotų žmonių bei įtakingų politikų, kad toks tyrimas nebūtų atliktas!..“.