Kodėl Kataras buvo apkaltintas terorizmo rėmimu?

2017 birželio 5 d. Saudo Arabija, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Egiptas, Jemenas, Libija, Maldyvai ir Mauritanija paskelbė apie diplomatinių ir ekonominių santykių nutraukimą su Kataru. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija nutarė veikti ryžtingai ir nurodė, kad turi būti uždarytos sausumos ir jūros sienos ir sustabdyti oro skrydžiai su Kataru.

Oficialiai skelbiama, kad diplomatinių ir ekonominių ryšių nutraukimas yra atsakas: už Kataro paramą terorizmui minėtose šalyse; kad tokie Kataro veiksmai kenkia Arabų šalių nacionaliniam saugumui; kad Kataras kišasi į Arabų šalių vidaus reikalus; kėsinasi į Arabų tautų vienybę ir suverenitetą; skatina ekstremistinę ideologiją per žiniasklaidą; palaiko terorizmą ir teikia finansinę paramą „Islamo Valstybei“, „Al-Qaedai“ ir „Musulmonų Brolijai“.

Iš tikrųjų Kataras, kaip ir Saudo Arabija atliko didelį tiesioginį vaidmenį finansuojant ir remiant įvairius radikalius džihadistų (teroristų) judėjimus Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Ne kartą į viešumą buvo iškilę faktai apie glaudžius ryšius tarp Kataro ir tarptautinių teroristinių organizacijų atstovų. Kataras rėmė su „Al-Qaeda“ susijusią grupuotę Jabhat al-Nusra Sirijoje.

Tačiau realiai sankcijos Katarui nieko bendro neturi su kova prieš terorizmą.

Krizės pradžia

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kataro emiras Tamim bin Hamad Al Thani paskelbė pareiškimą 2017 gegužės 23 d. likus keletai valandų iki 50 Arabų šalių ir JAV prezidento susitikimo. Savo kalboje Kataro emiras palankiai vertino Iraną, o „Arabų šalių NATO" aljanso idėją apibūdino, kaip nereikalingą.

Būtent šis Kataro emyro paskelbtas ir išplatintas pareiškimas greitai išprovokavo beprecedenę diplomatinę krizę Persijos įlankos šalyse.

Netrukus Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Bahreinas, Egiptas ir Maldyvai pasinaudojo Kataro Emyro Al Thani pasisakymais sukeltu sąmyšiu ir ėmėsi kraštutinių priemonių kaltindami Katarą tarptautinio terorizmo rėmimu.

Reaguodamas į tai Kataras nurodė savo ambasadoriams esantiems minėtose šalyse grįžti namo per 48 valandas, o Kataro piliečiams buvo duota 14 dienų palikti Bahreiną, Saudo Arabiją ir JAE. Tuo pačiu metu, Saudo Arabija uždarė savo oro erdvę, taip pat sausumos ir jūros sienas su Kataru taip izoliuodama Katarą nuo likusio pasaulio.

Norit suprasti šių greitų politinių įvykių dinamiką, būtina žinoti istorinius faktus.

Kodėl sankcijos tik Katarui?

Tačiau, kodėl terorizmo rėmimu yra kaltinama tik viena valstybė ir už tai taikomos sankcijos tik vienai valstybei – Katarui, jei panašią politiką vykdė ne tik Kataras, bet JAV, Turkija ir Persijos įlankos šalys remdamos tas pačias radikalių Islamo džihadistų organizacijas? Tuometinė JAV Valstijų sekretorė H. Clinton žinojo, kad JAV sąjungininkai Saudo Arabija ir Kataras finansuoja save pasiskelbusios „Islamo Valstybės“ Islamo ekstremistus Sirijoje ir Irake.

Tiek Saudo Arabiją, tiek Kataras dešimtmečius tiekė finansinę paramą daugeliui Islamo ekstremistinių organizacijų visame pasaulyje. Tiek Kataras, tiek Saudo Arabija finansuoja, apginkluoja ir apmoko įvairius politinius, radikalius Islamistinius (teroristinius) judėjimus Tunise, Libijoje, Egipte ir Sirijoje.

Saudo Arabijos karališkoji šeima yra pagrindiniai Vahabizmo ideologijos rėmėjai, kuri istoriškai atitinka „Al-Qaedos“ ideologiją. (Vahabizmas, religinė politinė musulmonų doktrina, propaguojanti grįžimą prie pirmykščio grynojo Islamo, papročių griežtumą ir paprastumą, vieninteliu pripažįstanti tik Koraną, suną bei tradicijas; negarbina šventųjų, neturi net Mahometo kulto). Šaltojo Karo laiku Saudo Arabija aktyviai rėmė Osamos bin Ladeno mudžahedus Afganistane.

Apkaltinti Katarą ir taikyti sankcijas Katarui yra patogu daugeliui Persijos įlankos šalių.

Priešprieša tarp Saudo Arabijos ir Kataro turi gilias šaknis ir ji liečia ne tik ideologinį skirtumą tarp Vahabizmo ir „Musulmonų Brolijos“, bet taip pat ir Kataro žymiai didesnę religinę toleranciją, nei Saudo Arabijos.

Saudo Arabija jau seniai norėjo aneksuoti Katarą. Todėl, 2011 „Arabų Pavasario“ metu Saudo Arabija palaikė protestuojančius Arabus Katare. Atsakant į tai, Saudo Arabija uždraudė Kataro palydovinį TV kanalą „Al-Jazeera". Reaguodamas į tai Kataras nusprendė plėtoti santykius su tokiomis valstybėmis kaip Jemenas, Iranas ir Irakas, bei aktyviai teikti paramą „Musulmonų Brolijai.“

„Arabų Pavasario“ metu Kataras palaikė radikalius „Musulmonų Brolijos“ kovotojus, kurie nuvertė Egipto prezidentą Mubaraką ir vietoj jo pastatė Mohamedą Morsi. Saudo Arabija padėjo nuvesti Morsi ir rėmė vietoj jo pastatytą naująjį prezidentą generolą Sisi. Dėl ko atsirado dar didesnė priešpriešą tarp Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emiratų. Abi šalys, Kataras ir Saudo Arabija tiekė į Siriją radikalius Islamo kovotojus nuo pat krizės Sirijoje pradžios. Abi šalys grasino karine intervencija į Siriją. Net „Al-Qaedos" įkūrėjas ir jos lyderis Osama bin Ladenas taip pat kilęs iš Saudo Arabijos.

Be to, Kataras turi šimtemčio senumo teritorinių ginčų su Bahreinu.

Egiptas kaltina Katarą parama „Musulmonų Brolijai“. Bahreinas kaltina Katarą remiant Šiitus ir Iraną.

1995 metais nuvertai nuverstasis Kataro emyras Hamad bin Khalifa Al Thani pabėgo į JAE, todėl Kataro vyriausybė apkaltino JAE kartu su Saudo Arabija ir Bahreinu sąmoksle prieš naują Kataro emyrą. 2014 - 13 metais JAE investavo 720 mln. JAV dolerių į žiniasklaidos kampaniją prieš Kataro vyriausybę. Kataras taip pat finansavo užsakomuosius straipsnius pieš JAE vyriausybę.

Santykiai tarp Egipto ir Kataro labai pablogėjo po to, kai iš valdžios Egipte buvo pašalintas prezidentas Mohammedas Morsi. Egiptas kaltina Katarą politine, finansine ir informacine parama Egipte uždraustai „Musulmonų Brolijai“.

Pagrindinis religinis veiksnys yra tas, kad priešingai nei Saudo Arabija Kataras, yra tolerantiškas ir kitiems Islamistiniams radikaliems religiniams.– politiniams judėjimams. Kataras savo šalyje yra įsteigęs ir Palestiniečių karinės „Hamaz“ organizacijos atstovybę. Todėl Saudo Arabijos dvasiniai mokytojai imamai Katarą laiko eretišku.

Saudo Arabijos kaltinimai Katarui terorizmo rėmimu yra pagrįsti ir visiškai teisingi. Kataras jau seniai remia teroristų grupuotes Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, nuo Libijos ir Sirijos iki Egipto ir Irako. Kataras kartu su JAE 2011 metais dalyvavo Libijos kare „svetimomis rankomis“ nuverčiant Gaddafi, kur Kataras rėmė „Musulmonų Broliją“, kuri Persijos įlankos bendradarbiavimo šalių tarybos, Saudo Arabijos ir Egipto yra priskirta prie teroristinių organizacijų. Nors 2014 metais Kataras pasižadėjo neberemti „Musulmonų Brolijos“, tačiau šio pažado taip ir nesilaikė.

Be to, Kataras vedė vis labiau nepriklausomą nuo Saudo Arabijos politiką ir kelė grėsmę Saudo Arabijos dominavimui Persijos įlankos valstybėse. Kuveitas, Omanas, Turkija artėjo prie Kataro ir net Pakistanas, iuris pradėjo abejoti apie prisijungimą prie Saudo Arabijos vadovaujamo „Arabų NATO“ aljanso.

Kataro blokados ekonominiai faktoriai

Nesutarimai tarp Saudo Arabijos ir Kataro taip pat yra ir dėl ekonominių priežasčių. Kataras jau anksčiau pradėjo kurti naftotiekio vamzdynų planus aplenkiant Saudo Arabiją.

Kataro ir Sirijos vyriausybės aplenkiant Saudo Arabiją slaptai aptaria galimas pokario Sirijos atstatymo sąlygas, net jei valdžioje ir toliau liks prezidentas Assadas. Tai labai svarbu ypač galutinėje Irano, Irako ir Sirijos dujotiekio statybos stadijoje. Tuomet šis trijų šalių bendras dujotiekis Irano ir Kataro dujomis aprūpintų Vakarų Europą. Tuo tarpu Saudo Arabija ir Izraelis palaikydami sankcijas Katarui siekia neutralizuoti augančią Irano galią Artimųjų Rytų regione.

Dabartiniu metu Saudo Arabija yra labai sunkioje ekonominėje padėtyje. Naftos kaina lieka žema. Saudo Arabijos dinastijai reikia bet kokiomis priemonėmis pakelti naftos rinkos kainas, net dirbtinai keliama karo grėsme prieš Katarą.

Kataras yra vienas iš didžiausių suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojų pasaulyje. Būtent tai leido Katarui suformuoti užsienio politiką visiškai nepriklausomą nuo Saudo Arabijos dinastijos. Be to, Kataras milžiniškais pietų Parso dujų telkiniais dalinasi su Iranu. Kataras ir Iranas susitarė dėl teisės dalintis dujotiekiu einančiu iš Pietų Parso į rytinę Sirijoje dalį su sąlyga, kad Kataras nustos remti al-Nusra Frontą Sirijoje.

Kataras gauna 90 proc. pajamų į biudžetą iš suskystintų gamtinių dujų eksporto. Kataras dėka savo milžiniškų finansinių išteklių išlaikė aukšto lygio kontaktus su kitomis pasaulio šalimis, kurios nėra Saudo Arabijos sąjungininkės. Kataro nepriklausomas turto fondas dar 2016 metais pasižadėjo investuoti 2,8 mlrd. eurų į Rusijos naftos bendrovę „Rosneft".

Atkreiptinas dėmėsys, kad būtent po Kataro ir Rusijos sudaryto bendro finansinio sandėrio už keleto mėnesių buvo išvaduotas Rytų Alepo miestas Sirijoje, būtent tada, kai tik Kataras nutraukė paramą kariaujantiems Islamo džihadistams.

Saudo Arabija, kartu su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) ir Egiptu yra labai priklausomos nuo Kataro SGD dujotiekio. Kataras tiekia dujas Jungtiniams Arabų Emyratams per Delfino dujotiekį, o JAE dalį šių dujų parduoda kaimyninėms šalims. Tad net dalinis SGD tiekimo sustabdymas verstų Jungtinius Arabų Emyratus ieškotis dujų pasaulinėse rinkose. Tačiau Jungtiniams Arabų Emyratams visiškai pakeisti Delfino dujotiekį kitu JAE artimiausiu metu praktiškai neįmanoma. Jei Kataras imsis šių atsakomųjų veiksmų ir visiškai nutrauks dujų tiekimą savo kaimynams, tai sukels pasaulinę energetinę krizę.

Vašingtono įtaka Kataro krizei

Vašingtonas taip pat turi įtakos Artimuosiuose Rytuose, ypač piešpriešoje tarp Kataro ir Saudo Arabijos. Slaptą susitarimą tarp „Musulmonų Brolijos“ ir Vašingtono įrodo tuometinio JAV prezidento Obamos kalba pasakyta Kaire 2009 metais. Ši kalba išprovokavo „Arabų pavasarį“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Kataro finansuojama „Musulmonų brolija“ uždrausta daugelyje Persijos įlankos šalių. 2016 metų JAV kandidatės į prezidentus Hillary Clinton rinkiminei kampanijai vadovavusi Huma Abedin taip pat palaiko gilius ryšius su „Musulmonų brolija“.

Istorine priešprieša tarp Kataro ir Saudo Arabijos išnaudoja Vašingtonas savo geopolitiniams tikslams.

2006 m. birželio mėn. Tel Avive JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pirmą kartą pristatė sąvoką „Naujieji Artimieji Rytai“. Šis projektas, kuris jau kelerius metus buvo planavimo stadijoje, susideda iš nestabilumo, chaoso ir smurto kylančio nuo Libano, Palestinos ir Sirijos iki Irako, Persijos įlankos, Irano ir Afganistano. Savo ruožtu šis „konstruktyvus chaosas“, kuris sukuria smurto ir karo sąlygas visame regione, turėtų būtų naudojamas taip, kad Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Izraelis galėtų perbraižyti Artimųjų Rytų žemėlapį pagal savo geostrateginius poreikius ir tikslus.

Šis žemėlapis buvo pristatytas ir pateikiamas kaip atsargos pulkininko leitenanto Ralpho Peterso žemėlapis, kuris manė, kad žemėlapiuose išdėstytos perbraižytos sienos iš esmės išspręsti šiuolaikinių Artimųjų Rytų problemas. Pagal šį Naująjį Artimųjų Rytų žemėlapį, pavadintą Peterso pavadintą „Kraujo sienos“: kaip turėtų geriau atrodyti Artimieji Rytai“ turėjo būti peržbraižytos Persijos įlankos šalių, Sirijos, Irako, Turkijos ir Azijos šalių žemėlapį sienos. Šį regiono suskaldymą į daugelį valstybių naudingą Vašingtono pasaulinio viešpatavimo tikslams buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Bržezinskis įvardijo kaip „Euroazijos Balkanizacija“.

Pagal šį žemėlapį turėtų būti perbraižytos ir daugelio Persijos įlankos šalių sienų, tame tarpe ir Saudo Arabijos, Irano, Sirijos ir Turkijos. Tačiau, perbraižyti valstybių sienas galima tik esant dideliam kariniam konfliktui.

Jungtinių Arabų Emyratų vaidmuo Kataro krizėje

Deja, priešprieša tarp Kataro ir Saudo Arabijos yra dirbtinai kurstoma Jungtinių Arabų Emyratų. Kaip rodo nutekinti e-laiškai JAE ambasadorius Jungtinėse Valstijose Yousefas Al-Otaiba daug dirbo, kad būtų pakenkta Kataro reputacijai prieš įtakingiausius Amerikos įstatymų leidėjus. Šios dvi superturtingos Pesijos įlankos šalys Kataras ir JAE negailestingai varžosi tarpusavyje dėl to, kas pritrauks daugiau užsienio investicijų.

2017 gegužės mėnesį JAE tarpininkavo taikos derybose tarp dviejų pagrindinių Libijos pilietinio karo pusių. Šis susitarimas iš esmės panaikino Kataro šansus perimti Libiją savo įtakon. Tačiau trapias derybas žlugdė teroristiniai išpuoliai Libijoje. Libijoje įsikūrę teroristai Egipte nužudė 29 krikščionis kpptus. Tai paskatino Egiptą imtis atsakomųjų veiksmų – suduoti smūgius iš oro prieš teroristų stovyklas esančias Egipto pasienyje. Tuo pasinaudodami Jungtiniai Arabų Emiratai šiais teroristų užpuoliais apkaltino Katarą. Tuo metu Saudo Arabijoje viešintis JAV prezidentas Trumpas susirinkusiems Musulmoniškų šalių lyderius paragino išvaryti teroristus iš savo tarpo. Kaip tik tuo metu Kataro Emyras al-Thani sukritikavo Arabų šalių NATO aljanso idėja skirtą būsimam karui prieš Iraną. Ir tik praėjus savaitei, kai Kataro visuomeninis transliuotojas išplatino Emyro al-Thanio kritiką NATO atžvilgiu, Saudo Arabija, kartu su JAE pasinaudodamos proga apkaltino Katarą terorizmo rėmimu.

Kataro politinėje krizėje Jungtiniai Arabų Emyratai atlieka svarbiausią vaidmenį meistriškai kurstant konfliktą, kadangi jie mato save gavę JAV palaiminimą artėjančioje „Eurazijos Balkanų“ post-fragmentacijoje, kaip atskiras emyratas. Jei Arabų pusiasalyje bus perbraižytos „Kraujo sienos“, tuomet nauju traukos centru taps jau nebe Saudo Arabija, bet JAE, kuris darys įtaką po Saudo Arabijos suskaldymo ir žlugimo likusiems emyratams. Jei Saudo Arabija nebus per daug patikli ir lengvai nepasiduos JAV didiesiems strateginiams interesams Arabų pusiasalyje, tuomet Kataro politinė įtampa atlūgs.

Priešiška Katarui šalių koalicija žlunga

Paskutiniai įvykiai rodo, kad Saudo Arabija vis dėlto suprato, kad pradėjusi Šaltojo karo frontą prieš Katarą pakenkė labiau sau, nei Katarui. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras viešėdamas JAV susitikime su Valstijų sekretoriumi Rexu Tillersonu jau tvirtino, kad Saudo Arabija nevykdo Kataro blokados iš oro ir jūros. Saudo Arabija turėjo laiko suprasti, kad jos vadovaujama anti-Kataro koalicija nesulaukė didelio palaikymo Azijos ir Afrikos šalyse. Tuo labiau, kad tam stipriai pasipriešino didžiausia musulmoniška šalis Turkija, į kurios valstybinį perversmą siekiant nuversti prezidentą Erdoganą Saudo Arabija buvo investavusi 3 mlrd. JAV dolerių. Į Turkijos pusę prieš Saudo Arabiją prisijungė ir kitos Afrikos šalys - Senegalas, Čadas, Nigeris, Komorai, Džibutis ir Mauricijus (pastarasis tik nutraukė diplomatinius ryšius su Kataru).

Tokios šalys, kaip Marokas, Alžyras, Tunisas, Sudanas ir Somalis, atmetė Saudo Arabijos iniciatyvą, o vietoj to pakvietė deryboms tarp Kataro ir jo priešininkų. Somalio prezidentas atmetė Saudo Arabijos pasiūlymą nutraukti Somalio vyriausybei diplomatinius santykius su Kataru mainais už 80 mln. JAV dolerių siūlomus Saudo Arabijos. Omanas dar prieš porą mėnesių vykdė bendras karines pratybas su Iranu, o dabar Omanas atidarė savo uostus Kataro laivams, kurie nebegali patekti į pagrindinius Saudo Arabijos ir JAE uostus. Kataras toliau naudojasi tarptautinėmis laivybos linijomis ir gali papildyti savo SGD laivų degalus kituose uostuose, įskaitant Singapūrą.

Kuveitas nenutraukė diplomatinių santykių su Kataru ir dabar tapo taikos tarpininku tarp Kataro, Saudo Arabijos ir JAE.

Turkija ir Iranas padeda Katarui patenkinti savo maisto ir vandens poreikius po to, kai Saudo Arabija uždarė bendrą sausumos sieną su Kataru. Be to, Turkija siunčia karius į Katarą, kur yra didžiausia JAV karinė bazė Artimuosiuose Rytuose.

Išvados

Dabartinė Kataro politinė krizė, tai daugelį metų tarp Kataro ir Persijos įlankos šalių, ypač tarp Saudo Arabijos ir JAE besitesianti politinė krizė. Istorine priešprieša tarp Kataro ir Saudo Arabijos išnaudoja Vašingtonas savo geopolitiniams tikslams. Ši krizė baigsis taip greitai, kai ji ir prasidėjo. Atsakas į Saudo Arabijos ir JAE sudarytą koaliciją prieš Katarą, kaip „terorizmo rėmėją“ rodo, kad yra daugiau šalių priešingoje Saudo Arabijos koalicijos pusėje, nei tų, kurios remia avantiūristinius regioninius konfliktus, kurių šaknys eina taip giliai iki regioninių konfliktų zonos Sirijoje, kur susikerta konkuruojančių šalių Saudo Arabijos ir Kataro interesai. Kataro noras dalyvauti Sirijos pokariniame atstatyme rodo, kad Kataras ne tik išplės savo ekonominę įtaką Sirijos teritorijoje, bet ir leis Sirijoje įsikurti įvairioms Kataro naftos ir dujų kompanijoms, kurios norėtų naudotis Sirijos dujotiekio trasą einančia nuo Persijos įlankos per Turkiją iki Europos.

Saudo Arabijos „sunitų koalicijos“ įvykdyta Kataro blokada netyčia sustiprino priešingą Saudo Arabijai koalicija ir leido jos nariams toliau suartėti su Saudo Arabijos priešininku Iranu. Todėl Saudo Arabija ir jos sąjungininkų koalicija negalės ilgai taikyti sankcijų Katarui, tuo labiau negalės įtraukti Kataro į karinį konfliktą. Musulmonų pasaulio atsakas sužlugdė visus anksčiau buvusius ir galimus Saudo Arabijos (JAV) karo planus.

Kataras, kuris Sirijos karo pradžioje rėmė radikalias Islamistines teroristines grupuotes, kuris dabartinės krizės metu siekia ištrūkti iš Saudo Arabijos įtakos sferos dabar linksta į bendradarbiavimą su Iranu, Sirija ir Rusija.

Dėl Persijos įlankos šalių susiskaldymo ir politinės įtampos, Saudo Arabijos finansuojamos Islamo džihadistų (teroristų) konkuruojančios grupuotės kariaujančios Sirijoje pradės vis didesnę kovą tarpusavyje, kuri prives prie Sirijos opozicinių jėgų susinaikinimo.

Daugelis radikalių Islamo kovotojų vis labiau pralaiminčių karą Sirijoje ir grįžtančių namo į Europą dėl nutraukto finansavimo jausis išduoti. Todėl, tikėtina, „Islamo Valstybės“ pabaiga Sirijoje reikš naują terorizmo bangą Europoje.