Kodėl mus stumia į euro zoną?

2014-02-06 vyko Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Kodėl mus stumia į euro zoną?“. Pateikiame signataro kalbą.

Priminsiu duomenis apie ES reikalavimu Lietuvoje įvedamo euro kainą Lietuvai – 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminis įnašas; 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselis, skirtas euro stabilizavimo mechanizmų fondui, įsteigtam 2012 m. euro zonos valstybėms gelbėti; Lietuvos banko valdomos mūsų valstybės užsienio atsargos (piniginės lėšos, auksas, vertybiniai popieriai 2013-12-31 – 8,468 mlrd. JAV dolerių), kurios Lietuvai tapus euro zonos nare užtikrins jau ne litą, o eurą; 43 mln. eu­rų Lie­tu­vos ban­ko įnašas į Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko ka­pi­ta­lą; vienkartinės šio proceso išlaidos – iki 0,92 mlrd. Lt (Lietuvos banko 2014-01-20 studijos duomenys).

Matant šiuos milžiniškus Lietuvai skaičius, kurių aukos prasmės Tautai valdžia neaiškina, sveika paklausti, kodėl ES verčia mus tai daryti ir kodėl valdžia tyli arba meluoja mums. Geriausiu atveju kalba tik apie technines detales, bet ne esmę. Tačiau po to, kai sausio 23 d. spaudos konferencijoje paskelbiau Finansų ministerijos informaciją apie euro įvedimui sukauptus 1,29 mlrd. Lt (kitus milijardus teks skolintis), kurių kitiems poreikiams (pvz., pensijoms grąžinti ar kultūros darbuotojų žadėtam atlyginimų padidinimui) neleidžia naudoti ES, sureagavo ir ES, ir Respublikos Prezidentė, pareiškusi, kad vienu metu negalima įsivesti euro ir grąžinti pensijų. Taip, suprantama, pensininkai, bibliotekininkai, kultūros ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai kantrūs. Palauks. Valdžia aukoja juos, nes antraip Lietuvos rodikliai neatitiks Mastrichto sutarties reikalavimų euro įvedimui, – Lietuvos bankas nustatė, kad euro įvedimo tik vienkartinė įtaka infliacijai bus iki 0,3 %. Priminsiu, kad 2011 m. eurą įsivedusi Estija padvigubino savo valstybės skolą, o pagal „Eurostat“ duomenis 2013 m. turėjo didžiausią metinę infliaciją (+2,1 %) iš visų euro zonos narių, kainos augo iki 25 %. Kitų ES šalių metinė infliacija nesiekė 1 %.

Kodėl aukojame sunkiausiai gyvenančių mūsų žmonių interesus, atsisakome paskutinio esminio savo ekonomikos reguliavimo sverto ir uoliai vykdome ES nurodymą įsivesti eurą? Kodėl mūsų valdžia nesitaria su Vengrija, Jungtine Karalyste, Danija, Švedija, Čekija, Lenkija, kurios tai nedaro?

Besaikis vis augantis euro zonos valstybių skolinimasis susijęs visų pirma su vertimu valstybes dengti bankų problemas. Po to, kai 1913 m. JAV įsteigė Federalinę rezervų sistemą (JAV centrinį banką), kuris yra pusiau valstybinė bankų sistema (vyriausybės subjektas su privačiais interesais), JAV doleris nebėra 100 % dengiamas auksu ir kitais rezervais. Todėl šios valiutos ne visada valdoma ir dengiama emisija karo, terorizmo, ekonominių krizių ir kitais atvejais, ne be privačių interesų, deja, tapo JAV gyvenimo būdu. Dėl JAV dolerio naudojimo naftos ir kitų strateginių žaliavų bei produkcijos prekyboje, esant reikalui – ir karinės jėgos panaudojimo už nepadengtą šios valiutos emisiją, kainą moka visas pasaulis. Tikiuosi, dar atsimename naftos kainų šiuolius prasidėjus paskutiniajam Irako karui, kas sparčiai pasaulį atvedė iki nekilnojamojo turto burbulo ir jo sprogimo. Kadangi realiomis prekėmis nepadengtų pinigų, iš esmės bankų veiklos produktų pasaulyje sparčiai gausėja, pinigų investavimo į realius produktus ir verslus poreikis sparčiai auga. Nepamiršome skaudžios savo patirties su skandinaviškais bankais, gavusiais lėšų nekilnojamojo turto burbului pūsti, visų pirma iš JAV bankų. Todėl turėtume labai atsargiai žiūrėti į jų patarimus. Mane labai nustebino, kad A. Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės antikrizinį planą kūrė ne tik R. Kuodis, bet ir SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tiems, kurie nenori suprasti tikrųjų šių bankų konsultacijų mūsų valdžiai tikslų, pvz., paskutiniosios iniciatyvos riboti atsiskaitymus grynaisiais, belieka palinkėti išsivaduoti iš skandinaviškų bankų įtakos, kurios lobizmo galimybės Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metu suvešėjo. Deja, šio lobizmo kainą mokame visi mes.

JAV dolerio liga persimetė ir į euro zoną. Šios zonos valstybių probleminės skolos yra apie 4 000 milijardų eurų. Euras, kaip ir JAV doleris, jau emituojamas ir be realaus šios valiutos padengimo. Kol kas eurą gelbsti 10–15 metų vertybiniai popieriai. Tačiau problema artėja, nes šiuos vertybinius popierius teks išpirkti. Ir niekas nesiruošia mažinti šių valstybių įsiskolinimų. Todėl ženkli euro devalvacija ar žlugimas – tik laiko klausimas. Graikijos krizės metu euro zonos valstybės šiaip taip 2011-03-25 Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2011/199/ES susitarė dėl stabilumo mechanizmo, pradėjusio veikti 2012-10-08 ir taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, steigimo. Susitarta tik dėl 800 milijardų eurų, bet ne dėl 4 000 milijardų eurų dydžio fondo, į kurį esame verčiami ir mes įnešti savo indėlį stodami į euro zoną. Ne visos ES narės panoro tapti tokiomis donorėmis, todėl šio sprendimo pagrindu pasirašyta atskira Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, kurią pasirašė euro zonos šalys ir tos ES narės, kurios neturėjo euro, bet besąlygiškai pakluso ES diktatui tai daryti. Tai padarė ir Lietuvos Prezidentė, pažeisdama mūsų Konstitucijos reikalavimus ir be privalomo Tautos sutikimo pasiteisindama, kad taip tariamai geriau tvarkysime savo finansus. Tačiau taip mūsų finansus tvarkysime ne mes, o ES.

Respublikos Prezidentės 2011-09-26 dekretu Nr.1K-825 pateiktą Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo taip pat be Tautos pritarimo ratifikavo Lietuvos Seimas. Š. m. sausio 24 d. Prezidentės teikimu Seimas, prieštaraujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, pakeitė šį ratifikavimo įstatymą, lietuvišką pavadinimą „euras“ pakeisdamas į nelietuvišką „euro“. Analogiškai pasielgti buvo priversti ir latviai, latvišką „eiro“ pakeitę į „euro“. Tai kol kas vienintelis, bet ne paskutinis valstybinių latvių ir lietuvių kalbų prievartos būdu įteisintas svetimkūnis. Kodėl mes be jokių diskusijų ir argumentų kapituliuojame, ignoruojame ne tik mūsų Konstituciją, bet ir sausio 23 d. Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės įstatymų pakeitimais Lietuvos banko balanse apskaitomą ir patikėjimo teise valdomą turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, padarėme ne valstybės, o Lietuvos banko nuosavybe, kuriuo šis gali laisvai disponuoti? Juk tokiu būdu Lietuvos bankas tampa sudedamąja Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalimi ir jos (ne Lietuvos!) tikslų siekia bei uždavinius vykdo, vadovaudamasis ECB gairėmis ir nurodymais tiek, kiek tai neprieštarauja ES ir ECB teisės aktams. Tik pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos bankas turės atstovą Valdytojų komitete, kuris vėliau bus panaikintas, o apie būsimą valstybių narių panaikinimą lapkričio mėnesį Vilniuje paskelbė pats ES prezidentas. Pagal ES Pinigų politikos direktyvą ECBS laikys ir valdys visas Lietuvos užsienio atsargas (5 str.), o ECB išimtinai duos leidimus išleisti banknotus (105a str.). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnis, nustatantis, kad ir Lietuvos bankas turi teisę leisti pinigus, po euro įvedimo taps parodija. Todėl natūralu, kad mąstantis Danijos užsienio reikalų ministras H. Nielsenas viešai perspėja: „…mes privalome lakytis atokiau nuo euro. Tai ne visai patikimas projektas.”

Ką darys Lietuva sugriuvus nepatikimai euro zonai ar dėl kitų priežasčių Lietuvai dar kartą įsivedant litą, kuo jį padengsime? Beje, šiuo metu, Lietuvos banko duomenimis, apyvarton išleisti litai yra padengti mūsų rezervais 107 %. Tad kodėl mes turime atsisakyti padengto lito, atiduoti centrui savo atsargas ir aklai pulti į rizikingą euro eksperimentą, kurio paveikti negalėsime? Kas valdžiai suteikė teisę be Tautos sprendimo ne tik dar labiau mažiausiai 21 mlrd. Lt praskolinti valstybę, pararasti mūsų valiutą ir atsargas, neturėti jokios garantijos dėl grįžimo atgal? Beje, Prezidentė, Seimas ir vyriausybė giliai savo stalčiuose slepia ir nenori matyti 2010 m. gegužės mėn. Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadų vertinant, kodėl naujos ES narės skirtingai išlaviravo 2008–2009 m. ekonominės krizės metu. Nėra galimybės šiandien išsamiau aptarti šį dokumentą, tačiau jo esmė yra ta, kad, pvz., Lenkija, Čekija ir tuo metu dar euro neįsivedusi Slovakija mažiau nukentėjo krizės metu (Lenkijos ekonomika net augo) ir dėl to, kad neturėjo euro bei neleido atsiskaitinėti šalių viduje užsienio valiuta. Apie rekomendacijas pažaboti komercinių bankų įsismarkavimą, manau, patys suprantame. Deja, mūsų valdžia to nedaro, nemato ir suomių diskusijos dėl to, kodėl jie, kaip euro zonos nariai, turi mokėti už Pietų Europos valstybių problemas.

Mūsų valdžia ir pasaulio didžioji žiniasklaida „nepastebi“ ir Islandijos, persigalvojusios dėl narystės ES, fenomeno – tauta referendumu atsisakė valstybės lėšomis dengti komercinių bankų problemas, patvirtino naują Konstituciją, kurią kūrė tautos atstovų susirinkimas, nuteisė dėl krizės kaltus bankininkus ir valdžios atstovus. Mūsų valdžia tik nuolankiai ir beatodairiškai vykdo ES nurodymus tapti euro zonos nariais ir donorais, prarasti esmingą valstybingumo dalį.

Valdžios atsakymo ir argumentų nėra, o ir būti negali. Nepaneigti pateikti faktai, nepaaiškinta, kodėl tai daroma. Vienintelis valdžios pasiteisinimas – taip atseit nutarėme, 2003 m. gegužės 10–11 d. referendume balsuodami už klausimą, ar pritariame stojimui į ES. Panagrinėkime tai:

– Pirma. Nebalsuota dėl stojimo sutarties turinio.

– Antra. Atsisakyti suvereniteto galima tik tuo atveju, jei tenkinami Konstitucinio 1991-02-11 LR įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ (nepainiokime šio įstatymo su kitu konstituciniu įstatymu dėl nesijungimo į postsovietines erdves) reikalavimai – nuostata, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, gali būti pakeista tik tuo atveju, jei už tai balsuoja ¾ visų sąraše esančių rinkėjų. Šiame propagandiniame referendume už tai balsavo ne 75 %, o tik 57 % sąraše buvusių rinkėjų.

– Trečia. Stojimo sutartyje nenumatytas privalomas euro įvedimas – Sutarties 4 straipsnyje sutarta, kad nuo įstojimo dienos kiekviena naujoji valstybė narė dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija dalyvauja šioje pinigų sąjungoje su savo valiutomis, ir dėl to jų neišmeta iš ES. Ši Ekonominė ir pinigų sąjunga numatyta Mastrichto sutartyje, tačiau atskiros šią sutartį pasirašiusios šalys aptarė šias aplinkybes – JK nesutiko įvesti eurą, Švedija ir Danija pasakė, kad tai darys tik po tautos referendumo pritarimo, o referendumuose šios tautos eurui pasakė „ne“. 2003 m. stojimo sutartį pasirašiusios šalys (ir Lietuva, ir Lenkija, ir Vengrija) dėl to nepasisakė, o mūsų Tautos pritarimo, būtino pagal konstitucinio 1991-02-11 LR įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ reikalavimus, iki šiol nėra.

– Ketvirta, Stojimo sutartyje nesutarta dėl euro įvedimo datos ar kitų aplinkybių, kada tai reikia daryti. Jei valstybės rodikliai atitinka Mastrichto sutarties reikalavimus euro įvedimui, automatiškai tai nesukuria valstybės prievolės įsivesti eurą. Priminsiu, kad nė viena ES šalis šiuo metu nesilaiko Mastrichto kriterijų.

– Penkta. Ne mes nustatysime lito keitimo į eurą santykį. A. Brazausko vadovaujama vyriausybė, manau, sąmoningai ir toliaregiškai nepasistengė, kad neženkli neatitikties Mastrichto kriterijams riba nebūtų peržengta. Dėl to viešai mus pagyrė ir EP biudžeto komiteto tuometinis pirmininkas, viešai pakvietęs mus pagalvoti, kad gal ir gerai, kad mums buvo neleista įsivesti eurą, nes valiutų keitimo santykį nustato ECB. Tenka pripažinti, kad a. a. A. Brazauskas buvo toliaregiškesnis politikas, palyginti su D. Grybauskaite, A. Kubiliumi ar A. Butkevičiumi.

Todėl akivaizdu, kad referendumas dėl euro įvedimo yra būtinas. Sulaukus dabar organizuojamo referendumo rezultato, skubiai būtina skelbti referendumą dėl euro klausimo. Seimą, pradėjusį įsiklausyti į Tautos valią dėl surinktų daugiau kaip 300 000 rinkėjų parašų, kviečiu skubos tvarka nustatyti, kad šie įstatymai įsigalioja tik tuo atveju, jei euro įvedimui referendume pritars Tauta. Jei valdžia mano, kad eurą verta įvesti, būtina paaiškinti tikrąsias to priežastis, kainą, pasekmes, kodėl dėl euro įvedimo aukojame pensininkų ir kultūros darbuotojų interesus, bei paskelbti privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo. Skubėti būtina, nes valdžia numatė visas teisines kliūtis euro įvedimui pašalinti iki š. m. kovo 12 d., o jau rudenį parsivežti pirmuosius eurus, rugsėjį kaldinti lietuviškas euro monetas. Ponios ir ponai, esantys valdžioje, skaitykite ir gerbkite Lietuvos Konstituciją ir konstitucinius įstatymus. Niekas jums nesuteikė teisės spręsti Lietuvos suvereniteto atidavimo klausimų. Atsiminkite, kad Tauta pareikalaus kaltųjų atsakomybės dėl neteisėtai šiam projektui leidžiamų lėšų. Pareikalaus atsakomybės ir tų, kurie prieš Tautos valią neteisėtai leidžia milžiniškas lėšas ir Visagino AE projektui.

Jei Lietuvos valdžia gavo raštišką ES reikalavimą ar nurodymą įsivesti eurą, prašau jį nedelsiant paskelbti. Gana neteisėtai spręsti už Tautą, jos kompetencijai priskirtus klausimus. 320 818 Lietuvos piliečių, teisėtai įgyvendinami teisę į referendumą, pasakė savo valią, kad referendumas turi tapti veikiančiu tiesioginio valstybės valdymo instrumentu, o suverenitetas priklauso tik Tautai. Faktiškai tai yra nepasitikėjimas dabartine neteisėta valstybės užvaldymo sistema. Tauta turi konstitucinę teisę gintis nuo to.

Zigmo Vaišvilos kreipimasis į LR Seimą ir LR Vyriausybę dėl euro įvedimo (.pdf)

Susiję:

Lietuva klastoja duomenis, kad įsivestų eurą