Kodėl nesaugu saugumo saugomai prezidentei?

Maskva puola Lietuvos prezidentę – pastarosiomis dienomis dramatiškai skelbia Tėvynės sąjungos politikai ir visas būrys žurnalistų. Visuomenei gerai pažįstamų politikos analitikių Vidmantės Jasukaitytės ir Giedrės Gorienės senas įžvalgas pažodžiui ėmė kartoti ne mažiau garsūs profesoriai Kęstutis Masiulis ir Vytautas Landsbergis. Jiems atitaria portalas delfi.lt ir žurnalas „Valstybė“.

„Valstybės“ redaktorius Eduardas Eigirdas, dar neseniai ranka rankon dirbęs su Rusijos viešųjų ir nelabai viešų ryšių agentūra „Almax“, naujausiame – 10-ajame – šių metų numeryje skelbia straipsnį „Prezidentė – XXI a. šlėktų taikinyje“, o žurnalo viršelin deda kulkų suvarpytą Dalios Grybauskaitės nuotrauką. Prezidentės kritikus lietuviškos politikos analitikas sumaniai demaskuoja kaip „Kremliaus išlaikytinius“, „oligarchinius šlėktas“, ginančius Maskvos interesus. Ponas E. Eigirdas visuomenei atskleidžia, kad generolas Vitalijus Gailius greičiausiai esąs „nacionaliniam Lietuvos saugumui pavojų keliantis asmuo“, nes pradėjęs viešai kalbėti apie tai, apie ką privalu tylėti.

Su buvusiu „Almaxo“ bendradarbiu visiškai sutinka V. Landsbergis. Rimtą pavojų D. Grybauskaitei, jo teigimu, kelia „Gailiaus epopėjos paliesta žmonių grupė“: ji gali tapti manipuliacijų auka ir nepalaikyti rinkimuose dabartinės prezidentės. Profesoriaus nuomonei dėl D. Grybauskaitei kylančių grėsmių be išlygų pritaria proprezidentinio laikraščio „Karštas komentaras“ redaktorė G. Gorienė. Naujausio – 20-ojo – numerio viršelyje ji skelbia partizanų prezidento Jono Žemaičio-Vytauto ir Dalios Grybauskaitės nuotraukas, o viduje publikuoja dviejų atsargos karininkų pareiškimą. Šie, kalbėdami visos „mūsų sąmoningos Tautos“ vardu, griežtai smerkia stiprėjantį „prezidentės puolimą“ ir „visokeriopai remia jos dorą tarnystę Lietuvai“. Tame pačiame „Karšto komentaro“ numeryje skelbiami ir šį rugsėjį Palangoje vykusios Lietuvos moterų lygos konferencijos pranešimai, kuriuose D. Grybauskaitė lyginama ne tik su Antanu Smetona, Žemaičiu-Vytautu, bet ir su Vytautu Didžiuoju, o „visos visuomeninės organizacijos, kurioms dar svarbus Lietuvos valstybės ir Tautos likimas ir išlikimas“ primygtinai raginamos „rašyti laiškus mūsų Prezidentei, prašant jos sutikimo dar kartą balotiruotis kandidate į Lietuvos Prezidentus“.

Iš tiesų, neabejingiems piliečiams metas suklusti: kodėl prezidentės D. Grybauskaitės aureolės paliestą žmonių grupę staiga apėmė toks didis nerimas dėl jos likimo, kodėl taip sutartinai ši grupė prabilo apie Kremliaus ir jo „išlaikytinių“ pradėtą kovą su prezidente? Kodėl Romualdo Vaišnoro, Aidžio Meželio ir kitų ištikimų VSD vyrų bei plataus jų įtakos tinklo saugomai prezidentei tapo nesaugu?

Regis, garbūs profesoriai, išgarsėjusios politikos analitikės ir buvę „Almaxo“ bendradarbiai nutyli tikrąsias grėsmes, kylančias šiandien „mūsų Daliai, mūsų Prezidentei“ iš jos artimiausios aplinkos. Juk didžiausias pavojus Lietuvos Respublikai, kartu ir Daliai Grybauskaitei, kaip šios Respublikos prezidentei, kyla iš valdžios savivalės, kuriai pati D. Grybauskaitė pritaria, kurią savo elgesiu remia ir skatina.

Juk grėsmių Lietuvai ir prezidentei iškart sumažėtų, jei valstybės vadovu išrinktas asmuo liautųsi tapatintis su susikompromitavusiais VSD ir Generalinės prokuratūros vadovais bei nusikalstama jų veikla. Prezidentė taptų daug saugesnė, jei sugebėtų viešai atsiprašyti apšmeižtų Lietuvos karininkų Vytauto Giržado ir Vitalijaus Gailiaus, FSB ir VSD Lietuvoje sutartinai persekiotų Šarūno Paberaliaus, Eglės Kusaitės, Gatajevų šeimos, jei bent apgailestautų dėl į Garliavą pasiųstų 240 policininkų ir ten sumuštų taikių piliečių, jei atšauktų nurodymą kelti sumuštiems žmonėms politines bylas, sekti politinius oponentus, žurnalistus, verslininkus, visuomenininkus, jei neleistų Lietuvoje pradingti „valstybės saugomiems“ vaikams, jei leistų seneliams juos pamatyti.

Juk ne nuo Maskvos, o nuo tiesos, nuo dar likusių tiesą branginančių laisvų lietuvių šiandien gina D. Grybauskaitę profesoriai K. Masiulis bei V. Landsbergis. Juk kategoriškai gindami dabartinę prezidentės laikyseną jie gina Romualdą Vaišnorą, Aidį Meželį, Dainių Dabašinską, Darių Valį, Darių Raulušaitį, Raimundą Palaitį, Algį Čapliką bei jų poelgius. Ir dar kartą išduoda po mirties VSD apšmeižtą pulkininką Vytautą Pociūną, „sudorotus“ generolą V. Gailių, majorą V. Giržadą. Kodėl garbūs profesoriai, neapsižiūrėję ir įkliuvę į „Almaxo“ tinklus, traukia į juos ir Lietuvą?