Kodėl teismas Lietuvoje gali beatodairiškai demonstruoti savo šališkumą?

Spalio 23 d. susitikime su klaipėdiečiais sulaukiau klausimo, kodėl neviešinu informacijos apie teismus, kuriuose esu priverstas dalyvauti? Tai nėra paprastas klausimas. Nesu tas, kuris visiems skųstųsi, kad sunku. Tai, ko gero, paskutinis būdas pasakyti, jog esi varomas į kampą. Tačiau oponentų paskutiniųjų mėnesių pastangos paskandinti mane teismų gausoje, jau atvirai darant poveikį teismams, privertė mane spalio 16 d. spaudos konferencijoje pasakyti, kad turiu teisę gintis pats ir ginti savo šeimą. Oponentų veiksmai ir teismo nesiskaitymas nei su faktais, nei su įstatymu peržengė ne tik psichologines ribas. Teisėjai taip pat žmonės. Jie labai nemėgsta įsisenėjusių ir nesibaigiančių šalių ginčų teisme. Ypač tokių, kuriuose viskas aišku, tačiau priimti sprendimą sudėtinga. Svarbu, kad ne tu būsi tas teisėjas, kuris padės paskutinį tašką. Tačiau kai kuriuos paskutiniųjų mėnesių įvykius suvokti sunku ir sveiku protu.

Po 2009 m. pavasario pamokos bandant pasakyti tiesą apie 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų kandidatę p. D. Grybauskaitę užsitraukiau ne tik visiems suprantamą nemalonę. Ši tiesa sunkiai braunasi viešumon ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Buvau bankrutuojančios AB „Oruva“ kreditorių komiteto nariu, atkreipiau šio kreditorių komiteto, valstybės kontrolės ir prokuratūros dėmesį į D. Grybauskaitės vadovaujamos finansų ministerijos atstovų veiksmus, iššvaistant šios bankrutuojančios įmonės turtą ir „nuleidžiant“ keliasdešimt valstybės milijonų litų į BAB „Oruva“ sąskaitą latviškame „Parekss banka“, kuris juos tyliai nusirašė sau. Tai ne mano nuomonė, o teismo ekspertų, valstybės kontrolės ir prokuratūros išvados. Tačiau reikia kalto. Todėl ir atsirado didžiosios žiniasklaidos nuo 2009 m. gegužės mėnesio uoliai garsinta UAB „FF Lizingas“ tariamos 7 mln. Lt skolos finansų ministerijai pasaka. Tik šiemet sprogo šis burbulas, nes pati finansų ministerija raštu teismui patvirtino savo pretenzijų nepagrįstumą.

Tačiau 2009 m. pavasaris prieš mane suvienijo kerštingus asmenis. Ne tik V. Landsbergį ir jo dovaną Lietuvai, bet ir buvusį vidaus reikalų ministro pavaduotoją Juozą Matonį, iki šių metų pavasario Lietuvos kriminalinės policijos vadovo poste turėjusį angelą sargą – savo jaunesnįjį brolį Algirdą Matonį, taip pat ir buvusio Parekss banka vadovybę. J. Matonis pasinaudojo mano užimtumu 2009 m. pavasario įvykiuose ir, šiurkščiai pažeidus įstatymus, perėmė UAB „Skomė“, kurios pagrindinis turtas yra 7,5 tūkst. m² komercinio renovuoto ploto Konstitucijos pr. 12 Vilniuje, valdymą savo vadovaujamai kitai įmonei UAB „Baltic arms“, atimant iš UAB „Skomė‘ akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujas akcijas. Manau, kad norinčių tokį turtą įgyti už kainą, artimą 100 Lt / m², netrūktų. Prasidėjo UAB „Skomė‘ ir jos akcininkų ginčai, oponentų siekis bet kokia kaina susidoroti su manimi ne tik teisiškai, finansiškai, bet ir psichologiškai, morališkai. 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą dėl šias pasekmes sukėlusių 2009 m. gegužę priimtų UAB „Skomė“ pakartotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo vos per 20% akcininkų, nutarimų ir konstatavo, kad taip elgtis įstatymas neleidžia. Tačiau pakartotinis šios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme) vilkinamas beveik kelis metus. Teisinga oponentų taktika, nes jų pralaimėjimas akivaizdus. Ypač po to, kai teismo ekspertizė nustatė, jog J. Matonis pardavė faktiškai pats sau (UAB „Baltic arms“) 65% sudarančios naujos emisijos UAB „Skomė“ akcijas už kainą, dešimtimis kartų mažesnę nei rinkos kaina.

Kol vilkinama ši byla, reikia prispausti Zigmą ir kitus UAB „Skomė“ akcininkus visur, kur tik galima. Neteisėtai bendrininkaujant su finansų ministerijos atstovais, dėl finansų ministerijos prašymu Vilniaus apygardos teismo pritaikyto trejetą metų trukusio 7 mln. Lt dydžio arešto siekiant prisiteisti minėtus melagingus 7 mln. Lt, 2013 m. lapkrityje oponentams pavyko pasiekti UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo ir naujo bylų prieš mane rato išplėtimo.

Tačiau šiandien pateiksiu informaciją apie smulkesnę bylą prieš J. Matoniui neįtinkantį kitą UAB „Skomė“ akcininką UAB „Infoverslas“. Pavyko ir šią įmonę pakreipti bankroto keliu. Paaiškinsiu ne bylos esmę, bet apie šią civilinę bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Petkuvienės atvirai, beatodairiškai, šiurkščiai ir net tiesmukiškai demonstruojamą šališkumą, piktnaudžiaujant teisėjo padėtimi ir atvirai veikiant vienos šalies naudai. Kadangi tai yra teisėjos atvirai demonstruojamas tyčiojimasis iš kitų bylos dalyvių (kito labiau tinkančio pavadinimo šiems teisėjos veiksmams nežinau), todėl psichologiškai nelengvą viešinimo apie konkretaus teisėjo darbą ribą peržengiu ir aš.

Kadangi UAB „Skomė‘ direktorius Juozas Matonis yra ir UAB „Infoverslas“ akcininkas, tai atvirai jis neįstojo į šią bylą dalyviu. Tačiau prieš pat bylos nagrinėjimą iš esmės nedidelį 1754,50 Lt reikalavimą į UAB „Infoverslas“ UAB „Skomė“ rugpjūčio 28 d. perleido mažai žinomai skolų išieškojimo įmonei UAB „Indebt“. 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB “Indebt” keipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama ją įtraukti į bylą bendraieškovu ir bankroto administratoriumi pasiūlė UAB „Ius Positivum“. Teisėja R. Petkuvienė tenkino šį prašymą š.m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kurią kitiems bylos dalyviams išsiuntė tik rugsėjo 9 d., t.y. viena diena prieš bylą nagrinėjant iš esmės. Tokiu būdu atsakovui UAB „Infoverslas“ ir kitiems dalyviams buvo atimta teisė į privalomą teismui teikti atsiliepimą į UAB „Indebt‘ ieškinį. Bankroto administratoriumi rugsėjo 10 d., be abejo, paskirtas UAB „Ius Positivum“, kurį paskutinę minutę pasiūlė UAB „Indebt“.

Tačiau esmė yra net ne šie negražūs teismo ir suinteresuotų asmenų žaidimai. Nors bankroto byloje turint „savą“ bankroto administratorių, galima daug ką nuveikti. Šiuo atveju, visų pirma, perimti UAB „Infoverslas“ turimų UAB „Skomė‘ akcijų valdymą, atstovavimą teisme kitose bylose.

Esmė yra ta, kad teisėja R. Petkuvienė net viešai pateikė duomenis, kad ji bendrininkauja su šiais asmenimis – www.teismai.lt skelbiamuose teismo posėdžių duomenyse ši teisėja paskelbė, jog 2014 m. rugpjūčio 25 d. šios bylos teismo posėdyje, vykusiame rašytinio proceso tvarka, atsakovo UAB „Infoverslas“ atstovu nurodyta ne įmonės direktorė, o bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“, ieškovu – tuo metu bylos dalyviu dar nesanti UAB „Indebt“. Priminsiu, kad bankrutuojančios įmonės atstovu teismo paskirtas administratorius tampa tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria teisėja R. Petkuvienė nutarė iškelti atsakovui UAB „Infoverslas“ bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“, dar ir dabar nėra įsiteisėjusi.

Tad kokiu būdu teisėja Rūta Petkuvienė sužinojo ir viešai patvirtino, kad dar rugpjūčio 25 d. ji jau žinojo, jog „kažkas“, t.y. UAB „Indebt“ administratoriumi pasiūlys UAB „Ius Positivum“, o pati UAB „Indebt“ sugalvos pasiprašyti į šią bylą? Tai ir nutiko po 8 dienų rugsėjo 2 d., kai UAB „Indebt‘ oficialiai kreipėsi į teisėją R. Petkuvienę dėl UAB „Indebt‘ įstojimo į šią bylą bendraieškiu ir pasiūlė administratoriumi skirti UAB „Ius Positivum“. Rugpjūčio 25 d. dar buvo likę ir 3 dienos iki UAB „Skomė“ reikalavimo į atsakovą UAB „Infoverslas‘ perleidimo UAB ‚Indbet“. Tokiu būdu teisėja pati ir viešai dar rugpjūčio 25 d. patvirtino, kad neoficialiai bendrauja su UAB „Indebt“ ir/ar UAB „Ius Positivum“, ir/ar UAB „Skomė“, ruošiant ir planuojant būsimų šios bylos dalyvių ir teismo veiksmus.

Kas tai? Žioplumas? Tokiu atveju teisėjos R. Petkuvienės kvalifikacija neatitinka reikalavimų dirbti apygardos teismo teisėja. Jėgos ir nebaudžiamumo demonstravimas? Nurodymų vykdymas? Ar, ką noriu, tą ir darau!? Noriu – ir planuoju užkulisiuose bylos veiksmus su būsimais bylos dalyviais ar jų atstovais!? Ir manęs net nenušalinsite! Beje, teismo nušalinimo institutas mūsuose tapo labai formaliu – pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo argumentai retai tevertinami. Formaliai pasakoma, kad esi nepatenkintas dėl teisėjo priimtų procesinių sprendimų. Tad kankinkitės byloje drauge ir toliau.

Po tokios įžangos šioje byloje pasipylė teisėjos Rūtos Petkuvienės procesiniai „šedevrai“.

2014-09-10 d. teismo posėdyje ši teisėja išnagrinėjo ne tik šią bankroto bylą, bet ir kitą, dar vieno ieškovo atsakovui UAB „Infoverslas“ inicijuotą bankroto bylą, nors iki šio posėdžio šios dvi bylos nebuvo dar sujungtos. Šias dvi bylas teisėja sujungė tą pačią dieną kitoje byloje, t.y. jau po jų išnagrinėjimo jas dar nesujungus. Beje, pati teisėja neturėjo teisės sujungti šių dviejų bylų – ji dėl to privalėjo kreiptis į teismo pirmininką, jo pavaduotoją ar civilinių bylų skyriaus pirmininką. Tokiu manevru teisėja sugebėjo bylą išnagrinėti, nesuteikusi teisės atsakovui UAB „Infoverslas“ pateikti privalomą bylos nagrinėjimui atsiliepimą į kito ieškovo ieškinį.

Teisėja R. Petkuvienė nepriiminėjo UAB „Infoverslas“ kelių atskirųjų skundų dėl tarpinių šioje byloje priimtų „stebuklingų“ teismo nutarčių, motyvuodama tuo, kad UAB „Infoverslas“ direktorė jau nebeatstovauja šios įmonės, nes tariamai 2014-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jau iškelta UAB ‚Infoverslas“ bankroto byla ir šią įmonę jau atstovauja administratorius. Neteko susidurti su apygardos teismo teisėja, kuri „pamirštų“, kad teismo nutartis neįsiteisėja, jei ji nustatytu laiku apskųsta.

2014-09-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėja R. Petkuvienė ne tik paslapčia nuo bylos dalyvių bendraieškiu įtraukė UAB „Indebt“, bet ir tenkino UAB „Indebt“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl viso labo 1754,50 Lt reikalavimo – areštavo visą UAB „Infoverslas“ turtą ir lėšas, tokiu būdu visiškai sustabdant šios įmonės veiklą. Pritaikytas areštas buvo abstraktus, nors UAB „Infoverslas“ teismui buvo nurodęs konkretų UAB „Infoverslas“ turimą turtą – 10825 UAB „Skomė“ akcijų. Teisėja žinojo ir jų vertę pagal 2014-02-14 teismo ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta, kad iki J. Matonio įvykdyto neteisėto UAB ‚Skomė‘ valdymo perėmimo šių akcijų rinkos vertė buvo 561384,50 Lt, o po jo – 200695,50 Lt.

Tokiu atveju, jei teismas areštuoja nekonkretų turtą, t.y. visą, per 14 dienų asmuo, kurio prašymu pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, turi susirasti antstolį, kuris, vykdydamas tokią teismo nutartį, aprašytų šiuo atveju UAB „Infoverslas“ turto 1754,50 Lt sumai. Kadangi to per 14 dienų UAB „Indebt“ nepadarė, CPK 136 str. 4 d. pagrindu teismas privalėjo savo iniciatyva panaikinti tokias laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teisėja R. Petkuvienė iki šiol to nepadarė nei savo iniciatyva, nei atsakovui UAB „Infoverslas“ to paprašius spalio 13 d. prašymu. Teisėja tik išsiuntė šį prašymą kitų bylos dalyvių žiniai. Kol kas į tai nesureagavo ir Vilniaus apygardos teismo primininkas, kurio UAB ‚Infoverslas“ raštu paprašė, kad užtikrintų teismo darbą, t.y. kad teisėja R. Petkuvienė vykdytų tai, ką įstatymas ją įpareigoja daryti.

Nors 2014-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Infoverslas“ dar neįsiteisėjusi, tačiau teisėja R. Petkuvienė ne bylos dalyviui - šiam vieninteliam galimam kandidatui į UAB „Infoverslas“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“, kurį apeliacinės instancijos teismas gali ir pakeisti ar nuspręsti, kad bankroto byla nekeltina, siunčia šios bylos procesinius dokumentus. Tokio stebuklingo teisėjos „pareigingumo“ su ja neoficialiai bendrininkaujančiais asmenimis dar neteko matyti.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Bylos medžiaga, su kuria tik reikia atidžiai susipažinti, patvirtino UAB „Indebt“ ir jos pasiūlyto bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ nesąžingumą ir sąsajumą. Paaiškėjo, kad tas pats fizinis asmuo išsiuntė 2014-08-28 UAB “Indebt” pranešimą atsakovui UAB „Infoverslas“ dėl 1754,50 Lt reikalavimo perleidimo ir UAB „Ius Positivum“ vardu priėmė teisėjos R. Petkuvienės „persistengimu“ šiam būsimam bankroto administratoriui siųstą korespondenciją. Tai patvirtina, kad UAB „Indebt“ ir jos pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra UAB „Ius Positivum“ nėra nepriklausoma, o yra susijusios įmonės, kurių net korespondenciją adresu Jogailos g. 7 Vilnius siunčia, priima ir registruoja ta pati administratorė - teisininko padėjėja. Tai reiškia, kad UAB „Indebt“ teismui pateikė žinomai melagingus paaiškinimus, jog teikia tariamai nepriklausomą bankroto administratoriaus kandidatūrą UAB „Ius Positivum‘, o UAB „Ius Positivum‘ teismui pateikė žinomai melagingus paaiškinimus apie savo nepriklausomumą ir atitikimą įstatymo reikalavimams dėl tinkamumo būti nepriklausomu bankroto administratoriumi.

Man šios formaliai skirtingų įmonių, o iš tikrųjų vienos ir tos pačios asmenų grupės sąsajos žinomos iš UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos, kurioje UAB „Skomė“ administratoriumi siūlė UAB „Ius Positivum“. Nors UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, tačiau UAB „Ius Positivum‘, UAB „Admivita“ ir joms tariamai buhalterines paslaugas teikianti (kad pasididinti gaunamas pajamas už administravimą) UAB „Finvita“ (dabar paaiškėjo, kad ir UAB ‚Indebt‘) veikia kaip viena ir ta pati asmenų grupė, kurių šių įmonių vardu siunčiamą ir gaunamą korespondenciją tame pačiame kompiuteryje toje pačioje buveinėje (pirmame aukšte adresu Jogailos g. 7 Vilniuje) tvarko ta pati administratorė - teisininko padėjėja, tik interesanto paklausianti, kokiam adresatui skirta atnešta korespondencija.

Tai žinokite visi, kuriems teks susidurti su spektakliu, kai bankroto administratoriumi kažkas siūlo UAB „Admivita“, o kažkas kitas – UAB „Ius Positivum“. Tai - viena ir ta pati asmenų grupė. Formaliai akcininkai ir direktoriai yra skirtingi. Tačiau „pasigooglinus“ šalia šių įmonių pavadinimų internete rasite ir informacijos apie baudžiamąsias bylas, ir apie poros Lietuvoje nuskambančių šeimų pavardes. Žinokite, kad tokie metodai, pažiūrėkite kokie Vilniaus apygardos teismo teisėjai „mėgsta“ patikėti šioms įmonėms bankrutuojančių įmonių administravimo „naštą“.

Šis spektaklis Vilniaus apygardos teisme atskleidė ir mūsų teismų sistemos vieną pagrindinių problemų – rašytinio proceso dominavimą. Labai patogu teisėjams taip elgtis, į bylos dalyvių akis nežiūrint.

Kreipiuosi į Teisėjų tarybą dėl siūlymo inicijuoti teisėjai Rūtai Petkuvienei drausmės bylą ir į Generalinę prokuratūrą. Tokio atviro piktnaudžiavimo teisėjo statusu, net viešai skelbiant apie neoficialų teisėjos bendrininkavimą su bylos dalyviais, dar nemačiau.

Teisingumas taip negali būti vykdomas net ir Lietuvoje.



Spalio 30 d. spaudos konferencijos įrašas čia: