Kokia valstybė, tokie ir pirkimai

Nors Premjeras Andrius Kubilius dar šiandien „Žinių radijui“ teigė, kad viešųjų pirkimų taisyklės Lietuvoje atitinka pačius aukščiausius Europos standartus, tačiau, deja, tie standartai nesukliudo plauti mokesčių mokėtojų milijardų.

Viešieji pirkimai - tai viena populiariausių ir saugiausių valstybės biudžeto grobstymo formų. Lietuvoje viešiesiems pirkimams per metus skiriama 10 milijardų, iš jų mažiausiai 3 milijardai būna tiesiog pavagiami.

Praeitų metų gegužės menesį premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tris, keturis milijardus litų valstybė „galėtų sutaupyti“, jei tokios pinigų plovyklos veikiančios per viešuosius pirkimus būtų tiesiog sustabdytos. Savaime suprantama, kad jokių radikalių priemonių, kaip žadėjo premjeras, šiuo klausimu per visą šį laiką nebuvo imtasi ir niekas nieko net nebandė stabdyti.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas neslepia, kad viešieji pirkimai mūsų šalyje absoliučiai nebuvo kontroliuojami net 15 metų, o jiems prižiūrėti įsteigta tarnyba tik tyliai stebėjo, kaip valstybės milijardai slenka pro šalį.

„Viešieji pirkimai – valstybės katastrofa. Nuo pat 1995 metų jie nekontroliuojami. Buvo susitarimai, ką galima tikrinti, ko ne. Dabar, per 3 mėnesius patikrinę 80 pirkimų, net 40 iš jų bylas perdavėme ikiteisminio tyrimo institucijoms, nes akivaizdžiai matyti baudžiamosios atsakomybės požymių. Tik 20 pirkimų buvo tvarkingi, kituose nurodėme ištaisyti trūkumus. Daugiausia korupcijos židinių susiję su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Kur tik pasisuka vienas kitas milijonas europinių pinigų, visur pažeidimai“, - neseniai žiniasklaidai yra teigęs Ž. Plytinkas.

Žinoma, politikams esantiems valdžioje visada daug paprasčiau pažeidžiant net pačią Konstituciją, įžuliai iš pensininkų atimti jų pinigus, o ne patiems padirbėti ir padaryti viską, kad kasmet šie milijardai nebūtų pavagiami.

Viskas paprasta: jei iš per viešuosius pirkimus išplautų pinigų nebūtų naudos kas kelis metus vietomis apsikeičiantiems valdantiesiems, tokie atviri nusikaltimai seniai būtų pažaboti.

Nuo šių metų pradžios iki liepos 30 d. Viešųjų pirkimų tarnyba teisėsaugos institucijoms perdavė 74 vertinimų išvadas apie perkančiųjų organizacijų vykdytus viešuosius pirkimus (kai kuriose perkančiosiose organizacijose buvo tikrinti daugiau nei 1 viešasis pirkimas).

Žinant, kaip ir kam dirba tos teisėsaugos institucijos, tikėtis, kad didesnė dalis pavogtų pinigų bus gražinta valstybei, o nors vienas vagis sės į kalėjimą, tikrai neverta. Tačiau žinoti, kaip valstybės tarnai „daro pinigus“, reikia.