Konservatorių mokslininkas mato pavojų

Gegužės 21–22 d. Rygoje vyksiantis viršūnių susitikimas „Rytų partnerystė“ bus gerokai liūdnesnis nei ankstesni: jame nebus keliami jokie dideli tikslai, bet bus bandoma susidoroti su liūdnomis pasekmėmis, skelbia delfi.lt savo naujausioje publikacijoje „Rygoje gali žlugti Lietuvos planai: Maskva pasiekė savo?“.

Teigiama, kad Lietuvos diplomatai jau dabar dėlioja teigiamus ir neigiamus būsimo susitikimo aspektus.

„Kaip teigia Lietuvos diplomatai, Rygos susitikime bus koncentruojamasi, kaip judėti toliau, tačiau dalis šalių į deklaraciją gali siekti įrašyti frazę apie būtinybę atsižvelgti į kaimynių kaimynų interesus. Akivaizdu, kad mintyse turima Rusija“, – rašoma publikacijoje.

Pasak delfi.lt, Lietuvos diplomatai jau nebeslėpdami kalba, kad dėl Vokietijos įtakos Rygos Rytų partnerystės susitikimą nutarta nuleisti į mažiausiai ambicingą lygmenį.

Rytų Europos studijų centro analitikas, konservatorių mokslininkas Laurynas Kasčiūnas sako nenorintis procesų vertinti kaip Rusijos pergalės, bet pripažįsta, kad reikalai nuo Vilniaus viršūnių susitikimo pakrypo akivaizdžiai prasta linkme.

„Nenoriu aš to vertinti kaip Rusijos pergalės, bet jeigu prieš Vilniaus viršūnių susitikimą buvo galvojama, kaip suteikti naują postūmį „Rytų partnerystei“, tai šiandien turime galvoti, kaip išsaugoti šią iniciatyvą, kaip rasti daugiau instrumentų bendrauti su atskiromis šalimis“, – kalbėdamas apie būsimą Rytų partnerystės susitikimą sakė konservatorių mokslininkas portalui delfi.lt.

L. Kasčiūnas teigia, kad „Rytų partnerystė“ buksuos tol, kol nebus apsispręsta, ar ji yra alternatyva narystei Europos Sąjungoje, ar tarpinė stotelė į narystę.

„Dabar atrodo, kad ryškėja pirmas modelis“, – nerimu dalinosi politologas.

Rytų Europos studijų centro analitiko teigimu, „Rytų partnerystę“ stabdo ir šalys, pradedančios kalbas apie ekonominę erdvę tarp Europos Sąjungos ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos.

„Iš esmės tai reikštų gerai žinomą koncepciją nuo „Lisabonos iki Vladivostoko“. Tai irgi tam tikras bandymas Rusijai parodyti, kad ją dar bus bandoma įtraukti į kažkokias iniciatyvas, jei Rusija neva stabilizuos situaciją Rytų Ukrainoje. Šiuo atveju aš matau pavojų Rytų partnerystei, jei einama į tokį formatą. Tai reikštų, kad Rytų partnerystė netenka prasmės“, – sakė konservatorių mokslininkas.

Visą analitinę įžvalgų publikaciją apie tai, jog „Rusijos karas prieš Ukrainą turi ilgalaikių pasekmių, kurios labai nepalankios Lietuvai“, skaitykite ČIA.

Susiję:

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris: dėl daugelio klausimų mes sutinkame su ponu Lavrovu