Kova su priešo dezinformacija: valstybė radijo „SPUTNIK“ draudimui per metus skiria 60 tūkst. eurų

Kultūros viceministras ir rašytojas Viktor Denisenko.

2025 m. lapkričio 17 d. valstybinio transliuotojo LRT laidoje „Aktualijų studija“ Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas viešai nurodė ketinantis įvertinti (suskaičiuoti), kiek lėšų valstybė realiai skiria kovai su priešiška dezinformacija.

Į daugkartinius ekspertai.eu klausimus, ar jau suskaičiavo ką buvo žadėjęs, K. Vilkauskas neatsakė.

Todėl ekspertai.eu kreipėsi į vieną pagrindinių šalies žmonių, atsakingu už kovą su priešo dezinformacija ir propaganda, Kultūros viceministrą Viktor Denisenko, kurio paprašė pateikti informaciją ir dokumentus šia tema:

1.
Kultūros ministerijos disponuojamus dokumentus, kurie apibrėžia ir (ar) pagrindžia valstybės finansavimą priemonėms, susijusioms su kova su (priešiška) dezinformacija (įskaitant susijusias programas ir priemones):
1.1. ministro įsakymus, patvirtintas programas/priemones, veiksmų planus, gairių dokumentus (jei taikytina);
1.2. ministerijos parengtas pažymas, suvestines ar aiškinamuosius dokumentus, kuriuose aprašomas šių priemonių finansavimas.

2.
Biudžeto planavimo ir asignavimų dokumentus, kuriais ministerija disponuoja ir kurie leidžia identifikuoti lėšas, skirtas šioms priemonėms (pvz., programų sąmatos, asignavimų paskirstymo dokumentai, finansavimo sprendimai) už laikotarpį 2024–2026 m. (įskaitant 2026 m. planą, jei patvirtintas ministerijos lygmeniu).

3.
Susirašinėjimą (raštus) su Medijų rėmimo fondu, susijusį su:
3.1. dezinformacijos prevencijos finansavimo kryptimis / prioritetais;
3.2. lėšų skyrimu ar planavimu šiai sričiai;
3.3. kvietimų/prioritetų derinimu (jei toks vyko).
(Prašome pateikti tik tuos raštus ir priedus, kuriais ministerija disponuoja ir kuriuos galima teikti kaip viešąją informaciją.)

4.
Jei prašomais dokumentais nedisponuojate (visiškai ar iš dalies), prašome:
4.1. aiškiai patvirtinti, kokių konkrečių dokumentų ministerija neturi;
4.2. nurodyti, kuri institucija jais disponuoja (pvz., Medijų rėmimo fondas, Finansų ministerija, Vyriausybės kanceliarija ar kt.), kad galėtume kreiptis tiesiogiai.

Kultūros ministerijos tinklalapio fragmentas.

Kultūros ministerija pateikė tokį atsakymą (atsakymo niekas nepasirašė, todėl negalima žinoti, kas ir kokias pareigas užimantis asmuo Kultūros ministerijoje parengė žemiau esantį atsakymą):

„1.
Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 895 "Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo" (vieša prieiga: 895 Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirt...) (toliau – LRV PNĮP), 4.3.13 papunktyje numatyta iki 2028 m. III ketv. bendradarbiaujant su žiniasklaida, akademine bendruomene, NVO ir kitais socialiniais ir ekonominiais partneriais parengti ir įgyvendinti kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planą. Atitinkamos nuostatos buvo numatytos ir Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 "Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo" (vieša prieiga: 151 Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvi...).

Siekiant įgyvendinti minėtą priemonę, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-594 "Dėl darbo grupės" (vieša prieiga: ĮV-594 Dėl darbo grupės sudarymo) buvo sudaryta darbo grupė Kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planui parengti. Pasikeitus Vyriausybei (ir suformavus naują kultūros ministro komandą) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2026 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. ĮV-78 "Dėl darbo grupės" (vieša prieiga: ĮV-78 Dėl darbo grupės sudarymo) darbo grupės sudėtis buvo atnaujinta.

Atsižvelgiant į tai, plano su jame numatomomis priemonėmis rengimas šiuo metu yra atnaujintas. Nesant patvirtintų priemonių, finansavimas taip pat kol kas nenumatytas.

Pažymėtina, kad iki darbo grupės sudarymo (2025 m. II ketv.) Kultūros ministerija vykdė konsultacijas su kitomis valstybės institucijomis, NVO, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovais dėl pasiūlymų Kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planui.

2.
Visos priemonės (įskaitant ir kovą su dezinformacija) planuojamos Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiuose veiklos planuose. Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių 2026–2028 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2026 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-25 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių 2026–2028 metų strateginio veiklos plano, už stebėsenos rodiklių reikšmių apskaičiavimą atsakingų darbuotojų sąrašo ir stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių rinkinio patvirtinimo“ numatytos šios priemonės:

tęstinė priemonė 08-001-04-01-10 „Įgyvendinti visuomenės informavimo politikos strategines kryptis, visuomenės kritinio mąstymo, medijų ir informacinio raštingumo ugdymo iniciatyvas“. Šios priemonės apimtyje vykdomas ES sankcionuotos radijo programos „SPUTNIK“ transliacijos prieigos ribojimas Lietuvos teritorijoje. Šiai priemonei Kultūros ministerija skiria 60 tūkst. Eur per metus;

tęstinė priemonė 08-001-04-01-11 „Vykdyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veiklas bibliotekose“, kuri nuo 2023 m. pagrįsta Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programos (MIRKT) įgyvendinimu per šalyje veikiančių bibliotekų tinklą. Programos vykdymo metu ugdomas gyventojų kritinis mąstymas, gebėjimas atpažinti dezinformaciją ir manipuliuojantį turinį, įskaitant ir išmaniąsias vaizdo klastotes. Šiai priemonei Kultūros ministerija skiria 100 tūkst. Eur per metus;

tęstinė priemonė 08-001-04-01-13 „Atlikti kultūros srities galimybių studijas, vertinimus, tyrimus“. Kultūros ministerija kas 4 metai inicijuoja reprezentatyvaus gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimą. Tyrimas atliekamas vadovautis Kultūros ministerijos užsakymu atlikta „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimo metodika“. Tyrimas atskleidžia tam tikras Lietuvos gyventojų nuostatas ir gebėjimus: (1) gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; (2) gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją, (3) komunikacinius gebėjimus ir (4) kaip Lietuvos gyventojai vertina lietuviškose žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją ir pačias žiniasklaidos priemones. Tyrimo organizavimo paslaugos, priklausomai nuo viešųjų pirkimų rezultatų, svyruoja 20–25 tūkst. Eur.

3.
Atkreipiame dėmesį, kad Medijų rėmimo fondas yra savarankiškas asignavimų valdytojas, o Kultūros ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Fonde atstovauja valstybei (kuri yra viena iš trijų Fondo dalininkų), įgyvendindama jos teises ir pareigas.

Per Medijų rėmimo fondą finansavimas teikiamas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalyje nustatytas programas (finansavimas gali būti skiriamas ir pagal kitas programas, nenustatytas įstatyme, bet parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo). Atskirų programų finansavimo sąlygos, tikslai ir uždaviniai nustatyti Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių prieduose – programų finansavimo sąlygose. Pavyzdžiui su dezinformacijos prevencija gali būti siejami atitinkamų programų tikslai ir uždaviniai:

2 programoje 8 uždavinys – „Kelti regionų gyventojų kultūrines, kritinio mąstymo, informacinio saugumo ir atsparumo informacinėms grėsmėms kompetencijas“;

3 programoje 6–8 uždaviniai: „Ugdyti įvairių visuomenės grupių medijų ir informacinį raštingumą“, „Didinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, pilietinį aktyvumą“, „Ugdyti kritinį mąstymą, formuoti visuomenės savisaugą stiprėjančiuose globalizacijos, manipuliacijos, robotizacijos ir skaitmenizacijos procesuose“;

4 programoje 4–5 uždaviniai: „Kelti kitakalbės auditorijos kultūrines, kritinio mąstymo, informacinio saugumo ir atsparumo informacinėms grėsmėms kompetencijas“, „Stiprinti užsienyje gyvenančių lietuvių pilietinį aktyvumą, didinti atsparumą melagingai informacijai, diasporos įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą, gerovės ir saugumo joje kūrimą“.

Dėl atskirų projektų, skiriamų kovai su dezinformacija, finansavimo reikėtų kreiptis į Medijų rėmimo fondą, Kultūros ministerija konkrečios informacijos neturi, todėl jos pateikti negali.“

Apie tai ir daugiau – tiesioginėje 2026 02 10 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.



Keli susiję:

Alio, kovotojai, su kuo kovojat? Pilietinio atsparumo iniciatyva (CRI)