Kovos šauksmas iš Pamario – vienytis dėl kultūros. Ne parazitai

Apie posovietmečio parazitus, kuriais didelė dalis Lietuvos piliečių – ne tik liaudyje, bet ir „viršliaudinės“ vyriausybės ešelonuose – vadina kultūros srityje besidarbuojančius, reikia pakalbėti atskirai. Vėliau ir išsamiai. Beje, dirbančius už minimumą, t. y. tiek pat gauna daugelis Lietuvos sukčių, kas mėnesį imantys pašalpas. Įžūliai ramiai ir net itin reikliai. Tai bus tema apie nuoseklų lietuvių sužvėrėjimą, kuris ne taip ryškiai įžiūrimas iš arti, bet kur kas geriau įžiūrimas iš toliau.

O dabar išgirskime sąžiningos kovos šauksmą nuo Pamario iš Šilutės – vienytis ne tik regionams, bet sulaukti palaikymo ir iš sostinės piliečių. Ir trumpa statistika pagal asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerės šilutiškės Vilmos Griškevičienės atsiųstus duomenis. „Kultūros ir meno darbuotojų įstaigose – 88. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų vidurkis priskaičiuojamas 1 450 Lt („ant popieriaus“). Šilutės kameriniame dramos teatre (turi profesionalaus meno statusą) dirba 7 kultūros ir meno darbuotojai, atlyginimų vidurkis – 1 380 Lt („ant popieriaus“). Muziejininkų atlyginimas – 1 447 Lt („ant popieriaus“). Bibliotekininkų atlyginimas – 1 454 Lt („ant popieriaus“).“

Kova už kultūrą yra labai konkretus nesitaikstymas – su minimaliais atlyginimais, žmonių išnaudojimu, „projektinių“ lėšų tuščiai kiauru panaudojimu, programinių pinigų eikvojimu, melu vardan melo, ramybe vardan ramybės, kongresų vardan kongresų, konferencijų vardan konferencijų ir... stabiliu zombėjimu. Kai „meno žmonės“ staiga viešai ir išdidžiai pareiškia, kad jie yra „ne kultūros darbuotojai“ ir jiems nereikia nei bibliotekų, nei muziejų, nei kultūros centrų. Eureka!

Tada sustatykime mintyse ant šachmatų lentos baltųjų parazitų ir juodųjų neparazitų figūrėles. Kas ką? Ir kada...

Dar vienas tuščias „tikėjimo“ laiškas iš LR Prezidentūros

Kova prasidėjo, bet ar įvyks mūšis? Kultūros institucijų asociacijos ir bendrijos pagaliau susivienijo ir pradėjo reikalauti aiškių atsakymų iš Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros. Oficialius teisėtų reikalavimų laiškus vieningai pasirašo visos Lietuvos muziejų, bibliotekų, kultūros centrų, Lietuvos kultūros darbuotojų trišalės tarybos, kultūros savivaldos kolegijos atstovai.

Deja, gerų žinių nesulaukė iš Lietuvos prezidentės, į kurią vieningai kreipėsi oficialiu laišku 2013 m. rugsėjo 20 d. (kreipimąsi galima perskaityti ČIA). Buvo kreiptasi dėl apgailėtinų, net nusikalstamai žeminančių atlyginimų kultūros darbuotojams. Na, o sulaukė tik sausai formalaus trumpo atsakymo 2013 m. spalio 17 d. iš LR prezidentės vyriausiosios patarėjos Virginijos Būdienės.

„Informuojame, kad su Jūsų 2013 m. rugsėjo 20 d. kreipimusi „Dėl kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo“ susipažinta. Pasak Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, būtina ieškoti galimybių didinti algas mažiausiai uždirbantiems šalies biudžetinių įstaigų darbuotojams – bibliotekininkams, kultūros, meno, sveikatos priežiūros įstaigų ir socialiniams darbuotojams. Tikimės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimas, svarstydami 2014 m. valstybės biudžetą, suvokia kultūros darbuotojų reikšmę valstybei.“ Pasirašė LR prezidentės vyriausioji patarėja V. Būdienė. Šį laišką galite perskaityti ČIA.

Beveik tuo pačiu metu ir bemaž tokio paties laiško iš Prezidentūros 2013 m. spalio 15 d. sulaukė ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Tik... pasirašyto hierarchiškai žemesnio asmens – LR prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos Genės Lukaševičienės. Įdomumo dėlei palyginti galite ČIA.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

Balsas iš Šilutės – ar Lietuva ir Vilnius nori išgirsti?

„Esu šilutiškė, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė. Ši asociacija vienija Lietuvos savivaldybių kultūros administratorius, kuriems svarbu matyti ir jausti visą kultūros lauką, o ne tik atskiras struktūras.

Įvairios kultūros asociacijos, kurios veikia (dauguma) būtent regionuose ir matydamos, kad niekas nesprendžia (ir nesiruošia spręsti) vis aštrėjančios atlyginimų problemos, dar vasario mėnesį, paskatintos asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“, susivienijo. Vienijomės tie, kurie vieni apie kitus žinome.

Mes, regionų atstovai, labai tikėjomės, kad nuosekliai eidami į derybas susitarsime. Deja, labai tikėjomės, kad civilizuoto mitingo metu prie mūsų prisijungs ir vilniečiai – kultūros, meno žmonės, profesionalai ir kultūros institucijų, asociacijų atstovai. Deja, ir vėl likome vieniši regionų pasiuntiniai. Ką gi, buvo, kaip buvo.

Nesulaukėme ir intelektualų reakcijos. Kodėl taip atsitiko, taip pat nerandu atsakymo. Gal trukdo požiūris, gal nežinojimas vienų apie kitus, gal kad jų bendruomenė per maža, kad kreiptų dėmesį, gal dar kas nors. Kita vertus, o kas gi Lietuvoje vienija kultūros bendruomenę, kas formuoja vadinamąjį pasitikėjimą, kultūros politikos „stuburą“? Taip, dabar girdime tokius pažadus, kurie neskatina jaustis oriai, nes manoma, kad trupinuku bus išspręsta situacija iš esmės. Toli gražu, reikia galvoti apie kitus konkrečius žingsnius, ir visi partneriai mums yra svarbūs ir reikalingi. Teatralai taip pat.

Tik susivienykime pagaliau. Mes skatiname, ypač dabar (per šias dvi savaites), kultūros ir meno žmones aktyviai susitikinėti su savo Seimo nariais, pasitelkti žiniasklaidą (gal viešumas padės labiau nei derybinės pozicijos). Nėra laiko deklaruoti, verkšlenti, reikia konkrečiai veikti. Kartu mes galime.“



Derybinių veiksmų apžvalga

O dabar siūlau atidžiai perskaityti smulkią derybinių veiksmų apžvalgą, kurią atsiuntė asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė. Ir, pasak kanclerės, „kas padaryta dėl kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo“.

Pirmieji žingsniukai. 2013 m. sausio–vasario mėnesiais vyko atskiri (kultūros savivaldos, bibliotekininkų, kultūros centrų, muziejų) asociacijų susitikimai su kultūros ministru Šarūnu Biručiu. Aptartos aktualios problemos, tarp jų ir atlyginimų kėlimo klausimas.

Antras žingsnis. 2013 m. vasarį „Kultūros savivaldos kolegija“ pakvietė kultūros asociacijas vienytis sprendžiant šį svarbų klausimą, ir 2013 m. vasario 6 d. visų asociacijų vardu kreipėmės į kultūros ministrą – „Nenorime ir nebūsime kultūrinio gyvenimo užribyje“.

Trečias žingsnis. 2013 m. kovo 14 d. kreipėmės į kultūros ministrą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo, prašydami inicijuoti atlyginimų kėlimo klausimą vyriausybiniu lygiu.

Ketvirtas žingsnis. Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ valdybos nariai kreipėsi į regionų plėtros tarybas, kviesdami vietos politikus palaikyti iniciatyvą dėl atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams ir kreiptis į aukščiausius šalies vadovus. Daugelis regionų plėtros tarybų pritarė tokiai iniciatyvai. Pirmieji palaikymą išreiškė Klaipėdos regiono plėtros tarybos nariai.

Penktas žingsnis. 2013 m. balandžio 17 d. įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdis (pirmininkė Audronė Pitrėnienė), kuriame vienu iš klausimų svarstyta „Dėl kultūros darbuotojų atlyginimų“.

NUTARTA. Pasiūlyti Vyriausybei:

1. Skirti papildomai 2013 m. 65 mln. litų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti.

2. Pritarti kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. Nr. ĮV-677, padidinant kultūros įstaigų darbuotojų tarnybinius 2 bazinės mėnesinės algos dydžiais ir numatant papildomus asignavimus 2014 m.

3. Siūlyti sudaryti darbo grupę naujai kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programai parengti.

Šeštas žingsnis. Gegužės 20 d. kultūros asociacijos susitiko su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Išdėstyta problema, buvo prašoma spręsti kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo problemą. Pateikti galimi sprendimo būdai.

Septintas žingsnis. Gegužės 28 d. įvyko Trišalės tarybos Kultūros komiteto steigiamasis posėdis. Posėdžio metu pirmininku išrinktas Petras Zurlys. Birželio mėnesį Trišalės tarybos posėdyje buvo pripažintas šis komitetas kaip veikiantis padalinys.

Aštuntas žingsnis. Birželio mėnesį ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo parengti. Pavesta ministrui pirmininkui pateikti pasiūlymus dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo. Kultūros ministras (darbo grupės vadovas) pateikė darbo grupės pasiūlymus (raštas LRV 2013-07-17 Nr. S2-1805).

Devintas žingsnis. Birželio 25 dieną įvyko pirmasis sudarytos darbo grupės dėl kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo klausimo posėdis.

Dešimtas žingsnis. 2013 m. liepos mėn. raštas LRV 2013-07-17 Nr. S2-1805. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2013 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 200 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Grupė) teikia siūlymus dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo. Atsižvelgdama į tai, kad šalies riboti finansiniai ištekliai neleis per vienus metus likviduoti atotrūkio tarp pedagogų ir kultūros darbuotojų atlyginimų, Grupė siūlo parengti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014–2016 m. programą.

Vienuoliktas žingsnis. Rugpjūčio 27 d. Kultūros komitetas prie Trišalės tarybos raštu „Dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę Audronę Pitrėnienę ir Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių.

Dvyliktas žingsnis. Rugsėjo 13 d. kultūros darbuotojai pradėjo visuotinę tolerantiško priminimo akciją „Neužmirštuolės“.

Tryliktas žingsnis. Rugsėjo 19 d. registruotais laiškais išsiųsti kultūros asociacijų kreipimaisi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Šarūną Birutį dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų situacijos.

Keturioliktas žingsnis. Rugsėjo 24 d. vyko Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) posėdis, kurio metu svarstomas klausimas „Dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo“.

Penkioliktas žingsnis. Rugsėjo 24 d. Lietuvos savivaldybių asociacija išsiuntė derinti savivaldybėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014–2016 metų programos patvirtinimo“.

Šešioliktas žingsnis. Rugsėjo 25 d. vyksta kultūros darbuotojų mitingas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mitingu norima atkreipti dėmesį į kultūros darbuotojų atlyginimų problemą. Įteikiama rezoliucija.

Septynioliktas žingsnis. Spalio 16 d. vyksta konferencija Seime „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“. Visi pranešėjai deklaruoja kultūros svarbą valstybei, bet konkrečių pažadų nėra. Priimta rezoliucija.

Aštuonioliktas žingsnis. Spalio 17 d. užregistruotas asociacijų, profsąjungų, Trišalės tarybos Kultūros komiteto narių kreipimasis į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę ir komiteto narius, raginant iš esmės spręsti problemą.

Devynioliktas žingsnis. Spalio 17 d. gautas Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos atsakymas į mūsų kreipimąsi.

Dvidešimtas žingsnis. Spalio 21 d. įvyko kultūros asociacijų susitikimas su Seimo pirmininke L. Graužiniene. Vyko pokalbis, aptarta susidariusi situacija.

Dvidešimt pirmas žingsnis. Spalio 22 d. gautas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsakymas „Dėl pavedimo vykdymo“.

Dvidešimt antras žingsnis. Spalio 22 d. Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkas P. Zurlys pristatė šį klausimą Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje. Gautas pritarimas ir Trišalė taryba taip pat kreipsis į Seimo narius ir Vyriausybę dėl atlyginimų kultūros darbuotojams kėlimo.

Dvidešimt trečias žingsnis. Šiuo metu kultūros darbuotojai susitinka vietose su savo apygardų Seimo nariais ir kelia šią problemą.

Kas toliau?..

Tokį klausimą kelia asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė. Ar apie šią asociaciją girdime pirmą kartą? Galbūt. Tačiau svarbu, kad jau išgirdome ir kad jos šilutiškė kanclerė nusiteikusi itin kovingai.

Kas bus toliau, priklauso nuo mūsų padorumo ir Lietuvos kultūros bylos suvokimo. Ir nuosprendžio ant šachmatų lentos – baltiesiems parazitams ar juodiesiems neparazitams...