Vieno iš nedaugelio likusių gyvų Laisvės kovų dalyvių Tauro apygardos partizano, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriaus, Laisvės premijos laureato, Jono Čeponio-Vaidevučio atminimą pagerbs Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kariai.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis planuoja dalyvauti atsisveikinimo ceremonijoje, Šv. Mišiose Šv. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje gruodžio 28 dieną.
Šiandieną, gruodžio 27 d. Lietuvos kariuomenės vado vardu į partizano Jono Čeponio laidotuves pagerbti velionį atvyksta Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius ir Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkas seržantas majoras Darius Masiulis. Pagarbą mirusiam laisvės kovotojui atiduoda ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės kariai, kurie vykdo garbės sargybą prie karsto.
Laidotuvių ceremonijoje šeštadienį, gruodžio 28 d. taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės vadai ir kariai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
Laisvės kovų dalyvis, partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis mirė eidamas 95-uosius metus, gruodžio 25 dieną. Su velioniu galima atsisveikinti penktadienį, gruodžio 27 d. nuo 15 val. Panevėžio laidojimo namuose (Geležinkelio g. 20 ), šeštadienį 8.30 val. Šv. Mišios Šv. Trejybės bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 12), karstas išnešamas gruodžio 28 d. 13 val.
Jonas Čeponis gimė 1925 m. gegužės 6 d. Pagojaus km., Pasvalio valsč. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją ir į antinacinę pogrindžio organizaciją Lietuvos laisvės armija. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą Lietuvos laisvės armijos narių, pasitraukė iš seminarijos ir perėjo į nelegalią padėtį.
1947 m. – Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 – Tauro apygardos 25 osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 m. per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas. Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis. 1967 m. grįžo į Lietuvą.
1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Molotovo–Ribbentropo paktui skirtame mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. 1988 m. – vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys. Nuo 1992 m. atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas. Nuo 1993 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas. 1998 m. J.Čeponiui suteiktas Kario savanorio statusas. 2012 m. suteiktas Panevėžio raj. Garbės piliečio vardas.
Apdovanotas Tauro apygardos vado padėkos raštu (1947), Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1991), Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Nepriklausomybės medaliu (2000), Savanorių medaliu (2001), Šaulių sąjungos medaliu (2001), Latvijos Aisargių žvaigžde (2010), Latvijos kariuomenės Vado medaliu (2011), Laisvės premija (2018).
Parengta pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro medžiagą.
Šaltinis: KAM
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
